Karen Bliksen savo knygoje Iš Afrikos aprašo sceną, iliustruojančią aukšto konteksto kultūrą. Priminsiu, kad Karen Bliksen gyveno Kenijoje, Nairobyje ir dabar ten yra jos vardu pavadintas rajonas ir muziejus. Knygoje ji pasakoja, kad turėjo svarbų pranešimą vietiniams gyventojams ir paprašė juos sukviesti. Jos tarnas sukvietė žmones, o pati šeimininkė norėjo tik trumpam išeiti ir pranešti jiem svarbią žinią apie fermą. Tačiau tarnas, kuris atliko ne tik tarno , bet ir gido įAfrikos kultūrą funkcijas, pasipriešino. Jis reikalavo, kad fermos savininkė išsineštų į kiemą kėdę, atsisėstų ir praleistų bendraudama su susirinkusiais žmonėmis vos ne visą dieną. Ji galiausiai taip ir padarė. Žinios, kurią galima pasakyti per kelias minutes, perdavimas tapo didele ceremonija. Susirinkę iš toli ir įsikūrę prie fermos pastato žmonės rinko savo atstovus pasisakyti, nors nuo jų pasisakymų niekas nesikeitė. Tačiau toks bendravimas buvo būtinas, siekiant išlaikyti gerus santykius su vietiniais gyventojais.
Ištrauka iš Anitos Ammirezvani romano „Gėlių kraujas”.
Aprašoma situacija Irane, kai olandas atvyksta pas kilimų meistrą pirkti kilimo. Pirklys jį priima ir ima kalbėtis, klausinėti apie šeimą (nes dar nepasirengęs deryboms, bet to nemandagu iškart eiti prie reikalo). Paklausia apie žmoną. Olandas atsako (toliau – citata iš romano):
„Iš jūsų pusės labai malonu, kad domitės mano šeima, tačiau šiandien norėčiau pakalbėti apie kilimus ir galimybę užsisakyti kokį nors kilimą iš tokio didžio meistro kaip jūs.„
Suakmenėjau. Ar tas olandas bent truputį išsiauklėjęs? Labai nemandagu taip greitai pulti aptarinėti reikalus.
Paskui, tiekiama arbata, atnešami pietūs. Ir užsienietis vėl išsišoksta:
„Iš tiesų visiškai nebūtina taip vargintis, – pasakė olandas, – tik norėjau pasiteirauti ar galėtume imtis prekybos.„
Pirklys net krūptelėjo visu kūnu, stengdamasis sutvardyti susierzinimą dėl tokio atvio storžieviškumo. Jis nuleido akis ir tarė:
„Mano drauge, prašome valgyti, neleisime jums išeiti nepasisotinus.„
Olandas nenoromis suvalgė kelis kąsnelius, net nemėgindamas slėpti, kad daro tai iš pareigos. Jo barbariško manieros mane pribloškė. Atrodė kaip gyvulys, nepajėgus maloniai ir mandagiai bendrauti, kaip žmonėms įprasta.”
Epizodas baigiasi tuo, kad pasipiktinęs pirklys parduoda olandui kilimą už daug didesnę kainą.
Skaitykite apie žemo ir aukšto konteksto kultūras.
Skaitykite apie kultūrinius skirtumus.
Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.
Patikima informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.
