Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta

Slaptos, bet galingos taisyklės

„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).

JAV ir Norvegijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo (2011 m.), kad Norvegijoje socialinės normos lygiai tiek pat griežtos kaip Pakistane, Singapūre ar  Pietų Korėjoje.

Mokslininkus ypač nustebino Norvegijos rezultatai. Paaiškėjo, kad šioje šalyje vyrauja ypač griežtos socialinės normos, nors pagal kitus parametrus Norvegija yra laisva ir demokratiška Vakarų šalis, žmonės individualistai ir nepriklausomi.

Paprastai griežtos socialinės normos būdingoms šalims, kuriose vyrauja autoritariniai režimai, griežtos bausmės, kur suvaržyta politinė laisvė, yra didelis gyventojų tankumas, riboti ištekliai ir didelė rizika, kad užpuls kaimynai. Norvegijoje to nėra, o štai  mokslininkų tyrimas nustato, kad socialinė normos lygiai tokios pat griežtos, kaip Azijoje. Kur pakastas šuo?

Lėmė klimatas ir istorija

Priežastys istorinės ir ekologinės, aiškina mokslininkai. Norvegija itin nederlinga, žmonės prisirišę prie kaimo vietovių, nėra didelių klasinių skirtumų.

Po 14 amžiuje Norvegiją nusiaubusio maro, nepasigailėjusio nei turtuolių, nei vargšų, didžiulėje teritorioje liko saujelė žemdirbių ir žvejų, kovojančių už išlikimą. Tai ir yra genetinis ir socialinis pagrindas, iš kurio formavosi dabartinė norvegų karta. Gyventojų skaičius Norvegijoje labai mažas (apgyvendinta tik 2 proc teritorijos). Čia nėra miesto kultūros ir didelių klasinių skirtumų. Norvegija ne taip seniai tapo nepriklausoma (1905 m.). Iki tol ji neturėjo stipraus tautinio identiteto, nes ilgai buvo kolonizuota šalis. Tačiau, nors norvegai patys savo žemių nevaldė, kitataučiai (danai ir švedai), fomaliai turėję valdžią, didelių ir nuošalių Norvegijos teritorijų valdyti praktiškai nelabai galėjo dėl atšiaurių klimatinių sąlygų. Sostinę nuo likusios šalies skiria dideli atstumai, kalnai, vandenys. Atokiausi Norvegijos kampeliai tapo lengviau pasiekiami tik 20 amžiaus pabaigoje, kai Norvegiją suraižė keliai, tuneliai, tiltai ir atsirado oro transportas.

Žiaurios klimatinės sąlygos diktuoja griežtas socialines normas, kaip vienintelį būdą sutarti su kaimynais, jų nepykdyti, nes geri santykiai su kaimynais – vienintelis būdas išgyventi. Atšiaurioje gamtoje visada reikės žmonių pagalbos. Tave nušluos nuo žemės paviršiaus užklupusi audra, jei nesugebėsi pasipriešinti stichijai. Nepakaks to, kad turi turi didžiausią namą visoje vietovėje, esi gražiausias, sėkmingiausias ir turtingiausias. Krizės atveju reikės kitų žmonių, o jie nepadės, jei būsi pasipūtęs, puikuosiesi savo sėkme. Būk kaip visi, ir niekas nepyks – štai pagrindinė taisyklė.

Lygiava diegiama iš viršaus

Norvegijoje nuolat dedamos pastangos skatinti bedruomeniškumą ir naikinti bet kokius kontrastus tarp žmonių ir jų grupių:

  • Vienodinamos sąlygos tarp miestų ir kaimų, per regioninę politiką (distriktpolitikk, kai siekiama užtikrinti vienodą gyvenimo lygį bet kurioje Norvegijos vietovėje). Atokios vietovės, savivaldybės arba ten dirbantys ar gyvenantys žmonės gausiai finansuojami; valstybinės institucijos perkeliamos ar įkuriamos ne sostinėje, kad darbo vietos ir alga būtų vienodai paskirstyti.
  • Progresinė mokesčių sistema: didelius mokesčius moka tie, kas turi didžiausias pajamas ir finasuojami lėšų skokojantys.
  • Lyčių lygybė: prievartinės tėvystės atostogos pappapermisjon (jei tėvas neima, jos dingsta); lyčių kvotos (60/40) užsimantiems aukštas pareigas ne tik valstybiniame, bet ir komerciniame sektoriuje.
  • Pagalba pabėgėliams ir pabėgėlių integracijų programos, skiriant jiems būstus kai kada net brangiausiuose miestų rajonuose, kad nesusiformuotų getai su socialiai remtinų gyventojų koncentracija.

