Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Tyrime dalyvavo 1000 asmenų, 500 iš Lietuvos ir 500 iš Lenkijos, 69 % vyrų ir 31 % moterų, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų. Apie 70 % tirtųjų gyvena Norvegijoje mažiausiai 10 metų.

Kaip svarbiausią motyvą dirbti Norvegijoje respondentai nurodė didesnį uždarbį. Daugelis teigia, kad darbą čia gavo per šeimos narius ar pažįstamus. Tai tipiškas imigracijos multiplikavimo faktorius – pirmiau atvykę kviečiasi kitus, sudaro jiems lengvesnes sąlygas įsikurti, ir taip migracija didėja. Dažnai pirmiau atvažiuoja vienas šeimos narys, o jam įsikūrus atvyksta ir visa šeima. Nors pradinė nuostata daugeliui yra Norvegijoje būti tik laikinai, tačiau ilgainiui pasiliekama ilgesniam ir visam laikui. Apie 60 % tirtųjų nurodo, kad liks gyventi Norvegijoje jei turės darbą. Visgi 24 % lietuvių ir 18 % lenkų ketina grįžti į savo šalis, o 10 % nežino.

Kodėl pasirinkote Norvegiją? Atsakymai:

Kokie Jūsų ateities planai? Atsakymai:

Būstas

Pusė respondentų būstą nuomoją, o pusė jį įsigijo. Jauni ir neturintys šeimos, neseniai atvykę dažniausiai nuomojasi, o ilgiau pagyvenę, šeimos, ypač su vaikais, būstą perka. Kadangi būsto kainos kuo arčiau miesto tuo didesnės, imgrantai dažniau renkasi gyventi nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse. Reikia sutaupyti pinigų pirmam įnašui, taip pat išmokti norvegiškai, nes tai suteikia geresnes galimybes gauti paskolą. Būstą perkasi jau ilgą laiką gyvenantys ir apsiprendę čia likti imigrantai. Nuosavą būstą turi 41 % lenkų, 74 % lenkų šeimų su vaikais nuosavą būstą įsigyja , o lietuvių atitinkamai 48 % perka būstą ir 64 % šeimų, turinčių vaikus įsigyja nuosavą būstą.

Darbo sąlygos ir užmokestis

Daugelis nurodo, kad palanki atmosfera darbe ir galimybė galima turėti geras gyvenimo sąlygas yra pagrindinės pasilikimo čia priežastys.

Respondentai nurodo, kad dauguma yra įdarbinti su darbo sutartimis pastoviam darbui: nuolatinę darbo sutartį turi 80  % lenkų ir 90 % lietuvių.

Klausimas: Kodkios Jūsų įdarbinimo sąlygos?Atsakymai:

Tyrime pažvelgta į darbo užmokestį. Kau kurie dirbantys stybų sektoriuje, kur galioja minimalus valandinis atlyginimas, nurodo, kad uždirba daugiau, nei nustatytui minimumai, bet visgi kai kas uždirba ir mažiau, nei norvegai, taip nurodo 37 % lenkų ir 24 % lietuvių. Dirbantys mažai apmokamose profesijose, kur metinis uždarbis nesiekia 300 000,- nok, mažiai nei norvegai nurodo uždirbantys 26 % lenkų ir 15 % lietuvių.

Klausimas : Uždirbate daugiau, tiek pat ar mažiau, nei norvegai, dirbantys tą patį darbą? Atsakymai:

Net 90 % respondentų nurodo niekada nepatyrę, kad jiems būtų visai nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Visgi taip dažniau pasitaiko dirbantiems statybų sektorių ir mažai apmokamose profesijose. 18 % lietuvių, kurių metines pajamos nesiekia 300 000,- nok nurodo, kad jiems buvo nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Patirties, kad sumokėjus algą reikėtų dalį gautų pinigų grąžinti, darbaviui turi labai retas.

Žinios apie teises dirbant ir priklausymas profesinėms sąjungoms

Apie darbo rinką ir galiojančius darbo įstatymus apklaustieji daugiausiai susižino iš darbdavio ar socialinių medijų. Repondentų teigimu, jie turi pakankamai informacijos apie darbo gyvenimą, darbo laiką, darbo saugą, sveiką darbo aplinką ir užmokestį.

Darbo imigrantai mažesne dalimi nei kiti dirbantys Norvegijoje priklauso profesinėms sąjungoms. Moterys dažniau nei vyrai stoja į profsąjungas, taip nurodo net 33 % lenkų. Tyrime minima, jog profsąjungos turėtų aktyviau pritraukti narius, nes 37 % lenkų ir 34 % lietuvių teigia, kad niekda negavo pasiūlymo stoti į profesines sąjungas. Kolektyvo patikėtinius (profsąjungos atstovus, norv. tillitsvalgt) savo darbo vietose turi 25 % apklaustųjų. Taip pat nustatytos tirtos pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nestoja į profsąjungas.

