Gyvenate Norvegijoje? Draugiškas patarimas – išmokite norvegiškai

Klausykitės garso įrašo.

Kodėl kartais nesiseka mokytis norvegiškai ir kodėl reikėtų mokytis? Atsakymus žinome patys… bet dar kartą apie tai – kodėl reikia mokytis norvegiškai ir kaip tai daryti.

Niekaip nesupranta, kodėl nenumeta svorio…

Prieš daugiau nei dešimt metų rašiau straipsnį Lietuvos spaudai „Šokis su protezais“.

Mintis – emigracija tai amputuotas gyvenimas, kurį turi užsiauginti iš naujo. Emigracija iš žmogaus atima ne tik draugus ir socialinius ratus, statusą, bet ir labai svarbią komunikacinę funkciją – susikalbėti.  Taigi šį kartą protezų metaforą naudosiu kalbant apie mokymasi norvegiškai.

Taigi – atsitiko nelaimė, netekau kojų? Ar dėsiu visas pastangas, kad išmokčiau šokti su dirbtinėmis (protezais), ar būsiu neįgalus? Daugelis imigraciją tiriančių mokslininkų kalbos nemokėjimą prilygina neįgalumui. Tada arba žmogus gyvena atskirtyje, yra visai izoliuotas nuo aplinkos, arba jo pasirinkimai apriboti (negali suvokti kas aplinkui vyksta, dalyvauti šalies gyvenime, gauti informacijos). Kai kas sako – man nereikia tos kalbos….Mūsų feisbuko grupėje buvo tyrimėlis, kodėl imigrantai nesimoko norvegiškai. Ir pridurti nieko nebereikia – surašytos visos priežastys, nereikėjo jokių mokslinių tyrimų. Mokslininkai teigia visiškai tą patį, ką ir mes.

Tai trumpai tariant – atsikalbinėjimai. Man irgi tai nesvetima. Aš jau keli metai mokausi lenkiškai. Viską suprantu, moku skaičiuoti, pasakyti kelias frazes, bet kalbėt nepradedu. Ką darau kad pradėčiau? Kaip dialogo pašnekovas arba baseino moteriškės – nieko. Nieko keisto jei nepajudu iš mirties taško.

Kalba yra galia

Labas. Gal galite man pasakyti, jei aš atvyksiu į Norvegiją ar man reikės karantinuotis? Sakote Norvegijos sveikatos priežiūros administracijos puslapyje www.helsenorge.no galima užduot klausimus? O tai ten norvegiškai viskas. Jo, suprantu, kad oficiali kalba Norvegijoje yra norvegų. Bet aš tai jos nesuprantu, tos kalbos… Samdytis vertėją? Dar ko, tai jam mokėti reikia. Kuo aš dirbu? Statybininkas. Ar norėčiau suremontuoti butą nemokamai? Ne, aišku kad nenoriu veltui dirbt. O vertėjas irgi darbas už kurį reik mokėt? Supratau. Viso gero.

„Kas skaito rašo duonos neprašo“, – byloja lietuviška patarlė. Ir kuo geriau skaito arba rašo, kuo daugiau kalbų moka, tuo geriau. Rašo tekstus, dirba komunikacinį darbą, vertėjauja – taip, tai darbas ir ne lengvesnis, negu statybininko. Sakysite: „Koks čia darbas pamalt liežuviu? Vis moka kelias kalbas šiais laikais.“ Visgi, vienoks kalbos mokėjimas yra nusipirkti kavos ar kalbėtis su kolega, o kitas – paskaityti paskaitą tarptautinėje konferencijoje. Arba – vertėjauti tarptautinėje konferencijoje. Pagavote skirtumą? Dainuoti irgi moka visi, bet pasaulyje yra tik vienas Eltonas Džonas arba legendinis Freddie Mercury. Taip pat ir šokti moka visi, bet tik viena Marija Pliseckaja. Kalbos mokėjimas gali būti verslas ir uždarbis. Vertėjui Norvegijoje mokama yra nuo 600 iki 800 nok per valandą priklausomai nuo jo kvalifikacijos.  

