Kategorija: Verta žinoti

Pasaulis spalvotas, bet gyvenimą reguliuoja taisyklės. Apie tai rašysime čia.

Naudinga informacija lietuviškai www.nyinorge.no, taip pat čia www.workinnorway.no

Paskelbta

Pensija atidirbus 20 metų Norvegijoje

Konkretus paaiškinimas apie pagrindinius pensijos skirtumus ir jos išmokėjimą. Kas yra AFP Ar galima išsivežti pensiją į Lietuvą? Ar mokesiu mokesciųs ir kokioje šalyje? Kokio dydžio pensijos galiu tikėtis?

Norvegijoje į pensiją galima išeiti 62 metų. Daugelis tai ir daro, nes gaudami pensiją gali iš toliau dirbti. Sužinokite kas svarbu lietuviams apie pensiją Norvegijoje.

„Dirbau Norvegijoje 21 metus ir noriu išeiti į pensiją 63” – klausia lietuvis. Paaiškiname ar tai įmanoma ir kitus svarbius dalykus.

Norvegijos pensiją į Lietuvą eksportuoti galima, nes Lietuva yra ES/EEE šalis. Jei įgijote teisę į Norvegijos senatvės pensiją (alderspensjon), ją galima mokėti gyvenant Lietuvoje. NAV aiškiai nurodo, kad pensija mokama ir gyvenant užsienyje.

1. Ar galėsite išsivežti pensiją į Lietuvą?

Taip. Jei persikelsite gyventi į Lietuvą, Norvegijos pensija gali būti mokama į jūsų banko sąskaitą Lietuvoje arba Norvegijos sąskaitą. NAV moka pensijas gyvenantiems užsienyje.

2. Ar dėl to sumažės pensija?

Dažniausiai – NE vien dėl išvykimo į Lietuvą. Uždirbta Norvegijos senatvės pensija paprastai nesumažėja vien todėl, kad persikėlėte į Lietuvą. Svarbiausi veiksniai, kurie lemia dydį:

  • kiek metų dirbote Norvegijoje,
  • kiek pajamų turėjote,
  • kada pradėsite imti pensiją (63, 67 ar vėliau),
  • gimimo metai.

NAV nurodo, kad ankstesnis išėjimas į pensiją reiškia mažesnę mėnesinę pensiją, nes ta pati suma paskirstoma ilgesniam laikui. (nav.no)

Jei galite išeiti 63 m., tai dažniausiai reiškia:

  • gausite pensiją anksčiau,
  • bet mėnesinė suma bus mažesnė, nei jei pradėtumėte 67 m. ar vėliau.

3. Kur mokėsite mokesčius – Norvegijoje ar Lietuvoje?

Pagal Norvegijos mokesčių institucijos informaciją, jei esate Lietuvos mokesčių rezidentas, tuomet Norvegijos pensijos gyvenant Lietuvoje paprastai neapmokestinamos Norvegijoje pagal Norvegijos–Lietuvos dvigubo apmokestinimo sutartį. (skatteetaten.no)

Tai reiškia, kad dažniausiai:

  • Norvegija mokesčio neima, jei pateikiate rezidavimo įrodymus.
  • Tuomet pensiją reikės deklaruoti Lietuvoje pagal Lietuvos taisykles.

Reikia pateikti Norvegijai dokumentą, kad esate Lietuvos mokesčių rezidentas, kad NAV / Skatteetaten netaikytų Norvegijos išskaičiavimo.

4. Ką jums svarbiausia padaryti dabar?

Jei dirbote 21 metus Norvegijoje, jūs jau turite rimtą pensijos stažą. Siūlytume:

  1. Prisijungti prie Pensjon – nav.no
  2. Pasitikrinti sumą:
    • jei išeitumėte 63 m.
    • jei 67 m.
    • jei 70 m.

Skirtumas gali būti labai reikšmingas.

Taigi, pensiją į Lietuvą galite išsivežti, o dėl jos eksportavimo EU šalį neturėtų sumažėti.
Mokesčiai priklausys nuo rezidencijos — juos mokėsite Lietuvoje, ne Norvegijoje.