Klausimas: Ar priklausote profsąjungai? Atsakymai:

Klausimas: Kodėl ne narys? Atsakymai:

Mokesčiai, nedarbas išmokos

12 % lenkų sako, kad nemoka mokesčių niekur – nei Norevgijoje, nei Lenkijoje.  31- 40 metų amžiaus grupėje nemokantys mokesčių teigia net 17 % . Mokesčių tarnybos atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad mokesčių nemokėjimas labiau būdingas lenkams. Lietuvių tuo tarpu tik 1 %  nurodo nemokantys mokesčių.

Klausimas: Ar gaunate išmoką ir kokią? Atsakymai:

Apie 10 % abiejų tautybių asmenų nurodo gaunantys nedarbo išmoką, galbūt dėl laikino atleidimo dėl pandemijos. Tyrime buvo klausiama koks respondentų požiūris į piktnaudžiavimą išmokomis. Daugelis atskė, kad tai nepriimtina, nors net 17 % lietuvių nurodė, kad kartais jiems priimtina, jog gaunamos išmokos, nors jos ir nepriklauso. 8 % lenkų ir 7 % lietuvių norodė, kad įprasta praktika yra sukčiauti, prisitaikant laikiną atleidimą ir dėl to gauti išmokas pandemijos laikotarpiu.

Lietuviai labiau linkę mokytis norvegiškai

Norvegų kalbos mokėjimas priklauso nuo Norvegijos išgyvento laikotarpio, kursų prieinamumo, reikalavimų, kuriuos kelia darbdavys, ir asmeninės motyvacijos. Mažiau nei pusės respondentų norvegų kalba yra pagrindinė kalba darbe.  Apie 30 % nurodo, kad jie silpnai kalba norvegškai, 8 % visai nekalba. Lietuviai labiau nusiteikę mokytis norvegiškai, nei lenkai. Moterims, gaunančioms gimdymo išmokas atsiranda didenė galimybė mokytis norvegiškai.

Klausimas: Ar mokėtės norvegų kalbos, ėjote į kursus ir pan. Atsakymai:

Didžioji dauguma aklaustųjų pandemijos laikotarpiu buvo Norvegijoje ir jų nepalietė griežti keliavimo į užsienį ribojimai. 26 % lenkų buvo laikinai atleisti o 5 % pilnai atleisti iš darbo. Lietuvių laikinai atleistų yra 20 %, pilnai atleistų 2 %. Norvegijoje nedarbas 2020 m ketvirtąjame ketvirtyje buvo 4,8 pr, bet tarp imigrantų iš ES šis procentas dvigubai didesnis, net 9,2 %. Specialistai aiškina jog tai galima grįsti tuo, kad imigrantai dirba srityse, kurias daugiausiai paveikė pandemijos varžymo  priemonės: maitinimo sektorius, turizmas, apgyvendinimas.

Tyrimą norvegų kalba rasite čia

Turite nuomonę arba minčių? Diskutuokite Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima informacija Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.

Norvegija iš pirmo žvilgsnio – mandagių, ramių, besišypsančių žmonių šalis. Visi atsipalaidavę, nėra grubumo. Vis dėlto norvegų elgsena apgaulinga, nes jų veidas ar gestai naujai atvykusiems nieko nesako. Norvegai nėra atviri. Jų santūrumas, ugdomas nuo vaikystės, jis imigrantams – neperskaitoma kaukė. Nežinai, ką norvegas galvoja, nes čia nedemonstruojamas subjektyvus požiūris pašnekovui, reakcija į bet ką – tokia pati, t.y. – jokios.  Oficialioje aplinkoje tikimasi  komunikacijos be emocijų, dalykiškumo. Kultūringo norvego garbės reikalas – išlikti ramiu bet kokiu atveju. Bendraudamas jis nereaguoja į pašnekovą arba įvykį, o rodo savo išsiauklėjimą, manieras. Sužinojus apie nemalonų įvykį, nelaimę, norvegui svarbiausia pademonstruoti, savo geležinę savitvardą: „manęs niekas neišmuš iš vėžių“. Net ašarėlė neišriedės, sužinojus net apie tragediją.

Taigi ir jums reikia būtinai to išmokti.

