Suminė darbo laiko apskaita (gjennomsnittsberegning av arbeidstid)

Susitarus su darbuotojais, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą, tai reiškia, kad leidžiam dirbti 10 val. į dieną ir 48 val. (kai kada, ir tik sutarus kolektyvinėse sutartyse ir gavus leidimą iš Darbo inspekcijos galima dirbti 54 val. per savaitę). Tada perdirbtos valandos kompensuojamos laisvomis dienomis.

Toks darbas turi būti trumpalaikis ir skaičiuojant darbo laiką per visus metus, savaitinis darbo laikas neturi viršyti 40 val. Nuoroda į įstatymą

Mini vebinaras apie tai

Verneombud (saugos atstovas)

Tai darbuotojų išrinktas jų kolega, kuris rūpinasi darbuotojų saugumu įmonėje.  Privalomas, jie įmonėje yra 5 ir daugiau darbuotojų. Darbdavys privalo apmokyti saugos atstovą, t.y. jis turi išklausyti kursą apie saugumą ir gauti kitus būtinus apmokymus, kad galėtų rūpintis saugia darbo aplinka.

Saugos atstovo pareigos išplėstos pagal 2024 m sausio 1 d. pakeitimus.

Saugos atstovas rūpinasi ne tik tiesiogiai įmonėje įdarbintais darbuotojais, bet ir visais per nuomos agentūras ar individualiai dirbančiais objekte / įmonėje darbuotojais. Saugos atstovas ūpinasi ne tik ergonomiškai saugia darbo aplinka, bet ir psichosocialine darbo aplinka.

Saugos atstovas ir profsjąjungos patikėtinis nėra tas pats.

Daugiau apie saugos atstovą čia

HMS – sveikos ir saugios darbo aplinkos priemonių planas

Toks planas turi būti kiekvienoje darbo vietoje ir už jį atsakingas darbdavys. Darbdavio atsakomybė yra sukurti saugią darbo vietą kiekvienam darbuotojui ir užkirsti kelią galimoms ligoms ir sužeidimams. Kai kurios darbo vietos yra saugios, kitos – labai pavojingos (statyba, transportas, fabrikai, darbas su sunkiasvoriais įrenginiais ar kitais pavojingais įrenginiais darbas su chemikalais). Juk skiriasi darbas pvz. vaikų darželyje ir atominėje elektrinėje.

Toliau skaityti „HMS – sveikos ir saugios darbo aplinkos priemonių planas”

Didelės, per ilgą laiką atsiradusios problemos, o į profsąjungą atėjau tik dabar. Kokia pagalba įmanoma?

Galbūt kalbame ir apie kultūrinius skirtumus. Užsieniečiai nesupranta, kad problemos kaupiasi ilgai ir jų prisikaupia labai daug, bet jie nieko nedaro, laukia kažko, ir kai jau viskas pasidaro nebeištveriama – einama su problemų kalnu ir norima profsąjungos pagalbos. Bet nusiviliama, kai gaunamas atsakymas, kad per vieną dieną tų per metų metus susikaupusių problemų niekas neišspręs, arba tai užims ilgą laiką.

Toliau skaityti „Didelės, per ilgą laiką atsiradusios problemos, o į profsąjungą atėjau tik dabar. Kokia pagalba įmanoma?”

Jono Bals patarimas lietuviams, dirbantiems Norvegijoje?

Tęsiame interviu su Jonas Bals

Kai atvykstate į kitą šalį – ar čia dirbsite trumpai ar ilgai -aš jums patarsiu būti profsąjungos nariu, nes gausite pagalbą. Nariu galima pabūti kelis mėnesius, ir po to išstoti iš profsąjungos, o kai vėl dirbsite – vėl įstoti, tai liečia ir norvegų jaunimą, kurie padirba, po to kažkur išvažiuoja ir vėl grįžta dirbti. Jūs niekada nežinote, kada gali kilti problemos ir bus liūdna, jei niekas nepadės ir kovosite vienas. Nes būdami ne nariai, atsidursite už norvegiškos sistemos ribų, ir tada reikės patiems samdytis advokatą, o tai gali daug kainuoti. Būdami nariai, jūs rūpinatės ne tik savimi, bet ir visuomene, kurioje esate. Nes Norvegijos darbo gyvenimas taip organizuotas, kad reikėtų palaikyti profesines sajungas. Jei jos susilpnės, tai atslieps visiems.

AČIŪ UŽ INTERVIU, JONAI! 

Grįžti į interviu pradžią