Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas

Individulistinė Norvegijos visuomenė

straispnio garso įrašas
Dienaščio Aftenposten iliustracija

Dar viena dominuojanti Norvegijoje vertybė yra nepriklausomybė, ji persmelkia visą norvegišką gyvenimą. Ji puoselėjama nuo gimimo. Vaikams daug leidžiama, darželyje, mokykloje auklėtojų ir mokytojų autoritetas nėra labai žymus. Žmonių santykiai nesuvaržyti priklausomybe, niekas niekam nieko neskolingas.

Toliau skaityti „Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas“

Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Tyrime dalyvavo 1000 asmenų, 500 iš Lietuvos ir 500 iš Lenkijos, 69 % vyrų ir 31 % moterų, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų. Apie 70 % tirtųjų gyvena Norvegijoje mažiausiai 10 metų.

Kaip svarbiausią motyvą dirbti Norvegijoje respondentai nurodė didesnį uždarbį. Daugelis teigia, kad darbą čia gavo per šeimos narius ar pažįstamus. Tai tipiškas imigracijos multiplikavimo faktorius – pirmiau atvykę kviečiasi kitus, sudaro jiems lengvesnes sąlygas įsikurti, ir taip migracija didėja. Dažnai pirmiau atvažiuoja vienas šeimos narys, o jam įsikūrus atvyksta ir visa šeima. Nors pradinė nuostata daugeliui yra Norvegijoje būti tik laikinai, tačiau ilgainiui pasiliekama ilgesniam ir visam laikui. Apie 60 % tirtųjų nurodo, kad liks gyventi Norvegijoje jei turės darbą. Visgi 24 % lietuvių ir 18 % lenkų ketina grįžti į savo šalis, o 10 % nežino.

Kodėl pasirinkote Norvegiją? Atsakymai:

Kokie Jūsų ateities planai? Atsakymai:

Būstas

Pusė respondentų būstą nuomoją, o pusė jį įsigijo. Jauni ir neturintys šeimos, neseniai atvykę dažniausiai nuomojasi, o ilgiau pagyvenę, šeimos, ypač su vaikais, būstą perka. Kadangi būsto kainos kuo arčiau miesto tuo didesnės, imgrantai dažniau renkasi gyventi nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse. Reikia sutaupyti pinigų pirmam įnašui, taip pat išmokti norvegiškai, nes tai suteikia geresnes galimybes gauti paskolą. Būstą perkasi jau ilgą laiką gyvenantys ir apsiprendę čia likti imigrantai. Nuosavą būstą turi 41 % lenkų, 74 % lenkų šeimų su vaikais nuosavą būstą įsigyja , o lietuvių atitinkamai 48 % perka būstą ir 64 % šeimų, turinčių vaikus įsigyja nuosavą būstą.

Darbo sąlygos ir užmokestis

Daugelis nurodo, kad palanki atmosfera darbe ir galimybė galima turėti geras gyvenimo sąlygas yra pagrindinės pasilikimo čia priežastys.

Respondentai nurodo, kad dauguma yra įdarbinti su darbo sutartimis pastoviam darbui: nuolatinę darbo sutartį turi 80  % lenkų ir 90 % lietuvių.

Klausimas: Kodkios Jūsų įdarbinimo sąlygos?Atsakymai:

Tyrime pažvelgta į darbo užmokestį. Kau kurie dirbantys stybų sektoriuje, kur galioja minimalus valandinis atlyginimas, nurodo, kad uždirba daugiau, nei nustatytui minimumai, bet visgi kai kas uždirba ir mažiau, nei norvegai, taip nurodo 37 % lenkų ir 24 % lietuvių. Dirbantys mažai apmokamose profesijose, kur metinis uždarbis nesiekia 300 000,- nok, mažiai nei norvegai nurodo uždirbantys 26 % lenkų ir 15 % lietuvių.

Klausimas : Uždirbate daugiau, tiek pat ar mažiau, nei norvegai, dirbantys tą patį darbą? Atsakymai:

Net 90 % respondentų nurodo niekada nepatyrę, kad jiems būtų visai nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Visgi taip dažniau pasitaiko dirbantiems statybų sektorių ir mažai apmokamose profesijose. 18 % lietuvių, kurių metines pajamos nesiekia 300 000,- nok nurodo, kad jiems buvo nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Patirties, kad sumokėjus algą reikėtų dalį gautų pinigų grąžinti, darbaviui turi labai retas.