Norvegijoje yra konfliktų vengimo kultūra. Negatyvas čia nepriimtinas, todėl jie reiškiasi paslėptai ir iškreiptai. Socialinė kontrolė, nepripažįstant jokių išorinių pykčio apraiškų, sukelia vidinį konfliktą, ir tada žmonės reiškia negatyvius jausmus pasyvia agresija.

Imigrantams iš šalių, kuriose pyktis reiškiamas atviriau, sunku pagauti signalus. Jie nesupranta, kad šypsena nebūtinai reiškiamas palankumas. Neišmokę bendrauti pagal norvegiškas normas, galite turėti problemų.

Tai, kas žmogiška yra ir norvegams nesvetima, taip pat ir konkurencija. Jie ir konkuruoja, ir lyginasi, tačiau tai slepia, nes taip yra išauklėti nekritikuoti, nekonkuruoti, todėl daro tai paslapčia. Taip atsiranda manipuliatoriai-virtuozai, kurių nepažinsi iš pirmo žvilgsnio, niekuo neapkaltinsi, nes viskas padaryta su šypsena ir geranorio kauke. Kovojama slaptai: kenkiant, ignoruojant ar nekreipiant dėmesio į idėjas, vagiant kito mintis ar pasiūlymus. Pasyvusis agresyvumas būdingas šalyse, kuriose vyrauja  konfliktų vengimas, socialinėmis visuomenės normomis ir auklėjimu įdiegtas privalomasis pozityvumas, linksmumas, nuolatinė šypsena.  

Toliau skaityti „Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.“

ALGA

Kada didėja, nuo ko priklauso ir kaip tartis.

Žmogus paprastai įvertina savo rezultatus kalendorinių metų pabaigoje ir kelia sau naujus tikslus kitiems metams. Nauji metai, nauji lapai – verta imtis veiksmų, jei kažkuo nesate patenkintas ar norite kažką keisti savo gyvenime. Galimybės yra visur ir visada. Jums telieka rinktis.

Įmonės naujų kalendorinių metu pradžioje sumuoja rezultatus, įvertina savo finansus, rašomos ataskaitos. Vadovai laužo galvas, kaip dirbti be nuostolių ir su didesniu pelnu, toliau vystyti ir plėsti verslą ar paslaugas, ar yra lėšų darbuotojų algų didinimui ir naujiems darbuotojams, ar – atvirkščiai.

Toliau skaityti „ALGA“

Gera žinia gyvenantiems Norvegijoje: valio, dabar pats laikas pasigerinti darbo sąlygas!

Klausyti garso įrašo

Feisbukas knibždėte knibžda darbo pasiūlymais, ypač – statybininkams. Geriems statybininkams! Pas rimtus darbdavius! Taip- darbdaviams trūksta darbo rankų! Todėl dabar pats laikas darbintis arba prašyti geresnių darbo sąlygų gyvenantiems Norvegijoje.

Jei neturite darbo – galite jį gauti, nes darbų yra!

Galite dirbti geresnėmis sąlygomis, bandykite to pasiekti būtent dabar!

Trūksta statybininkų, vairuotojų, kitų darbuotojų.

Toliau skaityti „Gera žinia gyvenantiems Norvegijoje: valio, dabar pats laikas pasigerinti darbo sąlygas!“

Atvykimas į Norvegiją lieka kontroliuojamas

Nauja tvarka dėl atvykimo (iš anksto teikiami įmonių prašymai ir privalomi išankstiniai leidimai atvykti darbuotojams/pripažinimai dėl karantinavimo sąlygų būste, kurį suteikia darbdavys), galioja nuo vasario 22 d.

Toliau galioja:

Prieš atvykdami į Norvegiją privalote perskaityti šią informaciją ir atlikti šiuos veiksmus

Naujos taisyklės dėl darbuotojų atvykimo:

  1. Paraiška dėl darbuotojų atsivežimo (administruoja Jūrų transporto direktoratas  (Sjøfartsdirektoratet)
Toliau skaityti „Atvykimas į Norvegiją lieka kontroliuojamas“

Gyventojo (rezidento) statusas Norvegijoje

Sąvokos paaiškinimas.

Dirbate Norvegijoje, bet dažnai važinėjate į Lietuvą? Jums svarbu žinoti, ar galite pretenduoti į „gyvenačio Norvegijoje“ statusą ypač dabar, kai sugriežtinta atvykimo į Norvegiją tvarka. Vebinaro informacija ir kontroliniai klausimai padės susigaudyti, kokie formalumai leidžia įgyti „gyvenančio Norvegijoje“ statusą.

Kontrabanda: lašiniai, cigaretės, degtinė ir koronavirusas

Migruojantys darbininkai – viruso platintojai ar darbdavių žaisliukai?

