Žinok daugiau – gyvenk geriau
Pasaulis spalvotas, bet gyvenimą reguliuoja taisyklės. Apie tai rašysime čia.
Naudinga informacija lietuviškai www.nyinorge.no, taip pat čia www.workinnorway.no
Darbdaviai privalo apmokyti darbuotojus. Jie moka už kursus, kuriuos veda saugaus darbo apmokymo įmonės Lietuvoje ar Norvegijoje. Ir kartais atsitinka taip, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu pateikus inspektoriams darbuotojų kursų pažymėjimus, jie nustato, kad kursai netinkami ir jų nepripažįsta. Kodėl?
Kokia dažna klaida
Daugelis mūsų ne tik dirba, bet ir mokosi – po darbo. Dažnas tai daro savo gimtąją kalba ir ne norvegiškoje aukštojoje mokykloje, o užsienyje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima. Užsienietiškus diplomus Norvegijoje pripažinti galima.
Bet ar pripažins juos jūsų esamas ar būsimas darbdavys Norvegijoje?
Sulaukiu daug klausimų apie tai, „ar privalo darbdavys didinti atlyginimą, jei turiu kvalifikacijos pažymą ar kitą dokumentą ir jį net pasitvirtinau Norvegijoje?”
Daugelį gali nustebinti atsakymas – ne, nebūtinai.
Nagrinėti šį klausimą labai svarbu, nes jis atskleidžia realią spragą tarp teisinio kvalifikacijos / išsilavinimo pripažinimo ir darbo rinkos realybės Norvegijoje.
Nors Hdir (HK-dir) / NOKUT pripažinimas patvirtina įgytą išsilavinimą, jis neįpareigoja darbdavio mokėti daugiau.
Štai kodėl taip yra.
„Iš Norvegijos į Lietuvą gyventi grįžo draugų šeima su vaikais, vienas jų – pilnametis, įstojo į mūsų miesto universitetą. Tėvai paprašė, kad priimčiau jį dirbti į savo parduotuvę, tik šeštadieniais – kad ir pinigėlio užsidirbtų, ir šunkeliais nepasuktų. Priėmiau. Nepadirbęs nei kelių mėnesių, jau skambina ir sako, kad į darbą neis, nes lengvai negaluoja. Neva pas juos Norvegijojoje taip galima – net tris dienas sirgti be jokios gydytojo pažymos . Laba dieną! „Čia tau ne Norvegija. Eik pas gydytoją ir gauk pažymą,”- sakau, – „kitaip bus pravaikšta. Mums tinginių nereikia.” (pardoutuvės savininkas).
„Lietuvoje stengiausi nesirgti, nes suklaukčiau pasmerkimo ne tik iš darbdavio, bet ir iš kolegų. Be to – sąžinė neleido, nes juk kiti tada darys mano darbą. Jie turės daugiau dirbti. O Norvegijoje prireikė daug metų suprasti, kad sirgti mėnesių mėnesius jiems visai negėda. Todėl dabar irgi pasiimu egenmeldingus pailsėti.” (Rita, imigrantė).
Daugelis užsieniečių Norvegijoje nustemba, kad labai lengvai duodamas sykemelding (biuletenis), net kai nėra rimtos ligos, o paskui gydymas beveik nevyksta. Tai irgi yra sistemos bei kultūros ypatybė.
Kodėl taip yra?
Toliau skaityti „Norvegijoje biuletenis išduodamas „pailsėti”, o Lietuvoje – tik rimtai sergant?”Nors Lietuva ir Norvegija skiriasi nedaug, visgi lietuviai, išleidę vaiką į Norvegijos ugdymo įstaigas – darželį ir mokyklą, dažnai skundžiasi, kad vaikai ten stokoja disciplinos, daro ką nori ir nieko neišmoks.
Pažiūrėkime, kodėl kyla tokia nuomonė ir kaip aiškina tai patys norvegai, paanalizavę lietuvišką ir norvegišką požiūrį pagal kultūrinių matavimų teoriją.
Toliau skaityti „Norvegiški darželiai ir mokyklos iš vaiko daro lepšį! Tiesa, ar mums tik taip atrodo?”Pažeidžiamos profesijos (no. utsatte yrker)– tai profesijos, kuriose darbuotojams gresia ypač didelė traumų, smurto, grasinimų ar sveikatos problemų rizika. Taip pat čia yra dažni išnaudojimo atvejai, kai nemokamas priklausantis atlygis, dirbama daug darbo valandų ir neapmokama už išdirbtus viršvalandžius. Dažnau darbas yra pavojingas ir dėl to, kad jis fiziškai sunkus darbo, ar pasitaiko pavojingas medžiagų poveikis ar / ir psichologinis stresas.
Šiose profesijose dirba didelis procentas užsieniečių.
Toliau skaityti „Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?”Lietuviai dažnai galvoja: „Mes esame darbštūs, o norvegai tingi dirbti.”