Norvegijos struktūros sukurtos iš apačios į viršų. Čia dominuoja ir valdo dauguma, o ne turintys didžiausią galią (pvz. pinigus). Tokiu būdu vyrauja daugumos, liaudies valdžia. Ne visiems tai patinka, turtingiausieji, stipriausieji ar ambicingiausieji galimati tai vertina kaip paprastuolių diktatą. Kai kurie dėl to emigruoja. 

Mokslininkų išvada kategoriška– svarbiausia socialinė norma, persmelkianti Norvegijos visuomenę, yra garsusis Janteloven: neišsiskirk iš masės, nesididžiuok, nebūk geresnis. O jei  esi – nerodyk to, slėpk ir nusižemink. Pateikiamas pavyzdys: norvegų sportininkai, iškovoję aukso medalius pasaulyje, nėra, tautos požiūriu, jokie talentai, jie – Norvegijos, kaip kolektyvo produktai. Jie giriami ir jais didžiuojamasi, bet jie turi likti paprasti ir nesipuikuoti, kitaip bus kritikuojami už pasipūtimą. Visi pasiekimai – kolektyviniai o ne asmeniniai. Kuklumas – didžiausia dorybė. Olav Thon, vienas turtingiausių Norvegijos verslininkų, turintis daugybę viešbučių, žmonių mėgiamas būtent už paprastumą ir savo nuolat dėvimą raudonąją kepuraitę, kurią jam numezgė ilgametė mylimoji (dabar jau žmona).

Per maža šalis didiems žmonėms

Istorikai mini, kad žymūs pasaulyje Norvegijos menininkai (Ibsenas, Munchas) nesutarė su Norvegijos visuomene ir ypač –  biurokratais. Norvegijos garsenybė Ibsenas, kilęs iš Skien miestelio, geriausius savo metus praleido užsienyje ir vengė atvykti į gimtinę – Norvegiją. Dabar žymusis dramaturgas garbinamas visame pasaulyje ir yra Norvegijos kultūros simbolis kaip ir Edvardas Munchas, nors anksčiau Norvegijoje abu nebuvo tinkamai įvertinti. Ibseno ir Muncho santykiai su Norvegija buvo, švelniai tariant, problematiški. Ibsenas yra pasakęs, kad nenori auginti savo sūnaus Norvegijoje. Žinoma jo citata „Norge er et fritt land befolket av ufrie mennesker” (Norvegija yra laisva šalis, kurioje gyvena nelaisvi žmonės). Jis vadino norvegus žmonėmis su kišenės dydžio siela (sjæle i lømmeformat), ir žadėjo atsisakyti Norvegijos pilietybės.

Mokslininkė Witioszcek taikliai pasakė : „Norvegijai priimtinas tik genijus su kvailio kepure“.  Daugybė norvegiškų jumoro serialų išjuokia janteloven, bet šis principas sėkmingai gyvuoja toliau. Juokdarys irgi sakydavo tiesą karaliui ir išvengdavo bausmės, bet karalius ir jo valdymas nuo to juk nesikeisdavo. 

Mimikrija (susiliejimas su aplinka) – geriausia išlikimo taktika

„Nebandyk būt kitoks”. Gerai tai, ar blogai? Skandinavijos bendruomenėse būdingas grupinis elgesys, kai individas nuolat vertinamas itin kritiškai, jo pasiekimai ignoruojami, nes svarbiausi pasiekimai – kolektyviniai. Todėl žmonės išmoksta nebūti geresni jokia prasme: – neturėti daugiau, nemokėti ir nežinoti daugiau, nes antraip sukelsi kitų pavydą, pasipiktinimą,  ir tapsi atstumtuoju.