Pensija susideda iš trijų dalių:

  1. Valstybinė NAV pensija (Alderspensjon) – visi gauna pagal stažą ir pajamas.
  2. AFP – sutartinė pensija (ne pas visus darbdavius).
  3. Privaloma darbdavio kaupiama pensija (OTP / tjenestepensjon) .

Jei turite AFP sutartį, dažniausiai dirbote įmonėje, kuri priklauso AFP sistemai (tai privačios ir valstybinės įmonės). Tokiu atveju galite išeiti nuo 62 metų (jei atitinkate sąlygas) ir gauti:

  • NAV senatvės pensiją
    • AFP papildomą pensiją visam gyvenimui
    • Dažnai – darbdavio kaupimą pensiją

Rezultatas: Mėnesinė pensija gali būti ženkliai didesnė nei be AFP.

Pvz. žmogui su normaliu atlyginimu:

  • be AFP: ~18 000–24 000 NOK/mėn
  • su AFP: ~25 000–35 000 NOK/mėn (kartais daugiau)

(labai priklauso nuo algos)

AFP dažniausiai galima mokėti ir gyvenant Lietuvoje, bet reikia tikrinti konkrečią AFP sutartį.

Jei neturite AFP, tuomet lieka:

  • NAV pensija
  • Darbdavio kaupimas (jei buvo)
  • Privatūs kaupimai

Galite išeiti anksti, bet mėnesinė suma bus mažesnė. Pvz.:

  • 63 m. gali būti ~16 000–22 000 NOK/mėn
  • 67 m. gali būti ~22 000–30 000 NOK/mėn

Taigi darome išvadą, kad

Su AFP:

✔ galima išeiti anksčiau
✔ didesnė mėnesinė pensija
✔ dažnai apsimoka išeiti 62–63 m.

Be AFP:

✔ geriau laukti 67 m. (jei galite)
✔ nes pensija ženkliai padidėja kai išeisite į ją vėliau.

Jei dirbote Norvegijoje tik 21 metus, tai – neblogas stažas, bet ne pilnas 40+ metų stažas, todėl:

  • AFP turėjimas jums ypač svarbus
  • be AFP skirtumas labai jaučiasi

Kaip sužinoti ar turite AFP? Pažiūrėkite:

  • atlyginimo lapelyje
  • darbo sutartyje
  • prisijungus prie pensjonskalkulator
  • paklauskite HR / lønningskontor

Patarimas

Jei turite AFP — verta rimtai skaičiuoti išėjimą 62–63 m.
Jei neturite AFP — dažnai verta dirbti iki 67 m.

Paskelbta

Laidų ciklas „Darbdaviai ir darbuotojai – svarbūs partneriai”

Daina, „Gyvenu Norvegijoje” autorė, ir Mantas, platfomos „Galima ir čia” projekto autorius, kalbasi svarbiomis temomis, kurios aktualios visiems dirbantiems Norvegijoje.

6 vebinarų cikle apžvelgiame temas, svarbias ir darbuotojams, ir darbdaviams.

Pirmuose trijuose vebinaruose, skirtuose darbuotojams, kalbame apie darbo sutarties, kaip svarbaus juridinio dokumento reikšmę, ką reikėtų žinoti apie saugumą darbe, ir kodėl ir kaip legalus darbas Norvegijoje garantuoja čia ir socialines garantijas.

Toliau skaityti „Laidų ciklas „Darbdaviai ir darbuotojai – svarbūs partneriai””
Paskelbta

Kodėl Norvegijos darbo inspekcija gali nepripažinti saugumo kursų pažymėjimų?

Darbdaviai privalo apmokyti darbuotojus. Jie moka už kursus, kuriuos veda saugaus darbo apmokymo įmonės Lietuvoje ar Norvegijoje. Ir kartais atsitinka taip, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu pateikus inspektoriams darbuotojų kursų pažymėjimus, jie nustato, kad kursai netinkami ir jų nepripažįsta. Kodėl?

