Autorius: Daina Bogdaniene

Paskelbta

Išardyti pyktį

Bobutė pyko ant miesto, bet miestas apie tai nežinojo.

Yra žmonių, kurie pyktyje gyvena nuolat. Pavėlavo į autoobusą, eilė parduotuvėje, nevikrus praeivis, lėtai važiuoja priešaky esantis automobilis – pyktis ir keiksmai liejasi mintyse ir žodžiais. Matome tokius ir stengiamės juos apeiti.

Kiti, nors pyktyje irgi gyvena nuolat , jo nerodo. Jų pyktis, pavirtęs į nuoskaudą, tampa vidiniu skauduliu ir kankina juos kaip kokia skrandžio opa. Graužia iš vidaus ir gali net  sukelti susirgimus. Užstrigę pyktyje labai kenčia, jų artimieji tai irgi jaučia.

Žmogaus reakcijos priklauso nuo temperamento. Vieniems jau vaikystėje pasireiškia karštakošio charakteris, kiti yra ramesni. Šeimos kultūra irgi svarbu. Jei augta šeimoje, kur aiškinamasi rėkimu ar net smūgiais, žmogus irgi turės polinkį taip reaguoti.

Toliau skaityti „Išardyti pyktį”
Paskelbta

Užgniaužtos emocijos – imigrantų kasdienybė Norvegijoje

Polinkis slopinti jausmus būdingas ir lietuviams, ir norvegams.

O lietuviams Norvegijoje tai gali tapti rimta problema. Atsiduriama visuomenėje, kur žaidimo taisyklės dar neaiškios, kur sumažėja socialinis statusas ir jį reikia kurti iš naujo. Tenka dirbti nebūtinai norimą darbą. Tenka patirti diskriminaciją. Tai nelengva. Nauja kalba, kuria negali savęs pilnai išreikšti irgi tampa didele kliūtimi kokybiškai funkcionuoti visuomenėje. Žmogus, kaip socialinė būtybė, praranda didelę dalį savęs, ir tą prarastą dalį – statusą, naują identitetą- reikia sukurti iš naujo.

Toliau skaityti „Užgniaužtos emocijos – imigrantų kasdienybė Norvegijoje”
Paskelbta

Saugus vaikas – laimingas žmogus

Nuo 0 iki vienerių metų vaikus svarbiausia būti su mama. Mama šalia – vaikas saugus. Jei kažkas išgąsdino – mama nuramino, ir vaikas saugus. Bet mama irgi turi būti rami ir saugi, kad galėtų nuraminti vaiką. Jai turi kažkas padėti būti saugiai. O tai dažniausiai – vaikučio tėtis. Jis turi būti  ir emocinė atrama, ir padaryti sunkesnius darbus, padėti buityje, leisti mamai išsimiegoti. Jei ne tėtis – kiti artimieji, šeimos nariai.

Nuo pusantrų iki ketverių metų vaikas, jau galintis vaikčioti, ima  tirti aplinkinį pasaulį. Jį tirdamas turi irgi būti saugus. Aplinkiniai neturi barti ar gąsdinti vaiko: “nelįsk, sudaužysi, nusideginsi, įsipjausi !” Bet jie turi būti šalia, patraukti pavojingus daiktus ir paguosti, jei vaikui, kuris susipažįsta su aplinka liesdamas, čiupdamas ir grūsdamas į burną, atsitinka kažkas, ko jis išsigąsta. Vaikas turi jausti, kad mama ar tėtis yra šalia. Ir kad ne kels skandalą, jei kas nors bus numesta, suduš ar sugrius, o nuramins ir viską sutvarkys. Tada bus saugu. Tada jis nebijos tyrinėti, jam bus paaiškinta, ką įmanoma paaiškinti, arba pavojingi daiktai – peiliai ar stiklai – patraukti, kad vaikas nepasiektų. Vaikas bus prižiūrimas, o ne bauginamas grasinimais ir rėkimu.

Toliau skaityti „Saugus vaikas – laimingas žmogus”
Paskelbta

Darbdavys: sugėrovas, draugas, viršininkas?

“-Labas, čia darbo inspekcija? Kaip parašyta įstatyme, ką turi daryti darbdavys, jei darbuotojas geria, kai turi biuletenį?

– Kaip suprast – geria?

– Nu, alkoholį geria.

– Darbuotojas yra darbavio dispozicijoje darbo metu. O jei jis turi nedarbingumą dėl ligos, tai darbdavys neturi kištis į tai ką, jis veikia sirgdamas. Iš kur žinote, ką jis veikia.