Žinios apie teises dirbant ir priklausymas profesinėms sąjungoms

Apie darbo rinką ir galiojančius darbo įstatymus apklaustieji daugiausiai susižino iš darbdavio ar socialinių medijų. Repondentų teigimu, jie turi pakankamai informacijos apie darbo gyvenimą, darbo laiką, darbo saugą, sveiką darbo aplinką ir užmokestį.

Darbo imigrantai mažesne dalimi nei kiti dirbantys Norvegijoje priklauso profesinėms sąjungoms. Moterys dažniau nei vyrai stoja į profsąjungas, taip nurodo net 33 % lenkų. Tyrime minima, jog profsąjungos turėtų aktyviau pritraukti narius, nes 37 % lenkų ir 34 % lietuvių teigia, kad niekda negavo pasiūlymo stoti į profesines sąjungas. Kolektyvo patikėtinius (profsąjungos atstovus, norv. tillitsvalgt) savo darbo vietose turi 25 % apklaustųjų. Taip pat nustatytos tirtos pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nestoja į profsąjungas.

Klausimas: Ar priklausote profsąjungai? Atsakymai:

Klausimas: Kodėl ne narys? Atsakymai:

Mokesčiai, nedarbas išmokos

12 % lenkų sako, kad nemoka mokesčių niekur – nei Norevgijoje, nei Lenkijoje.  31- 40 metų amžiaus grupėje nemokantys mokesčių teigia net 17 % . Mokesčių tarnybos atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad mokesčių nemokėjimas labiau būdingas lenkams. Lietuvių tuo tarpu tik 1 %  nurodo nemokantys mokesčių.

Klausimas: Ar gaunate išmoką ir kokią? Atsakymai:

Apie 10 % abiejų tautybių asmenų nurodo gaunantys nedarbo išmoką, galbūt dėl laikino atleidimo dėl pandemijos. Tyrime buvo klausiama koks respondentų požiūris į piktnaudžiavimą išmokomis. Daugelis atskė, kad tai nepriimtina, nors net 17 % lietuvių nurodė, kad kartais jiems priimtina, jog gaunamos išmokos, nors jos ir nepriklauso. 8 % lenkų ir 7 % lietuvių norodė, kad įprasta praktika yra sukčiauti, prisitaikant laikiną atleidimą ir dėl to gauti išmokas pandemijos laikotarpiu.

Lietuviai labiau linkę mokytis norvegiškai

Norvegų kalbos mokėjimas priklauso nuo Norvegijos išgyvento laikotarpio, kursų prieinamumo, reikalavimų, kuriuos kelia darbdavys, ir asmeninės motyvacijos. Mažiau nei pusės respondentų norvegų kalba yra pagrindinė kalba darbe.  Apie 30 % nurodo, kad jie silpnai kalba norvegškai, 8 % visai nekalba. Lietuviai labiau nusiteikę mokytis norvegiškai, nei lenkai. Moterims, gaunančioms gimdymo išmokas atsiranda didenė galimybė mokytis norvegiškai.

Klausimas: Ar mokėtės norvegų kalbos, ėjote į kursus ir pan. Atsakymai:

Didžioji dauguma aklaustųjų pandemijos laikotarpiu buvo Norvegijoje ir jų nepalietė griežti keliavimo į užsienį ribojimai. 26 % lenkų buvo laikinai atleisti o 5 % pilnai atleisti iš darbo. Lietuvių laikinai atleistų yra 20 %, pilnai atleistų 2 %. Norvegijoje nedarbas 2020 m ketvirtąjame ketvirtyje buvo 4,8 pr, bet tarp imigrantų iš ES šis procentas dvigubai didesnis, net 9,2 %. Specialistai aiškina jog tai galima grįsti tuo, kad imigrantai dirba srityse, kurias daugiausiai paveikė pandemijos varžymo  priemonės: maitinimo sektorius, turizmas, apgyvendinimas.

Tyrimą norvegų kalba rasite čia

Turite nuomonę arba minčių? Diskutuokite Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima informacija Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.

Norvegija iš pirmo žvilgsnio – mandagių, ramių, besišypsančių žmonių šalis. Visi atsipalaidavę, nėra grubumo. Vis dėlto norvegų elgsena apgaulinga, nes jų veidas ar gestai naujai atvykusiems nieko nesako. Norvegai nėra atviri. Jų santūrumas, ugdomas nuo vaikystės, jis imigrantams – neperskaitoma kaukė. Nežinai, ką norvegas galvoja, nes čia nedemonstruojamas subjektyvus požiūris pašnekovui, reakcija į bet ką – tokia pati, t.y. – jokios.  Oficialioje aplinkoje tikimasi  komunikacijos be emocijų, dalykiškumo. Kultūringo norvego garbės reikalas – išlikti ramiu bet kokiu atveju. Bendraudamas jis nereaguoja į pašnekovą arba įvykį, o rodo savo išsiauklėjimą, manieras. Sužinojus apie nemalonų įvykį, nelaimę, norvegui svarbiausia pademonstruoti, savo geležinę savitvardą: „manęs niekas neišmuš iš vėžių“. Net ašarėlė neišriedės, sužinojus net apie tragediją.