Tačiau ilgiau Norvegijoje padirbę, užsieniečiai taip pat susižavi kitokia darbo kultūra, kur yra daug palankesnis ir sveikesnis balansas tarp darbo ir poilsio.
Įsitikinimas, kad norvegai nebenori dirbti, yra sąlygotas kultūrinių nesusipratimų. Paanalizuokime.
Lietuviai dažnai neteisingai interpretuoja norvegų darbo kultūrą, manydami, kad norvegai „tingi“, „nesistengia“, ar „nėra ambicingi“. Šis suvokimas dažnai kyla ne iš realaus tingumo, o iš giluminių kultūrinių skirtumų, kuriuos galima paaiškinti Hofstede kultūrinių dimensijų teorija.
„Svetimų pinigų nereikia skaičiuoti“ , „Pinigai laimės neatneša “, „Svarbu ne te tai kiek pinigų turi, o kiek tau užtenka“.
Taip sako liaudies išmintis, mokydama žmones kuklumo. Gal tai universalios taisyklės, bet jos nebegalioja šiuolaikiniame pasaulyje kalbant apie algą.
Pasaulyje vertė matuojama pinigais. Už viską ir visur reikia sumokėti. Tai reiškia, kad pinigai yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Be to – kainos auga, pinigų reikia vis daugiau. Jei mokate jūs, tai ir jums taip pat privalo mokėti už pastangas. Jūsų alga taip pat turi augti.
Tai kodėl jūs kartais to nedrįstate paprašyti? Kodėl kai kurie užsieniečiai, labai sunkiai dirbdami, tenkinasi algų minimumais ir jaučia kaltę, prašydami to, kas jiems priklauso ir kas nustatyta įstatymais. Kai tuo tarpu nekuklesnieji, nevengiantys savo privalumų išryškinti ir save girti, dažnai gauna daugiau algos, negu kuklus, nors ir daug geriau dirbantis bendradarbis.
Toliau skaityti „Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti”Nuo šių metų liepos 1. d Norvegijos darbo inspekcijai, pakeitus DK (arbeidsmiljøloven) 18 sk. dėl sankcijų taikymo, suteikiama daugiau galių. Stortingas priėmė pakeitimus siekiant suteikti daugiau priemonių kovojant su darbo rinkos šešėliu (arbeismiljøkriminalitet). Nuo liepos 1 d. darbo inspekcijos pareigūnai galės:
Nuo 2022 metų, kai už darbdavių pensinio fondo kaupima atsakomybę perėmė Norvegijos mokesčių tarnyba, ji nustatė, kad per 6000 darbdavių nėra sudarę pensijų sutarties savo darbuotojams. Reiškia, šiem darbuotojams privalomas darbdavio pensinis fondas nejaupiama ir jie negaus šios darbdavio pensijos (OTP) dalies. Jie gaus tik pensijos dalį, kaupiamą per socialinį draudimą.
Svarbu patiems tikrinti, ar jūsų darbdavys kaupia jums privalomąjį OTP.
Žinoma, ne visada šį fondą darbdaviai privalo kaupti. Jis neprivalomas valstybinėse įmonėse (nes ten ir taip jau yra geros pensijų kaupimo programos), taip pat neprivalomos mažoms įmonėms, kur laikinai ir nepilną darbo laiką dirba tik du darbuotojai.
Jei nelabai aišku, ar privalomas jums kaupti toks pensinis fondas (OTP) ir ar darbdavys jį kaupią, turėtumėte tai pasitikrinti nedelsiant. Štai pagrindiniai momentai, kaip galite tai padaryti.
Toliau skaityti „Pasitikrinkite, ar tikrai darbdavys jums kaupia privalomą pensiją (OTP)”Kodėl kartais nesuveikia sistema ir susižalojęs darbe žmogus lieka be išmokų ir net su skola? Nors buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkinga. Norvegija juk yra rimta, civilizuota šalis, kurioje viskas turėtų veikti be jokių sutrikimų. Deja, ne visada.
Ką labai svarbu žinoti?
Norvegijoje, nors taisyklės gana aiškios, kartais atsitinka taip, kad jos nesuveikia dėl tam tikrų klaidų. Tada sunku gauti pagalbą ir informaciją. Dažniausiai tai atsitinka užsieniečiams. Pasiklystama tarp institucijų ir jų kompetencijų, ir padėtis, atrodo, yra be išeities.
Straipsnis padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų. Nepatingėkite, perskaitykite ir įsigilinkite.
Sistemos trūkumais įsitikino Florin Sauluc iš Rumunijos, kuris dirbo Tiktok-kompiuterių centre prie Hamaro. Darbe jis nukrito iš aukščio ir susižalojo kojas. Būtent tada jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Jis tikėjosi, kad viskas yra legalu, ir kad dirbant Norvegijoje jam automatiškai yra suteiktos visos socialinės garantijos. Bet taip neįvyko. Nuoroda į straipsnį.
Toliau skaityti „Jūsų teisės Norvegijoje, jei susižalojote darbe”