Princams ir princesėms samdydavo aukles ir mokytojas, kalbančias skirtingomis kalbomis, todėl jie užaugdavo daugiakalbiai. Mokėti kitas kalbas buvo aukštuomenės, išsilavinimo požymis. Prestižinės visuomenės profesijos visada buvo advokatai, gydytojai ir kunigai. Ne tik dėl to, kad jų mokslai trunka ilgai ir kad žmonėms šių specialistų reikia. Juos gerbdavo dar ir todėl, kad paprasti žmonės nesuprasdavo ką jie sako, nes jie kalbėjo lotyniškai arba nesuprantamas teisiniais terminais. Kai kada ta paprastiesiems nesuprantama kalba netgi piktnaudžiaudavo. Tokiu būdu kalba tapdavo svarbia priemone daryti įtakai.

Kas pažįsta lietuvę skate (NAVe), duokit telefoną?

Jei jūs nemokate norvegiškai, esate silpnesnėje pozicijoje ir priklausomas nuo kitų. Kaip neįgalusis yra priklausomas nuo pagalbinių priemonių, pagal neįgalumo laipsnį. Bijote klausti, nes nemokate ir nesuprantate atsakymo, turite naudotis google translate, ieškote ir klausinėjate, kad bet kokioje institucijoje būtų lietuvis arba rusas ir reikalaujate jų pagalbos (nors į jų pareigas neįeina būti vertėjais) ir pykstate, kai atsisako jums asmeniškai sumaitinti informaciją su šaukštuku?

Nemokate užpildyti anketų gauti išmokoms, nesuprantate taisyklių, negalite perskaityti laiškų, kuriuos jums siunčia valstybinės institucijos. Kai kada jums padeda jūsų vaikai, kaimynai, draugai. Turite prašyti arba likti nieko nesupratę. Kiek gerai jie moka norvegiškai ir kokios kokybės ta pagalba – kitas klausimas. Gali tiek „priversti“, kad vėliau bus didelių problemų. Tuo tarpu daug konsultacinių įmonių padeda išversti viską, ką iš principo suaugęs žmogus turėtų suprasti ir padaryti pats. Bet – tai jų verslas. Ir, žinoma, gerai, kad jis yra. Verslas gali būti daromas iš nagų karpymo ir raugintų kopūstų. Nemoki, neturi laiko, tingi  – pirk paslaugą.

Visgi – kalbos mokėjimas tai ne rauginti kopūstai. Tie, kurie gyvena ir gyvens Norvegijoje, turėtų išmokti norvegiškai. Niekas nesako kad privalote mokėti tobulai. Kalbos išmokimas reikalauja ne tik pastangų, bet ir laiko. Bet nuo kažko juk reikia pradėti. Kodėl reikia išmokti, atsakome mes patys savo grupėje.

Pabaigai – keli patarimai:

O čia į vieną krūvą viską surinko ir jūsų patogumui parašė kaip mokytis kalbos Simona Čepulevičiūtė. Ji irgi nemokėjo norvegiškai, bet išmoko ir dabar jau dirba darbą pagal išsilavinimą ir žino, kad kalbos išmokimas prie šito labai prisidėjo. Gali Simona – galite ir jūs.

Turite nuomonę ar komentarų?

Junkitės prie mūsų feisbuko grupės Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir naudinga informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Kaip mokytis norvegiškai

Pukiais patarimais dalijasi Simona Čepulevičiūtė

Ar žinojote, jog norvegų kalbos galima mokytis visiškai nemokamai? Norėčiau pasidalinti su jumis savo patirtimi, įdomiais šaltiniais bei vietomis kur tai galite daryti.

KALBĖJIMAS

Pradėti kalbėti yra labai svarbu, tačiau tai ir vienas sudėtingiausių uždavinių, tad mano pasiūlymas – språkkaffe („kalbos kavinė“) bei savanorinė veikla:

Savanorinės veiklos pasiūlymai:

  • Frivillig.no (galima ieškoti pagal gyvenimą vietą, visoje Norvegijoje)
  • Røde Kors (Raudonasis kryžius, siūlo įvairiausias veiklas)
  • Įvairios organizacijos/įmonės – patogiausia susirasti kontaktinį asmenį.

Språkkafe:

Renginiai/užsiėmimai. Gal turite kokį pomėgį, pvz., megzti? Savivaldybės, įvairios organizacijos organizuoja susibūrimus įvairiomis tematikomis, tad tiesiog panaršykite internete pagal norimą raktažodį.

KLAUSYMAS

SKAITYMAS

ŽODYNAI

Geriausias, mano nuomone, LEXIN. Galima versti į lietuvių kalbą

UŽDUOTYS/GRAMATIKA

Taigi – belieka tik noro ir pirmyn!

Važinėjate dirbti į Norvegiją?

