Tikėjimas 13: Jei išsikraustau iš Norvegijos, galiu pasiimti visus sumokėtus mokesčius.
Mokesčiai nėra jūsų santaupos banke, kurias galite išsiimti jei panorėjote. Mokesčiai patenka į valstybės biudžetą ir iš ten finansuojama šalies sveikatos priežiūra, saugumas, policija, mokyklos, universitetai, teismai, bibliotekos, įvairios organizacijos ir labai daug dalykų, be kurių valstybė nebūtų valstybė ir ji iš viso neveiktų. Taigi jūsų mokami mokesčiai yra panaudojami. Jie niekur ir būtent jums asmeniškai nekaupiami. Todėl sumokėtų mokesčių pasiimti nei išvykstant iš Norvegijos, nei kitais atvejais negalima. Yra terminas ” mokesčių grąžinimas”(tax return), bet tai nereiškia, kad atgausite visus sumokėtus mokesčius. Mokesčiai grąžinami tik tuo atveju, jei kalendorinių metų bėgyje jų sumokėjote PER DAUG, ar jei pildydami pajamų ir turto deklaraciją prisitaikėte jums priklausančias lengvatas. Mokesčių grąžinimas vyksta kasmet už pereitus kalendorinius metus birželio- rugsėjo mėnesiais.
Tikėjimas 11: Turi duoti geresnę algą arba pašalpas, nes turiu daug vaikų ir nedirba žmona.
Tikėjimas 10: Jei aš nemoku kalbos, tai man privalo duoti vertėją
Žodį „privalo” geriau pamirškite. Bet vertėjas Norvegijoje gali tam tikrais atveju priklausyti. Pavyzdžiui jei esate sulaikytas ir įtariamas nusikalstama veika – tada ir vertėjas, ir advokatas Jums PRIKLAUSO. Tačiau jei užėjote į pvz. Mokesčių tarnybą arba NAV, ir nesugebate susikalbėti, nepriklauso (nei vertėjas, nei advokatas, nei „motina” – visų jūsų supainiotų reikalų tvarkytoja). Ar vertėjas būtinas, ar ne sprendžia institucija, su kuria bandote komunikuoti.
Norvegijos UNISEKS: nesusitvarkiusios moterys ir paminti po padu vyrai?
Apie lygias moterų ir vyrų teises Norvegijoje ir apie tai, kaip į tai žiūri kai kurie atvykėliai. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, bet norvegų vyrai neabejotinai patenkinti savo emancipuotomis žmonomis ir tėvelių, kurie priversti imti tėvystės atostogas kūdikiams prižiūrėti (nes kitaip jos dings) vaidmeniu. Tačiau kai kuriems turistams iš labiau maskulinizuotų šalių Norvegijos moterų laisvė gali suketi šoką.
Tikėjimas 9: Darbdavys privalo apmokėti visas keliones į darbą, ir dar maistpinigius, jei reikia važiuoti į darbą 30 ir daugiau kilometrų.
Įstatymai tokių sąlygų nenumato. Tai gali būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba Jūsų asmeninėje sutartyje. Rašotės sutartį, kurioje yra grafa: „darbo vieta”.
Pasirašius sutartį su darbo vieta, kuri toli nuo namų, teks ten važinėti į darbą, o darbdaviui visai neįdomu, kur jūs gyvenate. Galioja tos pačios taisyklės kaip ir čia.
Tikėjimas 8: Darbdavys turi duoti darbą ten kur gyvenu ir negali priversti išvažiuoti į kitą vietovę, nes aš esu nusipirkęs NAMĄ
Visi nori dirbti prie namų, kad galima būtų eiti į darbą pėsčiomis. Tai svajonė, kuri ne visada sutampa su realybe. Turite namą, ir aš jus sveikinu. Lietuviui namas svarbu, ir jis jį, jei tik gali, tai ir perka. Bet ten kur yra namas, nebūtinai yra darbas.