Kokia dažna klaida

  • Dauguma darbdavių renkasi kursus, kurie tik suteikia teorinių žinių, ypač darbui aukštyje (pvz., pastolių montavimas).
Toliau skaityti „Kodėl Norvegijos darbo inspekcija gali nepripažinti saugumo kursų pažymėjimų?”
Paskelbta

Norvegija mano diplomą pripažino, o darbdavys – ne. Ar tai teisėta?

Daugelis mūsų ne tik dirba, bet ir mokosi – po darbo. Dažnas tai daro savo gimtąją kalba ir ne norvegiškoje aukštojoje mokykloje, o užsienyje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima. Užsienietiškus diplomus Norvegijoje pripažinti galima.

Bet ar pripažins juos jūsų esamas ar būsimas darbdavys Norvegijoje?

Sulaukiu daug klausimų apie tai, „ar privalo darbdavys didinti atlyginimą, jei turiu kvalifikacijos pažymą ar kitą dokumentą ir jį net pasitvirtinau Norvegijoje?”

Daugelį gali nustebinti atsakymas – ne, nebūtinai.

Nagrinėti šį klausimą labai svarbu, nes jis atskleidžia realią spragą tarp teisinio kvalifikacijos / išsilavinimo pripažinimo ir darbo rinkos realybės Norvegijoje.

Nors Hdir (HK-dir) / NOKUT pripažinimas patvirtina įgytą išsilavinimą, jis neįpareigoja darbdavio mokėti daugiau.


Štai kodėl taip yra.

Toliau skaityti „Norvegija mano diplomą pripažino, o darbdavys – ne. Ar tai teisėta?”
Paskelbta

Norvegijoje biuletenis išduodamas „pailsėti”, o Lietuvoje – tik rimtai sergant?

„Iš Norvegijos į Lietuvą gyventi grįžo draugų šeima su vaikais, vienas jų – pilnametis, įstojo į mūsų miesto universitetą. Tėvai paprašė, kad priimčiau jį dirbti į savo parduotuvę, tik šeštadieniais – kad ir pinigėlio užsidirbtų, ir šunkeliais nepasuktų. Priėmiau. Nepadirbęs nei kelių mėnesių, jau skambina ir sako, kad į darbą neis, nes lengvai negaluoja. Neva pas juos Norvegijojoje taip galima – net tris dienas sirgti be jokios gydytojo pažymos . Laba dieną! „Čia tau ne Norvegija. Eik pas gydytoją ir gauk pažymą,”- sakau, – „kitaip bus pravaikšta. Mums tinginių nereikia.” (pardoutuvės savininkas).

„Lietuvoje stengiausi nesirgti, nes suklaukčiau pasmerkimo ne tik iš darbdavio, bet ir iš kolegų. Be to – sąžinė neleido, nes juk kiti tada darys mano darbą. Jie turės daugiau dirbti. O Norvegijoje prireikė daug metų suprasti, kad sirgti mėnesių mėnesius jiems visai negėda. Todėl dabar irgi pasiimu egenmeldingus pailsėti.” (Rita, imigrantė).

Daugelis užsieniečių Norvegijoje nustemba, kad labai lengvai duodamas sykemelding (biuletenis), net kai nėra rimtos ligos, o paskui gydymas beveik nevyksta. Tai irgi yra sistemos bei kultūros ypatybė.

Kodėl taip yra?

Toliau skaityti „Norvegijoje biuletenis išduodamas „pailsėti”, o Lietuvoje – tik rimtai sergant?”
Paskelbta

Norvegiški darželiai ir mokyklos iš vaiko daro lepšį! Tiesa, ar mums tik taip atrodo?

Nors Lietuva ir Norvegija skiriasi nedaug, visgi lietuviai, išleidę vaiką į Norvegijos ugdymo įstaigas – darželį ir mokyklą, dažnai skundžiasi, kad vaikai ten stokoja disciplinos, daro ką nori ir nieko neišmoks.