Straipsnio audio įrašas

Rotacinis darbas, komandiruoti darbuotojai: kas tai yra, kuo skiriasi ir ką būtina žinoti.

Čia nekalbėsime apie atvejus, kai žmogus nuolat gyvena Norvegijoje, čia turi būstą ir nuolatos dirba. Tada jo situacija aiški. Jis moka mokesčius Norvegijoje, kasmet gali gauti pajamų ir turto metines ataskaitas ir jam priklauso visos čia esančios socialinės ir kitos garantijos.

Visgi daugelis pasirenka tokį gyvenimo būdą, kai pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuva, o dirbama Norvegijoje ir keliaujama pirmyn atgal. Arba šeima gyvena Lietuvoje, o žmogus dirba Norvegijoje. Kai kurie turi laikiną asmens kodą Norvegijoje, kiti registruoja gyvenamąją vietą Norvegijoje ir gauna pastovų asmens kodą Norvegijoje.

Daugeliui tokių važinėjančių darbuotojų kyla daug klausimų, nes jie nežino, ar turi Norvegijoje visas teises, t.y. socialines (teisę į pašalpas, išmokas ir pan.), sveikatos priežiūrą (gydytis ne skubius susirgimus, o gauti siuntimus tyrimams, pas specialistus ir pan.)

Toliau skaityti „Važinėjate dirbti į Norvegiją?“

Kita Norvegijos pusė. Skaudi gydytojos patirtis šioje šalyje. Atsisveikinimas su Norvegija, o gal „Iki pasimatymo“ ?

Galite skaityti straipsnį arba klausytis įrašo.

Ingen beskrivelse er tilgjengelig.

Gydymo centro «Daivike» savininkė ir daktarė Daiva sako Norvegijai: «Sudie»…O gal iki pasimatymo? Daiva Medalinskaitė Johansen ketina grįžti į Lietuvą po 27 Norvegijoje praleistų metų ir gana sėkmingos gydytojos karjeros. Gydytoja ji dirbo nuo 2000, taigi jau dvidešimtmetį.“Visada jaučiau, kad noriu gyventi Lietuvoje“, – sako ji.

Gydytoją Daivą Norvegijoje pažįsta ne vienas. Gydymo centro „Daivikė“, kuri šešis metus veikė Askime, uždarymas, sukėlė daug kalbų. Ne vienas spėlioja, kas atsitiko.

Daiva – viena iš kelių pirmųjų lietuvių imigrantų, į Norvegiją atvykusi keliais metais vėliau nei aš. Su Daiva kartu kūrėme Norvegijos lietuvių bendriją, kartu buvome valdyboje. Visiems žinomas jos noras padėti tautiečiams, organizuoti renginius, būti lietuviškų įvykių sūkūryje. Daivą, kaip žmogų ir kaip gydytoją, pažįsta labai daug Norvegijos lietuvių.

Toliau skaityti „Kita Norvegijos pusė. Skaudi gydytojos patirtis šioje šalyje. Atsisveikinimas su Norvegija, o gal „Iki pasimatymo“ ?“

Kodėl norvegai kovoja už savo teises, o imigrantai – ne, arba kaip užprogramuojama auka.

Atliktas tyrimas tarp lenkų rodo, kad jie įsitikinę, jog norvegai yra tinginiai. Kodėl? Nes norvegai nepersidirba, eina 16.00 val. namo ir nesutinka dirbti savaitgaliais. Be to – atsisako lipti ant svyruojančių pastolių, įrodydami kad jie tikri vyrai. Reikalauja, kad būtų saugos priemonės, o be jų – atsisako dirbti. Praneša viršininkui, jei kažkas blogai… Anot lenkų, taip elgiasi tinginiai ir neturintys darbo moralės. O lenkai dirba išsijuosę ir nieko neprašo. Daug panašių nuomonių girdėjau ir iš lietuvių.

Man pažįstama norvegiška pozicija: «Jeg må ingenting og bryr meg ikke hva du tenker» (nieko neprivalau ir man tas pats ką tu galvoji). Dirba jie pagal sudarytas sutartis ir kaip diktuoja įstatymas. Ir tikrai nepersistengia. Gerai ar blogai? Kai kam atrodo, kad norvegai neturi nei gėdos nei sąžinės. O kaip iš tikrųjų ir kas už to slypi? Gal ir mums verta iš jų pasimokyti?

Toliau skaityti „Kodėl norvegai kovoja už savo teises, o imigrantai – ne, arba kaip užprogramuojama auka.“