Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.

Jei darbe tvyro psichologinė įtampa, atrodo, kad visas pasaulis mums priešiškas, net namuose nerandame poilsio. Kas sukelia tokį stresą? Gal vadovavimos stilius, gal kolegų apkalbos, o gal – įmonėje tvyranti prasta bendravimo kultūra? Žmonės dėl prastos emocinės atmosferos darbe gali patirti sveikatos problemas, nemigą, net suserga.

Ar tai diskriminacija?

Mano kolegė norvegė su manim blogai elgiasi. Aš turėjau ją apmokyti dirbti, o ji sako, kad aš rėkiu nemandagiai ant jos ir per griežta. Ji nesugeba nieko išmokti, ir tada čia mano kaltė? Priskundė mane šefui, irgi norvegui. Kodėl man negalėjo pasakyti, tuoj skųsti bėga. Šefas aišku kad jos pusę palaiko – abu gi norvegai. Aš dėl to jaučiuosi labai blogai, ėjau pas gydytoją. Šefas sakė kad turime taikytis, sako kad čia nieko tokio, turime abi nusileisti. Norvegė toliau elgiasi lyg niekur nieko, tarsi nebūtų skundusi. O aš į ją negaliu žiūrėt, kad priskundė mane. Po ji kaip niekur nieko, kiaulės akim. Kaip galima taip daryti, kai pati pradeda mobinti ir diskriminuoti mane, o po to skundžia? Aš negaliu taip dirbti, man paėdė visai nervus visas šitas kabinėjimasis. Pasėmiau biuletenį, o dabar šefas nieko neatsako, tyli, o juk yra jie kalti kad naktim neužmiegu. Kur man kreiptis dėl diskriminavimo ir mobinimo, ar yra kas gali padėti sutvarkyti norvegus, ar visi užsieniečiai turi nuo jų kentėti?… (Norvegijoje dirbanti lietuvė).

Daugelio užsieniečių skunduose skamba žodis diskriminacija, nors pasigilinus – tai tiesiog konfliktas. Galbūt per jautriai  sureaguota į įvykius? Norvegijoje galioja taisyklė – kilus konfliktui kreiptis į vadovą. Čia  dvi konfliktuojančios pusės paprastai nesiaiškina tarpusavyje – konfliktą sprendžia vadovybė. Lietuviams atrodo, kad bendradarbis, nuėjęs dėl konflikto su kolega aiškintis pas vadovą, skundžia, nors Norvegijoje tai yra įprasta. Tai tiesiog kultūriniai skirtumai.

  • Kada galima konfliktą pavadinti priekabiavimu, patyčiomis, diskriminacija- juk tai nėra vienas ir tas pats.
  • Ar konfliktinėje  situacijoje reikėtų stengtis nusileisti, susitaikyti, ar iškart kažką daryti?
  • Kada, kaip ir kur kreiptis, kokie veikimo metodai geriausi?
Toliau skaityti „Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.“

Norvegijoje oficialiai pripažįstamos profesinės kvalifikacijos


Nuo 2021 lapkričio pirmos dienos profesijų sąrašas pasipildė trimis specialybėmis. Norvegijoje kvalifikacijų pripažinimo nuo 2021 m. lapkričio 1 dienos gali prašyti skardininkai, stogdenagiai ir padavėjai, turintys šį išsilavinimą įgytą Lietuvoje (ir kai kurios kitose EE šalyse).  

Jau anksčiau tokio profesinio kvalifikacijų, įgytų užsienyje, pripažinimo Norvegijoje galėjo prašyti šių 22 profesijų atstovai

Norėdami, kad profesinis išsilavinimas, įgytas užsienyje, būtų pripažintas Norvegijoje, turite pateikti prašymą išsilavinimą pripažįstančioje institucijoje NOKUT. Teikti prašymą galite čia

Pripažinus išsilavinimą, gausite pažymą, jog jūsų užsienio išsilavinimas yra tolygus Norvegijoje įgytam profesiniam išsilavinimui.