Taigi ir jums reikia būtinai to išmokti.

Norvegijoje yra konfliktų vengimo kultūra. Negatyvas čia nepriimtinas, todėl jie reiškiasi paslėptai ir iškreiptai. Socialinė kontrolė, nepripažįstant jokių išorinių pykčio apraiškų, sukelia vidinį konfliktą, ir tada žmonės reiškia negatyvius jausmus pasyvia agresija.

Imigrantams iš šalių, kuriose pyktis reiškiamas atviriau, sunku pagauti signalus. Jie nesupranta, kad šypsena nebūtinai reiškiamas palankumas. Neišmokę bendrauti pagal norvegiškas normas, galite turėti problemų.

Tai, kas žmogiška yra ir norvegams nesvetima, taip pat ir konkurencija. Jie ir konkuruoja, ir lyginasi, tačiau tai slepia, nes taip yra išauklėti nekritikuoti, nekonkuruoti, todėl daro tai paslapčia. Taip atsiranda manipuliatoriai-virtuozai, kurių nepažinsi iš pirmo žvilgsnio, niekuo neapkaltinsi, nes viskas padaryta su šypsena ir geranorio kauke. Kovojama slaptai: kenkiant, ignoruojant ar nekreipiant dėmesio į idėjas, vagiant kito mintis ar pasiūlymus. Pasyvusis agresyvumas būdingas šalyse, kuriose vyrauja  konfliktų vengimas, socialinėmis visuomenės normomis ir auklėjimu įdiegtas privalomasis pozityvumas, linksmumas, nuolatinė šypsena.  

Toliau skaityti „Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.“

ALGA

Kada didėja, nuo ko priklauso ir kaip tartis.

Žmogus paprastai įvertina savo rezultatus kalendorinių metų pabaigoje ir kelia sau naujus tikslus kitiems metams. Nauji metai, nauji lapai – verta imtis veiksmų, jei kažkuo nesate patenkintas ar norite kažką keisti savo gyvenime. Galimybės yra visur ir visada. Jums telieka rinktis.

Įmonės naujų kalendorinių metu pradžioje sumuoja rezultatus, įvertina savo finansus, rašomos ataskaitos. Vadovai laužo galvas, kaip dirbti be nuostolių ir su didesniu pelnu, toliau vystyti ir plėsti verslą ar paslaugas, ar yra lėšų darbuotojų algų didinimui ir naujiems darbuotojams, ar – atvirkščiai.

Toliau skaityti „ALGA“

Gera žinia gyvenantiems Norvegijoje: valio, dabar pats laikas pasigerinti darbo sąlygas!

Klausyti garso įrašo

Feisbukas knibždėte knibžda darbo pasiūlymais, ypač – statybininkams. Geriems statybininkams! Pas rimtus darbdavius! Taip- darbdaviams trūksta darbo rankų! Todėl dabar pats laikas darbintis arba prašyti geresnių darbo sąlygų gyvenantiems Norvegijoje.

Jei neturite darbo – galite jį gauti, nes darbų yra!

Galite dirbti geresnėmis sąlygomis, bandykite to pasiekti būtent dabar!

Trūksta statybininkų, vairuotojų, kitų darbuotojų.

Toliau skaityti „Gera žinia gyvenantiems Norvegijoje: valio, dabar pats laikas pasigerinti darbo sąlygas!“

Velykos Norvegijoje.

Norvegiškos tradicijos ir Raudonojo kryžiaus gelbėtojų patarimai poilsiaujantiems kalnuose.

Klausytis straipsnio garso įrašo galite čia

“Per velykas Osle jaučiausi kaip R. Bredberio fantastinio apsakymo herojė. Išėjusi paklaidžioti po miestą, nesupratau, kur aš esu – mėnulyje, ar mieste, kur žmonės neseniai buvo išnaikinti bakteriologiniu ginklu. Taip, uždarytų parduotuvių vitrinose puikavosi kiaušiniai ir viščiukai, geltonos žvakės ir staltiesės, bet žmonių gatvėse nesimatė. Tik kartais nuslinkdavo grupelė juodaodžių paauglių ar toks pats, kaip ir aš išsigandęs, nesuprantantis, kas vyksta, turistas” – pasakoja Lina iš Lietuvos apie Norvegijoje praleistas kelias velykines dienas 2010 metais.