BHT įmonės funkcijos

BHT – profesinės sveikatos priežiūros įmonė. Daugelis Norvegijoje veikiančių verslų privalo turėti sutartį su tokia įmone ir nuolatos palaikyti kontaktus su ja. Nuo 2023 metų reikalavimai sugriežtinti. Darbo inspekcija tikrina ar turite sutartį su tokia įmone ir ar tvarkoma HMS jūsų įmonėje.

Ypač griežti reikalavimai taikomi verslams, kurių darbo vietose yra didesnė rizika susižaloti ar sirgti. Tai liečia ir statybų verslą.

BHT įmonės paslaugos ir funkcijos:

  • darbdaviams ir darbuotojams teikia profesionalią pagalbą, diegiant saugios ir sveikos darbo aplinkos planą, ir nuolat prižiūrint šį darbą. Siekiama užkirsti kelią traumoms, ligoms, sergamumui ir t.t.
  • padeda išaiškinti rizikos veiksnius ir rizikos vengimo priemones  jūsų darbo vietoje.
  • rengia HMS vidaus kontrolę, paruošia HMS planą ir jį diegia bei palaiko.
  • prižiūri darbuotojų sveikatą, kai to reikalauja darbo situacija.
  • nuolat bendrauja su darbuotojais ir saugos atstovais, bei darbo aplinkos komisiją (AMU), ji privaloma įmonėse su 50 ir daugiau darbuotojų) ir su jais derina visų BHT priemonių diegimą ir palaikymą.

Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros

Norvegijoje apie 30 proc. gyventojų nuolat vartoja alkoholį, išgeria kas savaitę. 10 proc. Norvegijos gyventojų, manoma, turi problemų dėl alkoholio, rodo Norvegijos centrinio statistikos biuro duomenys. Su šia problema susiduria ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai. „Niekas, net ir tie, kurie mane mylėjo, nesugebėjo man padėti, aš juos kankinau. Aš nevaldžiau savo gyvenimo“, – pripažįsta su alkoholizmu kovojęs tautietis. 

Norvegijoje alkoholis yra brangus, jo pardavimas griežtai reguliuojamas. Alkoholio reklama draudžiama, vynas ir stiprieji gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse „Vinmonopol“, jos sekmadieniais nedirba. Alaus galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse, bet tik iki tam tikros valandos ir ne sekmadienį. Todėl „Taxfree“ parduotuvės Norvegijos oro uostuose visada pilnos žmonių – jie perka alkoholį, parskridę iš kitų šalių, nes čia jis parduodamas kiaurą parą ir yra pigesnis.Daugelis žino taisyklę: vyksti į Norvegiją – apsirūpink alkoholiu. Norvegijoje šalta, žmogus jaučiasi vienišas, pramogų mažai, paplitęs savaitgalinis girtavimas, kai pradedama gerti penktadienio vakarą ir baigiama sekmadienį, nes ruošiamasi į darbą.

Lietuvoje buvęs kultūros darbuotojas, Norvegijoje transporto srityje dirbantis Tomas sako, kad šioje šalyje lengva įklimpti į alkoholizmą, jei turi polinkį.

„Imigrantiška vienatvė užknisa. Esi niekam nesvarbus ir neįdomus. Naujoje šalyje viskas pradedama nuo nulio, tavo anksčiau turėtas statusas ir socialiniai ryšiai išnyksta. Tai gali varyti į neviltį. O jei dar gyveni ne mieste, o gyvenvietėje ar priemiestyje, kurioje pagrindinis kultūros centras – degalinė?

Tada lieki pats su savimi ir alkoholis – tavo vienintelis ir geriausias draugas. Pinigų uždirbi, išmoksti alkoholiu apsirūpinti iš anksto. Reikia daug valios ir vidinės stiprybės, kad atsispirtum“, – pripažįsta pašnekovas. Jis pats sugebėjo neįklimpti į alkoholį, nes atrado pomėgį – keliones.