Klausyti įrašo:

2021.01.20. Dienraščio VG informacija.

Pranešime rašoma, kad tik 25% (ketvirtadalis) užsikrėtė virusu Norvegijoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad koronavirusas į Norvegiją atvežamas iš kitų šalių. Taip pat jau nuo pernai gruodžio galo plinta nuomonė, kad ją vežioja migruojantys darbininkai, kurių darbdaviai pažeidžia Covid-19 prevencijos reglamentus. Taip rodo ir statistika, ir praktika. Dėl to Norvegijos tikrintojų akys nukrypo į imigrantus ir labai sugriežtinta atvykimo į Norvegiją tvarka. Migruojantys darbininkai tikrinami ne tik darbe, bet ir apgyvendinimo vietose, kur juos apgyvendinti privalo darbdaviai.

Karantinavimo taisyklės griežtos ir painios. Jos kinta. Važinėjantys pirmyn ir atgal darbininkai Norvegijai yra reikalingi. Darbą padaro ir išvažiuoja. Kai kurie negali pagal galiojančias taisykles pretenduoti į jokias Norvegijos socialines garantijas. Ir, regis, visiems gerai. Lietuvai parvežami pinigai, Norvegijai padaromas darbas, dažnai sunkus, fizinis ir labai visuomenei reikalingas. Statistika rodo, kad imigrantai dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus, kurių vietiniai nelabai ir nori imtis.

Toliau skaityti „Kontrabanda: lašiniai, cigaretės, degtinė ir koronavirusas“

Covid-19 (taisyklės atvykstantiems į Norvegiją)

Šiuo metu (iki 2021 m. vasario 28 d.) į Norvegiją įleidžiami tik Norvegijoje gyvenantys (reziduojantys) asmenys. Yra išimtys.

Savideklaracijos forma (privaloma): prieš atvykdami išsispausdinkite, užpildykite ir turėkite. Daugiau infomacijos čia. Pildykite skaitmeniniu būdu čia.

Atvykstantiems užsieniečiams būtina turėti neigiamą Covid-19 testo pažymą, bet yra išimtys.

Privalomas pakartotinis testas. Privaloma pasidaryti testą atvykus į Norvegiją. Testas privalomas visiems nuo 2021 m. sausio 2 dienos , su kai kuriomis išimtimis. Vaikams iki 12 metų testo nereikia.

KARANTINAS

  • Visi atvykę privalo būti karantine 10 dienų (yra išimtys)
  • Atvykusieje privalo vykti į karantinavimosi (izoliacijos) vietą.
  • Vykdami į karantino vietą privalote dėvėti kaukę.
  • Kartu iš užsienio atvykę asmenys gali karantinuotis vienoje vietoje.
  • Privaloma karantinuotis 10 dienų (net su neigiamu testu).
  • Jei pasireškė simptomai – kreipkitės med. pagalbos, telefonas +47 116117

KARANTINO VIETA

Atvykus iš užsienio iš principo visiems yra privalomas karantino viešbutis. Jo kaina 500,- nok / parai privačiam asmeniui, 1500,- nok/ parai įmonei. Karantino viešbutyje darmo nemokami Covid – 19 testai.

IŠIMTYS, t.y. karantino viešbutis nebūtinas tiems, kurie:

  • Gyvena Norvegijoje (deklaravę čia gyv. vietą) nuosavame arba nuomotame būste
  • Gyvens būste, atitinkantį karantinavimosi reikalavimus: atskiras kambarys, vonios kambarys ir tualetas, vieta ruošti maistui. Tai gali būti hytte, viešbutis, nuomojamas apartmentas ir pan.)
  • Sutuoktiniai ir vaikai gali karantinuotis pas sutuoktinį, legaliai gyvenantį ir turintį būtą Norvegijoje;
  • Turintys darbdavio parūpintą būstą atitinkantį reikalavimus;
  • Vairuotojai;
  • Yra kitos išimtys;
  • Privaloma pateikti dokumentus: apie nuosavą ar nuomojamą būstą; tai gali būti gyv. vietos pažyma, norv. bostedsattest, būsto nuomos sutartis, darbavio raštas apie suteikiamą būstą ir sąlygas ten ir pan.) ;

Atvykusiems iš Lietuvos reikia būti karantine 10 dienų. Situacija gali keistis sekite bendrąją informaciją .

Yra išimtys, kai nereikia karantinuotis nei darbo valandomis, nei laisvalaikiu, apie jas skaitykite bendroje informacijoje.