Pažiūrėkime, kodėl kyla tokia nuomonė ir kaip aiškina tai patys norvegai, paanalizavę lietuvišką ir norvegišką požiūrį pagal kultūrinių matavimų teoriją.

Toliau skaityti „Norvegiški darželiai ir mokyklos iš vaiko daro lepšį! Tiesa, ar mums tik taip atrodo?”
Paskelbta

Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?

Pažeidžiamos profesijos (no. utsatte yrker)– tai profesijos, kuriose darbuotojams gresia ypač didelė traumų, smurto, grasinimų ar sveikatos problemų rizika. Taip pat čia yra dažni išnaudojimo atvejai, kai nemokamas priklausantis atlygis, dirbama daug darbo valandų ir neapmokama už išdirbtus viršvalandžius. Dažnau darbas yra pavojingas ir dėl to, kad jis fiziškai sunkus darbo, ar pasitaiko pavojingas medžiagų poveikis ar / ir psichologinis stresas.

Šiose profesijose dirba didelis procentas užsieniečių.

Toliau skaityti „Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?”
Paskelbta

Ar norvegai tikrai tinginiai, ar mums tik taip atrodo?

Lietuviai dažnai galvoja: „Mes esame darbštūs, o norvegai tingi dirbti.”

Tačiau ilgiau Norvegijoje padirbę, užsieniečiai taip pat susižavi kitokia darbo kultūra, kur yra daug palankesnis ir sveikesnis balansas tarp darbo ir poilsio.

Įsitikinimas, kad norvegai nebenori dirbti, yra sąlygotas kultūrinių nesusipratimų. Paanalizuokime.

Lietuviai dažnai neteisingai interpretuoja norvegų darbo kultūrą, manydami, kad norvegai „tingi“, „nesistengia“, ar „nėra ambicingi“. Šis suvokimas dažnai kyla ne iš realaus tingumo, o iš giluminių kultūrinių skirtumų, kuriuos galima paaiškinti Hofstede kultūrinių dimensijų teorija.

Toliau skaityti „Ar norvegai tikrai tinginiai, ar mums tik taip atrodo?”
Paskelbta

Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti

„Svetimų pinigų nereikia skaičiuoti“ , „Pinigai laimės neatneša “, „Svarbu ne te tai kiek pinigų turi, o kiek tau užtenka“.

Taip sako liaudies išmintis, mokydama žmones kuklumo. Gal tai universalios taisyklės, bet jos nebegalioja šiuolaikiniame pasaulyje kalbant apie algą.

Pasaulyje vertė matuojama pinigais. Už viską ir visur reikia sumokėti. Tai reiškia, kad pinigai yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Be to – kainos auga, pinigų reikia vis daugiau. Jei mokate jūs, tai ir jums taip pat privalo mokėti už pastangas. Jūsų alga taip pat turi augti.

Tai kodėl jūs kartais to nedrįstate paprašyti? Kodėl kai kurie užsieniečiai, labai sunkiai dirbdami, tenkinasi algų minimumais ir jaučia kaltę, prašydami to, kas jiems priklauso ir kas nustatyta įstatymais. Kai tuo tarpu nekuklesnieji, nevengiantys savo privalumų išryškinti ir save girti, dažnai gauna daugiau algos, negu kuklus, nors ir daug geriau dirbantis bendradarbis.

Toliau skaityti „Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti”
Paskelbta

Norvegijos darbo inspekcijai nuo 2025 m. liepos 1 d. suteiktos naujos galios kovoti su darbo rinkos šešėliu

Nuo šių metų liepos 1. d Norvegijos darbo inspekcijai, pakeitus DK (arbeidsmiljøloven) 18 sk. dėl sankcijų taikymo, suteikiama daugiau galių. Stortingas priėmė pakeitimus siekiant suteikti daugiau priemonių kovojant su darbo rinkos šešėliu (arbeismiljøkriminalitet). Nuo liepos 1 d. darbo inspekcijos pareigūnai galės:

Toliau skaityti „Norvegijos darbo inspekcijai nuo 2025 m. liepos 1 d. suteiktos naujos galios kovoti su darbo rinkos šešėliu”