Dabar 2021 metai, ir velykos vėl kaip kasmet atėjo su saule ir pavasariu. Tik šie metai dar labiau ištuštino gatves dėl Covid -19 pandemijos. Dar labiau panašu į globalią katastrofą, nes žmonės su kaukėmis. Viskas uždaryta, nes uždarė valdžia. Galioja griežtos taisyklės riboti socialinius kontaktus. Osle tai juntama, gatvės tuščios. Bet žmonės siautėja maisto parduotuvėse, kurios vienintelės atidarytos, ir perka perka perka… Dauguma norvegų iškeliavo į savo hyttas, nes keliauti į  užsienį griežtai nerekomenduojama. Nors ir nedraudžiama, bet grįžę iš užsienio į Norvegiją baudžiami apgyvendinimu karantino viešbučiuose, nors gal stovi tušti jų namai. Taigi tenka pamiršti turkijas ir ispanijas, tada hytta – geriausai išeitis tiems, kas ją turi ar sugebėjo išsinuomoti.

Toliau skaityti „Velykos Norvegijoje.“

Atvykimas į Norvegiją lieka kontroliuojamas

Nauja tvarka dėl atvykimo (iš anksto teikiami įmonių prašymai ir privalomi išankstiniai leidimai atvykti darbuotojams/pripažinimai dėl karantinavimo sąlygų būste, kurį suteikia darbdavys), galioja nuo vasario 22 d.

Toliau galioja:

Prieš atvykdami į Norvegiją privalote perskaityti šią informaciją ir atlikti šiuos veiksmus

Naujos taisyklės dėl darbuotojų atvykimo:

  1. Paraiška dėl darbuotojų atsivežimo (administruoja Jūrų transporto direktoratas  (Sjøfartsdirektoratet)
Toliau skaityti „Atvykimas į Norvegiją lieka kontroliuojamas“

Gyventojo (rezidento) statusas Norvegijoje

Sąvokos paaiškinimas.

Dirbate Norvegijoje, bet dažnai važinėjate į Lietuvą? Jums svarbu žinoti, ar galite pretenduoti į „gyvenačio Norvegijoje“ statusą ypač dabar, kai sugriežtinta atvykimo į Norvegiją tvarka. Vebinaro informacija ir kontroliniai klausimai padės susigaudyti, kokie formalumai leidžia įgyti „gyvenančio Norvegijoje“ statusą.

Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.

2011 metais Norvegiją sukrėtė ypatinga byla. 8 metų Moniką jos mama Kristina, parėjusi iš darbo, rado negyvą. Bergeno policija bylą greitai nutraukė, nes, anot jų, mergaitė pati sau atėmė gyvybę. Nors atvejų, kad tai padarytų mažas vaikas Norvegijoje anksčiau nepasitaikė, bet Amerikoje, pareiškė Bergeno policija, tokių atvejų yra buvę… Vėliau paaiškėjo, kad policija klydo, ir byla buvo tirta iš naujo. Ką tik perskaičiau knygą apie šią mane labai dominusią bylą , ir ji sukėlė daug minčių…

Knygos viršelis
Audio įrašas

„Kova už Moniką. Istorija apie vieno vaiko žudiko medžioklę“ (Kampen for Monika,  Historien om jakten på en barnemorder. Autoriai Aasa Christine Stoltz ir Stig Nilsen, 2019). Tai yra knyga, kurią turime skaityti ir apie ją rašyti. Neabejoju, kad ši tragiška byla išliks ir Norvegijos kriminalistikos, ir lietuvių Norvegijoje istorijoje.

Jei domina daugiau – bylą, ir pirmą ir antrą tyrimą, labai plačiai nušvietė ir Lietuvos, ir Norvegijos žiniasklaida (video medžiaga su visais veikėjais).

Tiems kurie nežino ar primiršo – istorija trumpai

2011 metai, lietuvė Kristina Šviglinskaja su 8 metų dukrele Monika gyvena prie Bergeno ir dirba žuvų fabrike. Ji susipažįsta su lietuviu Darium Lukoševičium, ir po kurio laiko jis apsigyvena moters namuose. Neilgai trukus Kristina, pamačiusi, kad iš šitų santykių nieko gero tikėtis negalima, paprašo vyriškį išsikraustyti. Jis taip ir padaro. Į Kristinos el.paštą ir feisbuką iš kažkokių nežinomų siuntėjų ima eiti grąsinančios žinutės. Kristina mano, kad jas siunčia buvęs sugyventinis ir ima jo bijoti.

Toliau skaityti „Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.“