– Tai mes kartu gyvenam. Aš matau… Negi negaliu atleist?

– Pagal įstatymą – ne.

– Nu, aišku tada…“

Visi žino , kad jei vyras ir  žmoga dirba vienoje įstaigoje, tai tokia šeima ne visada sugyvena. Būti kartu 24 valandas per parą labai sunku. Žmogui reikia asmeninės erdvės.

Jei jūsų darbdavys yra jūsų kaimynas iš Lietuvos, ir dar pusbrolis, su kuriuo kartu gyvenate nuomojamame būste, tai problemos anksčiau ar vėliau visada iškils.

Toliau skaityti „Darbdavys: sugėrovas, draugas, viršininkas?”
Paskelbta

Klientas nepatenkintas atliktu darbu. Kas atlygins žalą?

Atlikote darbą, o klientas turi pretenzijų. Jis kelia finansinius ar kitokius reikalavimus darbą atlikusiai įmonei. O darbdavys sako darbuotojui: „Tu darbą atlikai blogai – tu ir mokėsi!”

Ar tai teisėta? Ar gali darbdavys perduoti kliento finansinius reikalavimus darbuotojui?

Už žalos, atsiradusios dėl darbuotojų klaidų darbe, atlyginimą paprastai yra atsakingas darbdavys.

Toliau skaityti „Klientas nepatenkintas atliktu darbu. Kas atlygins žalą?”
Paskelbta

Dirbantys senjorai Norvegijoje

Kokias privilegijas turi vyresnio amžiaus žmonės, dirbantys Norvegijoje, ir kokie įstatymai galioja.

Norvegijoje pensinis amžius dabar yra 67 metai, tačiau galima dirbti ir ilgiau, vyriausybės siūlymu – iki 72 metų amžiaus. Tai reiškia, kad jei nenorite išeiti iš darbo, darbdavys iki jums sukaks 72 metai jūsų atleisti, dėl to, jog esate vyresnio amžiaus, negali.

Darbdaviai turi tam tikrų įsipareigojimu, nustatytų įstatymais, vyresnio amžiaus darbuotojams. Tokiems darbuotojams galioja:

  • Teisė į pritaikytą darbo vietą
  • Draudimas diskriminuoti dėl amžiaus
  • Teisė į sutrumpintą darbo laiką
  • Ilgesnės atostogos ir didesni atostoginiai
  • Ilgesnis atleidimo terminas
Toliau skaityti „Dirbantys senjorai Norvegijoje”
Paskelbta

Darbo sutartis – svarbus juridinis dokumentas

Primename – nauji reikalavimai dėl darbo sutarčių galioja jau pusę metų.

Darbo sutartis – tai jūsų startas Norvegijoje. Startuokite be rizikos.

Darbo sutartis nurodo, kokiomis sąlygomis dirbsite pas darbdavį. Dažnai darbo sutarčiai neteikiamas reikiamas dėmesys. Darbuotojai pasirašo darbo sutartį net jos neskaitę. Vėliau jų netenkina darbo sąlygos, arba paaiškėja tokios darbo sąlygos, kuriu sutartyje nebuvo, arba jos nebuvo nurodytos ar išaiškintos. Bet jei sutaris pasirašyta, ją keisti būna sunku. Valstybinės institucijos ne visad turi teisę kištis, jei sutartis abiejų pusių – darbdavio ir darbuotojo – yra pasirašyta. Belieka samdyti advokatą – o tai kainuos ir nervų, ir pinigų. Todėl būtų protinga įsigilinti į darbo sutartį prieš pradedant darbą.  

Toliau skaityti „Darbo sutartis – svarbus juridinis dokumentas”
Paskelbta

Kalėdos ir Naujieji metai. Kiek turiu laisvų dienų ir kaip apmokamos?

Tik trys laisvos dienos pagal įstatymą

Atrodo, kad per kalėdas ir tarpkalėdiniu laikotarpiu visa Norvegija užsidaro mažiausiai savaitei. Bet iš tikrųjų įstatymas numato visiems be išimties darbuotojams tik tris laisvas dienas.

Darbo kodeksas numato, kad dirbti negalima per visuotines šventines dienas (no. hellidager). Šventiniu žiemos laikotarpiu tokios visuotinių švenčių dienos yra tik trys: gruodžio 25 (pirmoji kalėdų diena, no. 1. juledag), grudžio 26 (antroji kalėdu diena, no. 2. juledag) ir pirmoji naujųjų metų diena, sausio 1 d. (1. nyttårsdag).

Toliau skaityti „Kalėdos ir Naujieji metai. Kiek turiu laisvų dienų ir kaip apmokamos?”