Toliau skaityti „Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros”

Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?

Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.

Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)

Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)

Nuvyrinti vyrai?

Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.

Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?

Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.

Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.

Toliau skaityti „Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?”

Kas stebina užsieniečius Norvegijoje

Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.

Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.

Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:

Keistas dūsavimas, t.y. norvegų pritarimo garsas (kaip lietuviškas MmmH). Ne, tai ne astmos priepuolis (aš taip galvojau, kai pirmą kartą išgirdau ir norėdavau ieškoti kokių vaistų, ar bent jau vandens). Tai tiesiog toks įprotis tarti norvegišką „ja” (taip) įkvepiant orą, ypač demonstruojant visišką, besąlygišką pritarimą. Reagavimas tokiu garsu yra didelio susidomėjimo išraiška, įdėmiai klausant pašnekovo ir kartojant: „Jah, jah, jah…“ Jei jau išmokote taip daryti, esate gerame kelyje į tapimą norvegu. 

Nuolatinis remontas. Norvegai remontuoja ir perdaro virtuvę (ir visą butą) kas keli metai. Madingiausias sterilus skandinaviškas stilius, kaip Ikėjoje. O po to kviečiasi valytoją, gana greitai ir remontą daro vėl, nes viskas neprižiūrint greit nusitrina ir nusinešioja. Juk jei samdau valytoją kuri ateis kartą per savaitę, tai pats kasdien nieko nedarau ir tvarkos nesilaikau – kitaip kam samdyt, tik pinigus išmest. Nor dabar, poCovidiniu laikotarpiu, kai kronos kursas nukrito, palūkanos padidėjo ir gyvenimo lygis nusmuko, šios tendencijos mažėja.

Daugybė žvakių namuose, visur jų pristatyta ir vakare – pridegiota. Tai vadinasi koselig (tariamas lietuviškai „kūšli“)– jauku, bet tai platesnė sąvoka. Koselig– norvegiška dvasia, menas leisti laiką kartais visai nieko neveikiant, bet labai jaukiai: židinys, degančios žvakės, vilnonės kojinės, didžiuliai jaukūs megztiniai, vyno taurė, garuojanti arbata, pūkiniai apklotai, naminiai sausainiai, saldumynai, knyga, muzika, pokalbiai su draugais. Paprasti dalykai iš kurių susideda gyvenimas. Ir jie tokie svarbūs ypač Norvegijoje, kur žmonių nedaug, iki miesto toli, žiema ilga ir vakarai tamsūs . Bet norvegai moka džiaugtis mažu. „Det var så koselig”, sako jie apie paprasčiausią eilinį vakarą. Tam kad norvegai galėtų kose seg, pajungta visa dizaino ir kičo pramonė gaminti koselige daiktus.

Gaudyti saulę. Jei tik pasirodo saulė, norvegas tuoj lenda į lauką ir nusirengia, arba sėdi kaip driežas atsisukę į saulę (apsigaubę pledais). Kavinėse net ir žiemą lauke pilna sėdėtojų. Būti namie, jei lauke šveičia saulė, negalima. Žinoma, niekas nebaus, bet sąžinė užgrauš. Bet vistiek – visiems trūksta vitamino D.

Kiek metų. Jei laikraštis rašo apie kokį žmogų, tai būtinai nurodoma jo vardas, pavardė ir amžius skliausteliuose, kodėl – niekas nežino, aš irgi.

Norvegai gerbia įstatymus, išskyrus du atvejus: 1. kai iš Švedijos vežasi daugiau nei leista „alkoholio ir maisto ir 2. kai yra ant dviračio – tada negalioja jokios eismo taisyklės. Nes dviratis Norvegijoje yra kaip karvė Indijoje – šventas.

Imigrantai Norvegija skųstis negali. Norvegai turi daug priekaištų Norvegijai, tačiau užsienietis skųstis Norvegija negali. Jis turi būti visada patenkintas, nes jam čia visada turi būti gerai.

