Žinok daugiau – gyvenk geriau
Dagelis imigrantų tiki, kad Norvegija yra tokia šalis, kurioje tu būsi visada teisus. Viskas kas beatsitiktų, bus taip kaip tu norėsi išaiškinta ir tavo teisė apgintos bet kokiu atveju. Tikėti nedraudžiama, bet….
Gyvenimas pilnas pasirinkimų. Renkamės visada – keltis iš lovos, ar nesikelti, daryti mankštą ar nedaryti, praustis ar nesiprausti, valgyti pusryčius, ar ne.
Jei esate vaikas, ką daryti jums pasakys mama. Bet vaikai dažnai mamos neklauso, galvoja, kad ji kalba niekus. Vaikai nori greičiau užaugti, o kai užauga nebenori daryti pasirinkimų ir sprendimų. Nes tai sunku.
Bet tai neišvengiama, jei esate suaugęs – sprendžiate ir renkatės pats.
Kai kas to labai nemėgsta, ir sako „neturiu pasirinkimo”. Sako: „Turiu gyventi su tėvais, nes neturiu kur kraustytis”, „Turiu šitą siaubingą darbą, su baisiu viršininku, nes kitą rast – be šansų”, „Gyvenu su šitu vyru, nes nemuša ir duoda biškį pinigų, nors žiūrėt į jį negaliu”… Tokių pasakymų galime sugalvoti kiek tik norime.
Rinktis – sunku. Bet reikia. Galima rinktis tą siaubingą darbą dabar, žinoti kad jis laikinai, bet daryti kažką, kad pasikeistų situacija darbe, arba daryti taip, kad ilgainiui galėtume keisti darbą (vyrą) – mokytis, dirbti, kad turėtumėte savo pajamas, ir nepriklausytumėte nuo biškio pinigų iš vyro. Kažką darant, viskas tikrai keisis, patikėkite, tik reikia nuspręsti ir pradėti.
Arba galite rinktis visiems skųstis kaip neturite JOKIO pasirinkimo.
Bet jūs turite. Jūs jau pasirinkote. Jūs pasirinkote nesirinkti ir skųstis.
O jei pasirinksite kažką daryti, tai skųstis nebebus laiko.
Gyvenimas per skaipą
Dabartinė situacija Norvegijoje visiškai kitokia, nei ji buvo kad ir prieš 20- 25 metus.
„Norvegija taip arti, kad net nesijaučia – pusantros valandos lėktuvu ir aš jau Lietuvoje, pasikraunu energija. Bet praeina pora savaičių – ir jau noriu į Norvegiją, noriu švaros, ramybės„, – sako D.P. , Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti 7 metus.
Toliau skaityti „Lietuvos filialas Norvegijoje (tik blogesnės kokybės)”Dauguma Norvegijos gyventojų yra įsitikinę, kad turi neginčijamą teisę į egenmelding ir sykemelding (gyd. pažyma), ir gauti ligos išmokas (sykepenger) t.y. jei gali nedirbti jei jų manymu serga ir gauti išmokas.
Pranešimas apie ligą darbdaviui (praneša pats darbuotojas, nereikia gyd. pažymos) Nustato Lov om Folketrygd (soc. rūpybos įstatymas) § 8-23 iki §8-27 .
Tai dažnas bet kokios visuomenės reiškinys, kai vyresnybė rodo vienam asmeniui didesnę simpatiją nei kitam. Nors Norvegijoje neva visi lygūs ir negali būti su jais elgiamasi skirtingai, bet norvegai irgi žmonės, taigi šis fenomenas galioja ir čia. Trynefaktor yra kai pvz. priimamas į darbą žmogus (nežinia kodėl, nes buvo ir geresnių kandidatų) ar jau darbe gauna privalumus ir didesnę algą, arba kažkas gauna geresnius pažymius mokykloje ar šiaip susilaukia didesnio palaikymo be pagrindo arba kai palankumo niekaip negalima paaiškinti. Reikšmė (su pečių truktelėjimu) – „nežinia kuo jis įtiko”.
Daug metų vairuojantys važiuoja autopilotu. Pradinukai vairuoja įsitempę ir žiūri į kiekvieną kelio ženklą, kurio dar ir nepamato.
Gyventi naujoje šalyje – tai vairuoti nepažįstamoje šalyje. Vairuoti Norvegijoje – tai ne važiavimas tiesiai ir lygiu keliu kaip Lietuvoj, bet kalnais ir vingiais, kai nežinai kas už posūkio.
Toliau skaityti „Nerašyti Norvegijos įstatymai”nuo 2024 m. liepos 1 d. papildomas poįstatyminis aktas dėl šių reikalavimų.
Dirbantieji Norvegijoje, kuriems darbdavys suteikia būstą kai dirbama toli nuo namų, turi teisę į padorias gyvenimo sąlygas.
Pagrindiniai momentai yra būsto dydis, pritaikymas gyventi ir priešgaisrinė apsauga. Tai pat turi būti pakankama ventiliacija, nebūti drėgmės ir sienų grybelio bei pelėsio ar pan. Negalima gyventi darbo patalpose (pvz. statomame name ar remontuojamame kambaryje). Būstą turi pripažinti statybų įstatymai ir aktai (bygningslovgivningen).
Norvegai ramūs, norvegai nesinervina, norvegai tolerantiški, norvegai vengia konfliktų, bet – norvegai užsispyrę, daro savo. Tai tiesa. Kaip įmanoma niekada nesinervinti? Kaip ir kodėl jie tokie? Net po daugelio metų gyvenimo Norvegijoje man tai nebuvo iki galo aišku. Užsiplieksdavau dėl to, kad jie tokie šalti. Kuo šaltesni, tuo pikčiau. Va, tarsi nuomonės nesutapo, o jis šypsosi, po to mūriniu veidu kiaulės akis įsįstatęs lyg niekur nieko toliau bendrauja.
Darbo organizavimo Norvegijoje (t.p. ir kitose Skandinavų šalyse) modelis yra nuo seno toks, kad labai glaudžiai bendradarbiauja trys darbo rinkos dalyviai: darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos ir vadžios organai (duodantys užsakymus privačiam verslui ir leidžiantys įstatymus ir potvarkius). Darbo vietoje palikta daug galimybių organizuoti darbą savaip, pagal susitarimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Profesinės organizacijos gali daryti didelę įtaką darbdavio sprendimams.
Toliau skaityti „Unikalus skandinavų darbo gyvenimo modelis”