Būnant karantino vietoje yra privaloma:

  • Išeiti galima tik jei įmanoma išvengti artimo kontakto su kitais asmenimis, neskaitant tų, su kuriais gyvenate;
  • Draudžiama būti darbo vietoje, kur yra kitų žmonių,
  • Taip pat − mokykloje ar vaikų darželyje;
  • Draudžiama naudotis viešuoju transportu (nebent vykstama iš ar į kelionės vietą, ty oro uostą, jūrų uostą ar pan.). Tada – privaloma veido kaukė, (virš 12 metų asmenims).

KAS APMOKA SU KARANTINAVIMUSI SUSIJUSIAIS IŠLAIDAS?

Bendrai nustatytos tvarkos nėra. Jei keliaujate privačiai, visos išlaidos – jūsų rūpestis. Jei į  Norvegiją atvykote dirbti, testavimą organizuoja ir apmoka darbdavys arba užsakovas. Jei keliaujate darbdavio nurodymu į taip oganizuojamą darbą, kad dirbama važinėjant į Norvegiją ir atgal – visų išlaidų apmokėjimai (apgyvendinimas, karantinavimosi dienos ir kt. yra susitarimo su darbaviu reikalas). Iš principo turėtų apmokėti darbdavys (pagal turimą darbo sutartį), bet geriausia kad visas aplinkybes sutartumėte raštu.

KITA:

  • Šios taisyklės galioja atvykstantiems iš Lietuvos
  • Atvykusiems iš kitų šalių gali galioti kitos taisyklės.
  • Atvykstantiems iš Didžiosios Britanijos – jau galioja sugriežtintos taisyklės
  • Taisyklės gali keistis – pasitikrinkite.
  • Visą informaciją lietuviškai, skelbiamą oficialių Norvegijos institucijų rasite čia.

Nuolat atnaujinama informacija feisbuko grupėse Gyvenu Norvegijoje ir Dirbantiems Norvegijoje. Junkitės!

Konfliktas darbe. Ar tikrai? Teisingos ir neteisingos reakcijos .

Klausykitės straipsnio garso įrašo

Ji mane žemina….

„Jau daugiau neištversiu, kaip ji gali taip elgtis? Jinai mane mobina, ji mane žemina. Kaip? Nu, nesisveikina, nežiūri į mane, numeta man blogesnes užduotis, klientus, tolimesnius objektus. Nuo kada? Tai kai gavo tą aukštesnį postą… O kada gavo? Prieš savaitę tapo vadove, nuo tada ir pūstis ėmė, mane pradėjo ignoruot.. Kaip taip galima? O buvo draugė. Mes gi iš to paties miesto, kartu atvažiavom čia. Kartu baliavodavom, apie viską kalbėdavom. O dabar, kai tapo teamledere, nosį užrietė. Kokiu būdu žemina? Va vakar ėjo pro šalį, net nepasisveikino. Kokie dar epizodai? Na, daugiau nemačiau aš jos, bet jaučiu, kad jau ims man kenkt. Ar kažką dariau, kalbėjau su ja? Ne, bet ji pati juk supranta ką daro, tyčia daro, kad pažemint… Noriu paskųst už diskriminaciją, už tai, kad taip elgiasi su manim, kur man kreiptis?“ (Imigrantės skundas).

Vaikas, spardantis duris

Tokia reakcija? Deja, niekas nėra atsakingas už tai ką jaučiate. Kai kurių žmonių reakcija – įsižeisti už nieką ir nieko nedarant kankintis. Anot psichologų – tai aukos pozicija.  Vaikas spardo daiktą, į kurį užsigavo. Įsižeidusioji šioje situacijoje elgiasi panašiai – kankinasi be reikalo ir skundžiasi be pagrindo.

Ar tai tiesa, kad draugė bando specialiai kenkti? Jei draugę paskyrė grupės vadove, gal ji gavo daugiau užduočių? Galbūt buvo nurodyta elgtis su visais darbuotojais vienodai, todėl ji negali rodyti iškirtinio dėmesio? O gal pati turėjo rimtą pokalbį su aukštesniu vadovu, ir yra blogos nuotaikos?  Gal jūsų net nepastebėjo? Į tokį klausimą gali būti daug atsakymų, nes nebūtinai visas pasaulis sukasi apie jus, o draugė nebūtinai specialiai jus įžeidinėja, nematydama ir praeidama pro šalį. Be to, tai nėra nei diskriminacija, nei mobingas, o paprasčiausiai jūsų neigiama emocija.

Toliau skaityti „Konfliktas darbe. Ar tikrai? Teisingos ir neteisingos reakcijos .“