Svarbu pažymėti, kad darbdavys nusprendžia, ar esate toks specialistas, kurio jam reikia, nebūtinai atsižvelgdamas į pripažintą Jūsų išsilavinimą. Jūsų norvegiška pažyma apie tai yra svarbus argumentas darbinantis ir derantis dėl algos, tačiau darbdavys taria paskutinį žodį šiais klausimais.

Pradedate dirbti Norvegijoje? Jūsų pareiga tai žinoti ir atlikti.

Jei norite Norvegijoje dirbti legaliai ir išvengti problemų ateityje, labai svarbu žinoti ir padaryti šiuos veiksmus. Darbuotojas tai turėtų atlikti pats. Darbdavys gali padėti, bet neprivalo. Darbuotojai bet kokiu atveju privalo suprasti, kontroliuoti ir prisidėti legalizuojant savo darbo santykius ir savo legalų statusą Norvegijoje.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-4.png

Štai ką turite atlikti:

Toliau skaityti „Pradedate dirbti Norvegijoje? Jūsų pareiga tai žinoti ir atlikti.“

PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.

Apie norvegiškus laisvadienius: fleksitid, hjemmekontor, hyttekontor, innklemt arbeidsdag, avspasering.

Nuotrauka Roberto Nickson, Pexels.

Pasitikėti ir galvoti pozityviai reikia taip pat ir darbe – jei ten norvegiška darbo kultūra.

Darbo santykiuose vyrauja pasitikėjimas. Norvegijoje daug laisvų dienų, o darbo laiką registruoja paprastai pats darbuotojas, todėl suma sumarum norvegai nepersidirba.

Toliau skaityti „PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.“

Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.

Straipsnio garso įrašas.

Kodėl vieni darbuotojai ramiai atidirba savo valandas ir eina namo nustatytu laiku, o kiti nuolat dirba viršvalandžius? Gal tie pirmieji  tinginiai, o antrieji – darbštuoliai?

Kodėl – nors nenorite – kartais darbdavys priverčia dirbti daugiau? Kaip atpažinti manipuliaciją, kaip reaguoti teisingai, kaip atsisakyti, kad niekas nesupyktų ir išlaikyti draugiškus santykius su darbdaviu ir kolegomis?

Vincai, padirbsi viršvalandžius? Savaitgalį , taip, ir sekmadienį reikės dirbt. Juk vistiek neturi ką veikt. Na, neatsikalbinėk, žinai, kad reikia šitą darbą padaryti. Taip, Stepas negali, nes pas jį gi šeima čia, vaikai. O tu vienas. Klientai spaudžia. Na, būk padorus žmogus. Nepalik mūsų ant ledo. Visi žino tavo darbštumą. Nori, kad mokėtume už viršvalandžius? Nu, klausyk, paliksi mus visai be lėšų, pakutines kelnes numausi, žinai kaip sunku konkuruoti rinkoje?! Sakai ne? Toks tu ir darbuotojas… Prastas darbuotojas… Tau nerūpi mūsų reputacija. Nori tik mūsų pinigų, esi gobšas, o darbo daryti nesugebi. Ne tai ne, pažiūrėsim kaip toliau seksis dirbt, jei tokio mažo prašymo įvykdyt nesugebi…“  

Toliau skaityti „Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.“

Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Nuotrauka Ivan Samkov. Pexels.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Toliau skaityti „Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.“

ALGA

Kada didėja, nuo ko priklauso ir kaip tartis.

nuotrauka Carolina Grabowska, Pexels

Žmogus paprastai įvertina savo rezultatus kalendorinių metų pabaigoje ir kelia sau naujus tikslus kitiems metams. Nauji metai, nauji lapai – verta imtis veiksmų, jei kažkuo nesate patenkintas ar norite kažką keisti savo gyvenime. Galimybės yra visur ir visada. Jums telieka rinktis.

Įmonės naujų kalendorinių metu pradžioje sumuoja rezultatus, įvertina savo finansus, rašomos ataskaitos. Vadovai laužo galvas, kaip dirbti be nuostolių ir su didesniu pelnu, toliau vystyti ir plėsti verslą ar paslaugas, ar yra lėšų darbuotojų algų didinimui ir naujiems darbuotojams, ar – atvirkščiai.

Toliau skaityti „ALGA“