Girtas norvegas!!!! Toks daug juokiasi, daug šneka, moterys geria lygiai su vyrais ir dar daugiau, girti norvegai – labai emocionalūs ir seksualūs. Kitą rytą tas, kuris su jumis buvo atviras ir intymus net nesisveikins. Nesupykite ir laukite kol vėl pasigers.

Julebord – stebuklų vakaras, kai nepažinsite žmonių, su kuriais bendraujate kiekvieną dieną. Kas atsitiko julebord  (kalėdinis pobūvis) -lieka julebord –  nerašyta taisyklė. Permiegojote su kuo nors – rytoj jis galbūt net nesisveikins – ir tai normalu. Laukite kitų metų julebord arba rodykite iniciatyvą.

Ar numatytos privilegijos ilgai dirbantiems įmonėje (turintiems no. ansienittet)

Atidirbote įmonėje daug metų, ir štai jums pareiškiama, kad atleis, nes įmonė mažina etatus. Ar gali atleisti ilgai dirbančius, ar pirmiausiai turi atleisti ką tik įdarbintus? Gal kaip ilgametis darbuotojas turite daugiau teisių? Ką apie tai sako įstatymai? Negi niekam nereikalinga Jūsų patirtis?

Toliau skaityti „Ar numatytos privilegijos ilgai dirbantiems įmonėje (turintiems no. ansienittet)”

Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?

Jei susirgote ir gavote biuletenį, pirmąsias 16 dienų sirgimo ligos išmokas privalo mokėti darbdavys. Žinoma, išmokos bus mokamos tik tokiu atveju, jei turite raštiškus susitarimus, kad sergate tomis dienomis kai buvo numatytas darbas,  t.y. turite garantuojamą darbo sutartyje darbo laiką arba priedus prie sutarties, t.y. užsakymų lapus norv. oppdragsbekreftelse (jei dirbate per įdarbinimo agentūrą).

Toliau skaityti „Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?”

Mokesčiai Norvegijoje – metas tikrinti pajamų ir mokesčių deklaraciją!

Trumpa informacija:

  • Per kovo mėnesį (skirtingu laiku) gaunate preliminariai užpildytą pajamų, turto ir mokesčių (Norvegijoje ir užsienyje) už pereitus kalendorinius metus deklaraciją (pagal duomenis, kuriuos turi mokesčių tarnyba) – skattemelding. Apie tai, kad deklaracija paruošta, elektroniniams vartotojams siunčiama SMS žinutė. Ne elektroniniams vartotojams siunčiamas popierinis variantas jų nurodytu adresu. Svarbu, kad mokesčių tarnybai nurodytas adresas būtų teisingas, tada gausite deklaraciją.
  • Peržiūrėkite deklaraciją ir įsitikinkite, kad viskas teisinga.
  • Pristaikykite lengvatas, kurios Jums gali galioti (pz. už vaikų priežiūrą, reguliarias keliones į / iš darbo ar turimas paskolas). Yra lengvatų gidas (norvegų ir anglų klb.).
  • Jei mokate tik 25 proc. mokesčių, t.y. pagal supaprastintą apmokestinimo tvarką, lengvatos negalioja.
  • Jei įsitikinote, kad deklaracija teisinga – nieko nedarykite.
  • Jei deklaracijoje yra klaidinga informacija – pataisykite ir pateikite deklaraciją iki balandžio 30 dienos.
  • Metų eigoje gausite mokesčių suvestinę (skatteoppgjør).
  • Jei mokesčių sumokėjote per mažai, turėsite juos sumokėti papildomai, mokesčių priemoka (restskatt).
  • Jei mokesčių sumokėjote per daug, mokesčių permoka (til gode) Jums bus grąžinta.Labai svarbu, kad mokesčių tarnyba turėtų būtent Jūsų banko sąskaitos numerį!
  • Daugiau informacijos apie supaprastintą mokesčių tvarką arba kaip atsisakyti mokėti mokesčius pagal šią tvarką.
  • Daugiau informacijos apie mokesčių deklaraciją verslininkams

Žiūrėkite filmukus lietuvių kalba, kuriuos paruošė Norvegijos mokesčių tarnyba