Toliau skaityti „Tikėjimas 8: Darbdavys turi duoti darbą ten kur gyvenu ir negali priversti išvažiuoti į kitą vietovę, nes aš esu nusipirkęs NAMĄ”Tikėjimas 7: Darbdavys niekaip negali pakeisti darbo sutarties
Darbdavio pagrindinė funkcija – organizuoti darbą taip, kad būtų uždirbami pinigai ir vykdoma veikla. Todėl darbdavys turi pareigą ir teisę valdyti savo įmonę. Tai vadinama styringsrett. Darbdavys turi galimybę perroganizuoti įmonę, mažinti darbuotojų skaičių ir panašiai. Taigi tuo pagrindu darbdavys gali keisti darbo sutartį. Žinoma, viskas turi vykti pagal įstatymus, ir derinant su darbuotojais, nes darbuotojams pagal įstatymus numatyta teisė daryti įtaką įmonės vadovų sprendimams (medbestemelsesrett, medvirkning). Jei darbuotojai yra organizuoti (priklauso profsąjungai) šiame procese kalbama su profsąjunga, kuri gina darbuotojų interesus. Bet kokiu atveju – darbo sutartį keisti, jei to reikalauja darbo ir įmonės veiklos organizavimas, galima.
Tikėjimas 6: Man priklauso egenmeldingai, o ką darau per juos – niekam neturi rūpėti
Egenmeldingas – tai norvegiškos pasitikėjimo visuomenės reiškinys. Darbuotojas gali sirgti (bet tik sirgti) negavęs gydytojo pažymėjimo. Sakoma, kad gydomas gripas praeina per septynias dienas, o negydomas – per savaitę. Yra tokių ligų, kurių gydyti nereikia – arbatėlė, lova, ramybė. Jaučiatės blogai – paskambinate darbdaviui ir pasakote: „sergu”. Darbdavys atsako : „God bedring” (sveik). Kitą dieną vėl skambinate ir vėl tas pats. Reikėtų skambinti kievieną dieną, tai rodo ketinimą kad labai norite grįžti į darbą, bet dar nepajėgiate. Bet egenmeldingai tikrai „nepriklauso”. Tai nėra jums priklausančios laisvos dienos, kai galite daryti ką norite. Tiesiog jumis pasitikima ir be gydytojo pažymos – peršalote, suskaudo pilvą, galvą – kad nereikėtų apkrauti gydytojų bereikalingais vizitais pažyma nereikalaujama. Visi supranta, kadtikros ligos ligos nėra, o negalavimas praeis savaime – taip būna visiems. Vieni nesveikuoja daugiau, kiti mažiau – ir tai natūralu, žmonės skirtingi. Bet geriau neklauskite darbdavio: „Kiek man dar šiais metais priklauso egenmeldingų?” Nesupras.
Tikėjimas 5: Jei sergi, tai niekas negali priversti eiti į darbą
Jei darbuotojas turi ligos pažymą (sykemelding), jo paprastai į darbą niekas nevers eiti. Tačiau…. iš principo ne visos ligos yra tokios, kad išvis negalėtum dirbti. Egzistuoja taisyklė, kad darbuotojas, kuris gali šiek tiek dirbti ir kuriam pritaikoma darbo vieta ir transportas į darbo vietą atvykti, paprastai kažkiek dirba. Vyrauja įstikinimas, kad darbas yra sveika. Taigi, jei darbdavys jums sako, kad turite atvykti į darbą su taksi (kurią apmoka darbdavys), nors jums lūžusi koja, ir galėsite sėdėti ofise ir ten dirbti, taip pat dalyvauti susitikimuose ir susirinkimuose – turite pasiruošti į darbą atvykti (nebūtinai pilną darbo laiką). Bet kokiu atveju, jūs pats geriau žinote ar galite kažkiek dirbti, ar ne. Jei manote, kad esate nepajėgus dirbti išviso, jūsų gydytojas turėtų parašyti išvadą, kurią parodysite darbdaviui, kad jums dirbti nerekomenduojama.