Dar vienas svarbus būdas vertinti visuomenės kultūrą, nepriklausantis jau aptartoms šešioms G. Hofstede kultūros dimensijoms – aukšto ir žemo konteksto komunikacija. Šios kultūrinės dimensijos autorius amerikiečių antropologas Edwardas Hall.
Vienur vertinama, jei bendraujam tiksliai ir konkrečiai, kitur – jei netiesiogiai, apylankomis. Vienur labiau vertinamas jumoras, o kitur – jei kalbama aukštuoju stiliumi ir bendravimas ritualizuotas ir labiau gerbiami tie, kurie moka išsireikšti sudėtingai, prakilniai, sudėtinga kalba ir elgsena. Vienur vertinamas paprastumas ir į visus kreipiamasi „tu”, titulai ar pareigos nepabrėžiami ir neturi didelės reikšmės, kitur privaloma gerbti vyresnius ar turinčius aukštesnį statusą, tai demonstruojama ir akcentuojama bendraujant. Vienose kultūrose einama tiesiai prie reikalo, kalbama trumpai aiškiai, negaištant laiko, kitose – tai būtų labai nemandagu, ir bendravimas tampa ilga, sudėtinga ceremonija. Taip skirtingose visuomenėse skiriasi komunikavimo stiliai.
Ši kultūrinė dimensija aptaria vienoje ar kitoje visuomenėje įsitvirtinusį komunikacijos stilių, kur vienoje skalės pusėje jis pavadintas žemo konteksto, o kitoje – aukšto konteksto komunikacija, ir jo laipsniai kiekvienoje šalyje, aišku, varijuoja.
Žemo konteksto komunikacijos visuomenėse bendraujant aktualiausia yra žodis, žinios turinys ir pati kalba. O kaip tu sėdi, kaip apsirengęs ar gal pasikrapštai nosį ar neatrodai labai respektabiliai , ar valkata, ar ministras – nėra labai didelio skirtumo. Net vaikas išklausomas ir atsižvelgiama į tai, ką jis sako. Štai švedė, mokinė Greta Thunberg, klimato kaitos aktyvistė, savo pasisakymu sukėlė didžiulį sujudimą visame pasaulyje.
Tokiose kultūrose kalbantis žmogus, jo raiškos būdas, išvaizda ar statusas nėra esminis dalykas. Svarbiausia yra tema ar problema, apie kurią kalbama. Prieš susitikimą sudaromas aiškus planas, ir jo laikomasi. Po susitikimo – jei jis svarbus -paprastai surašomas dokumentas: referatas, sutartis, nutarimas ir pan. ir paskui remiamasi juo, o ne atsiminimais ar įspūdžiu, kuris buvo padarytas susitikimo dalyviams. Dokumentas, kuris surašomas susitikimo metu ar po susitikimo yra labai svarbus. Jo turinį ar argumentus pakeisti yra sunku, dokumentas bus įrodymas, jei kils nesusipratimas ar konfliktas. Šiose kultūrose įprasta bendrauti trumpai ir aiškiai, susitariama geriausiai raštu – būtent tie susitarimai svarbiausi versle. Neskiriamas dėmesys įžangai, nekalbama asmeniniais klausimais. Tyla tokios kultūros šalyse yra nejaukumo, nesusikalbėjimo signalas. Čia kalbėti yra svarbiau, nei tylėti. Tai kultūrinė orientacija, kurioje požiūris reiškiamas nedelsiant, verbaliniu būdu.
Žemo konteksto komunikacijos šalys yra Vokietiija, Skandinavijos šalys, JAV ir Kanada.
Kuo aukštesnis visuomenėje komunikacijos kontekstas, tuo didesnę reikšmę turi visa tai, kas yra aplinkui žodžius ir tekstą. Pavyzdžiui kai kuriose Afrikos šalyse iki dabar bendravimas net šeimoje kartais primena mini konferenciją, ir jam ruošiamasi tarsi išėjimui į sceną.
Bendraujant aukšto konteksto kultūrose, siekiama padaryti kuo palankiausią įspūdį – išvaizda, judesiai, vietos kur kas sėdės pagal statusą ir taip toliau. Bendravimas ritualizuotas. Žmonės, kurie dalyvauja, jų statusas ir jų santykiai, o ne tema ar žodžiai yra svarbiausia. Aukšto konteksto komunikacijos kultūrose mėgiamos ceremonijos, pompastiškas stilius. Raštiški susitarimai šiose kultūrose nėra labai svarbūs. Svarbiausiai – pasitikėjimas, reputacija, geri tarpasmeniniai santykiai, kuriems atsirasti reikia laiko. Svarbu titulai, statusas, socialinė aplinka, dalyvių apranga ir kiti aksesuarai, pvz. brangūs laikrodžiai, telefonai, užrašų knygelė ir prakeris. Verslo reikalai pradedami nuo nereikšmingų pokalbių apie šeimas, šalis. Daug dėmesio skiriama jaukiems pietums, aplinkai. Tyla reiškia sutarimą, supratimą. Tai yra kultūrine orientacija, kurioje požiūris ir santykiai formuojasi per ilgesnį laiką, remiantis fiziniu, socialiniu ir psichologiniu kontekstu.
Aukšto konteksto šalys yra Afrika, Azijos šalys, pietų Amerika.
Nors absoliutinti negalima ir nėra išsamių tyrimų rezultatų ar lentelių, kaip Hofstedes kultūrinių dimensijų srityje, bet laikoma, jog Rusijoje ir kitose buvusiose Rytų bloko šalyse, taip pat ir Lietuvoje ir Pietų Europos šalyse labiau linkstama į aukštą kontekstą, nors istuascija greitai kinta. Pavyzdiui baltijos šalys dabar labiau panėšėja į Skandinavijos šalis, nei priš 20 metų. Vigis šiose vis dar svarbūs ne ritualai ar pompastiška kalbėjimo maniera, kaip Afrikoje ar Azijoje, o statusas, titulas ir kiti galios ir įtakos atributai – vizitinė kortelė, pareigos, apranga, automobilis ir pan.
Auštas ir žemas kontekstas, pavyzdžiai iš literatūros.
Skaitykite apie kitus kutūrinius skirtumus.
Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.
Patikima informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje
