Kodėl reikia raštu įforminti darbo sutartį ir ką daryti, jei darbdavys to nepadaro.

Dažnai tvirtinama, kad žodiniai susitarimai turi tokią pat galią, kaip ir raštiški.

Tačiau neturint raštiško sisitarimo, gali iškilti šie sunkumai:

  • Nėra įrodymų apie susitarimą
  • Neaišku, kas susitarta
  • Pamiršome kas susitarta
  • Susitarusieji suprato susitarimą kiekvienas savaip

Žodinis susitarimas yra gerai, kai to susitarimo pasekmės nėra labai reikšmingos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-5-1024x683.png

Susitarėtė kad vyras nupirks bulvių, bet jis nesuprato, užmiršo, nenupirko. Labai didelių neigiamų pasekmių čia kilti negali, nors gali galbūt uždarys parduotuvę ir bulves nusipirksite tik kitą dieną arba ateis svečiai, ir negaus bulvių. Visgi tokių susitarimų raštu juk neforminsite, o jei tą ir darysite – parašysite raštelį ar SMS vyrui – į teismą dėl to neisite.

O jei tai susitarimas dėl darbo?

Nors pagal darbo kodeksą darbo sutartį privaloma sudaryti raštu, ją galima pasirašyti per vieną mėnesį nuo darbo pradžios. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsiteisėja Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos tai reikia padaryti per 7 dienas. taip pat darbo kodekse yra nurodyta, kokie privalomi punktai turi būti darbo sutartyje.

Jei darbdavys atidėlioja darbo sutarties pasirašymą, ir niekaip neformina darbo santykių, nors darbą jau pradėjote, yra didelė rizika, kad:

  • dirbsite nelegaliai
  • negausite norvegiško asmens kodo
  • negausite mokesčių kortelės
  • negalėsite įrodyti, kad dirbote
  • negausite algos
  • nekaupsite socialinių garantijų (nedarbo išmokos, pensijos)

Tokiu atveju nedelsdami imkitės atsargos priemonių. Visa tai, ką sutarėte su darbdaviu žodžiu, turite surašyti raštu ir išsiųsti jam kaip susitarimą. Pvz. parašote tokį laišką, kurį išsiunčiate el. paštu ar kitu kanalu (paštu, messengeriu, SMS žinute ar kt.)

Galimos pasekmės, parašius šį laišką, kad:

a. darbdavys išduoda darbo sutartį

b. darbdavys nieko nedaro

c. darbdavys paskambina ir necenzūriškai aprėkia

d. darbdavys paneigia susitarimą

A. atveju – viskas gerai, tęsiate darbą pagal sutartas sąlygas, B. atveju pradedate dirbti ir laukiate, o jūsų laiškas yra dokumentas, apie tai kas susitarta. Jei darbdavys sutarties neįformana, dar dirbdamas kreipkitės į Darbo inspekciją, kuri gali atvykti į patikrinimą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartį. C ir D atveju darbo nepradedate ir ieškote kito darbdavio.

Jei jokio raštiško susitarimo dėl darbo nėra, o darbą jau pradėjote?

Dar dirbdamas kreipkitės į darbo inspekciją, kuri gali tikrinti darbo vietą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartis.

Jei dirbate be sutarties, būtinai turite turėti kitus dokumentus, tvirtinačius jūsų įdarbinimą ir dirbtą laiką bei uždirbtą atlyginimą.

  • darbo valandų apskaitos lapus (timelister)
  • algalapius (lønnslipper).

Užsitikrinkite kad turite visu dokumentus apie savo atliekamą darbą, veskite savo nuosavas darvo valandų apskaitas (nors darbdavys turi turėti tokią sistemą pagal įstatymą), turėkite visus adresus, kuriuose buvo atliekami darbai (pvz dirbant statybose ar valyme).

Visgi, jei darbdavys neturi visų privalomų pagal įstatymus tvarkų savo įmonėje, t.y. neišdavė darbo sutarties ir neveda darbo laiko apskaitos, dar dirbdami nedelsiant rašykite skundą Norvegijos darbo inspekcijai. Skunde tiksliai nurodytikite kur dirbate (ne įmonės ofiso adresą, o ten, kur vyksta darbas). Inspektoriai gaės patikrinti įmonę ir įpareigoti darbdavį įforminti jūsų įdarbinimą.

Visos valymo įmonės Norvegjoje turi gauti pripažinimą iš Norvegijos darbo inspekcijos (no. godkjenning)

Eiga tokia:

  • Registruojate įmonę, gaunate organizacijos numerį
  • Registruojate įmonę privalomuose registruose (daugiau informacijos spraipsnyje)
  • Siunčiate paraišką dėl pripažinimo Norvegijos darbo inspkecijai
  • Gaunate laišką iš Norvegijos darbo inspkecijos, kad jau galite užsakyti HMS korteles darbuotojams
  • Užsakote HMS korteles
  • Gaunate pripažinimą iš darbo inspekcijos
  • Įmonė įrašoma į pripažintų valymo įmonių registrą
  • Kasmet turite siųsti informaciją Norvegijos darbo inspekcijai, kad įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta.

Tokį pripažinimą turi turėti visos valymo įmonės, t.p. ir individuali įmonė, kurios savininkas atlieka valymo paslaugas, ir darbo jėgą nuomojančios įmonės (no. bemanningsforetak).

Išimtis: Įmonės, neteikiančios valymo paslaugų, tačiau turinčios įdarbintą valymo paslaugas atliekantį darbuotoją, neprivalo gauti pripažinimo (pvz. banke dirbantis valymo darbuotojas, kurio darbo sutartis yra su banku).

Darbo inspekcija administruoja valymo paslaugų įmonių, gavusių pripažinimą, registrą Renholdsregisteret (arbeidstilsynet.no)

Paraiška pripažinimui gauti

Ją pildote čia   Altinn – Søknad om godkjenning av renholdsvirksomhet norvegų ar anglų kalba.

Neturinti darbuotojų individuali įmonė šiunčia tik prašymą, be papildomų dokumentų. Įmonė privalo būti registruota įmonių registre su įmonės registracijos kodu. 

Turinti darbuotojus įmonė privalo prie paraiškos pridėti šiuos dokumentus:

Įmonė privalo būti registruota pagal visus reikalavimus šiuose registruose:

T.p. įmonės turi registruotis, jei tai aktualu, Mokesčių tarnybos administruojamą Užduočių ir darbo santykių registe (OAR) Rapportere i Oppdrags- og arbeidsforholdsregisteret (OAR) – Skatteetaten, tai taikoma laikinai dirbantiems užsieniečiams (mokesčių administravimo įstatymas § 7-6).

Jei įmonės kategorija yra įdarbinimo įmonė, nuomojanti darbuotojus valymo darbams, ji privalo būti registruota darbo inspekcijos administruojamame darbo jėgos nuomos įmonių registre Godkjente bemanningsforetak (arbeidstilsynet.no)

Jei pripažinimo reikalavimai keičiami, įmonė privalo irgi atitikti naujai įvestus reikalavimus. Darbo inspekcija gali reikalauti dokumentų ar įmonės tvarka atitinka naujus reikalavimus.

HMS-kortelė, administruojama Norvegijos darbo inspekcijos

Visos įmonės, siūlančios valymo paslaugas, privalo savo darbuotojams parūpinti HMS korteles HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios pateikė prašymą dėl pripažinimo, gaus žinutę iš darbo inspkecijos, kad jau gali užsakyti HMS korteles.

Užsakyti HMS koretelę čia HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Įmonė Evry Card Servise AS turi Norvegijos darbo inspkecijos įgaliojimą išduoti šias korteles.

Kiek trunka paraiškos nagrinėjimas

Nuo 1–8 savaičių po to, kai įmonė atsiuntė visus reikiamus dokumentus. Jei ko nors trūksta, įmonė gauna laišką iš darbo inspkecijos per tam tikrą terminą pataisyti paraišką ar atsiųsti  papildomą informaciją / dokumentus.

Neatitinkančios reikalavimų įmonių paraiškos bus atmestos. Tokios įmonės praras teisę siūlyti valymo paslaugas, o pirkti valymo paslaugas iš tokių įmonių taip pat draudžiama.

Įmonės, kurios jau gali užsakyti HMS kortelę, pripažinimą gaus iškart po to, kai užsakys korteles. Kai įmonė gaus pripažinimą, jis bus registruojama pripažintų įmonių registre, įmonės statusas bus „pripažinta su darbuotojais” arba „pripažinta be darbuotojų”.

Kasmetinis atsiskaitymas

Visos pripžintos privalo siųsti informaciją Norvegijos darbo inspkecijai, kuria patvirtina, jog įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta. Daugiau informacijos čia Altinn – Årlig melding for godkjent renholdsvirksomhet, Altinn – Årlig melding for godkjent renholdsvirksomhet

Įmonės, neatsiuntusios šios informacijos, gali praprasti pripažinimą.

Jei įmonė neatitinka reikalavimų, Norvegijos darbo inspkecija gali atšaukti pripažinimą.

Taip pat, darbo inspekcijos patikrinimo metu nustačius poįstatyminio akto dėl pripažinimo pažeidimus baudžiama taip ir finansinėmis nuobaudomis pagal darbo kodekso skyrius 18 og 19.

Nuoroda į taisykles Forskrift om godkjenning av renholdsvirksomheter m.m. (arbeidstilsynet.no)

Darbdavys nuolat vėluoja mokėti algą

Ką daryti?

Darbo kodekso § 15-15 nurodo, kad alga privalo būti išmokama pagal rašytinę sutartį. Jei darbdavys neišmoka algos laiku, t.y. tą dieną, kuri numatyta sutartyje, jis pažeidžia darbo sutartį.

Kaip reaguoti?

Kreipkitės į darbdavį žodžiu, po to raštu nurodydami nuolatinį algos vėlavimą, t.p. galite įrašyti, kad tai sutarties laužymas ir paprašyti mokėti laiku, sutvarkius įmonės algos mokėjimo tvarką / rutinas.

Jei algos vėlavimas kartojasi, t.p. jei vėluojant algai yra padaroma finansinė žala (pvz. negalite sumokėti sąskaitų ar vėluojate jas sumokėti ir turite mokėti delspinigius ir baudas dėl to kad vėluojate) šiuos finansinius nuostolius turės padengti darbdavys. Rinkite dokumentus apie tai.

Galite kreiptis į teisininkus, pvz. advokatą, advokato išlaidas tokiu atveju turės padengti darbavys.

Algos nemokėjimas laiku yra darbo sutarties nesilaikymas, todėl darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo santykius, neatidirbant numatyto laikotarpio ir gali turėti teisę reikalauti padengti šias išlaidas (t.y. mokėti algą, numatytą darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, nors nedirba).

Patartina surinkti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad alga nuolatos vėluoja ir t.p. dokumentus (laiškus), kad buvo pakartotinai kreiprtasi į darbdavį prašant algą mokėti laiku. Doumentai bus būtini, jei kils juridinis konfliktas, siekiant nutraukti darbo sutartį ar reikalajant žalos atlyginimo.

Kas yra kabotažas ir jo taisyklės Norvegijoje užsienio vežėjams

Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.

Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.

Kroviniai gali būti galima vežami:

  1. Šalies viduje
  2. Iš vienos šalies į kitą
  3. Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.

Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)

Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).

Kabotažo privalumai

Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).

Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.

Ekologija: Vengiant tuščių važinėjimų, mažinama tarša.

Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.

Kabotažo neigiamos pusės

Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. 
Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama.
Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart  laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius.
Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų.

Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.  

Galiojančios  kabotažo taisyklės

Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai

EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.

Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:

• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).

• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.

• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.

• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.

• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.

Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.

Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).

Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :

· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,

· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,

· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,

· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,

· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,

· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,

· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų

· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.

Šaltiniai

Nå kan det gis overtredelsesgebyr til transportforetak som bryter reglene om godstransportkabotasje – regjeringen.no

Kabotasje i Norge: Fordeler, Ulemper og Reguleringer (logistikkinside.no)

Susirgau, o darbdavys nepalieka ramybėje.

Ar tai teisėta?

Taip, tai yra teisėta ir net rekomenduojama. Sužinokite kodėl ir kokia tvarka galioja susirgus.

Norvegijoje yra nemažas dirbančiųjų sergamumas ir jis nuolat auga. Sergama dažniausiai dėl skeleto ir raumenų negalavimų ar lengvų psichinių negalavimų. Dažniausiai sergama su asmeniniu pranešimu apie ligą (no. egenmelding), t.y. neimant gydytojo pažymos.

Toliau skaityti „Susirgau, o darbdavys nepalieka ramybėje.”

Norvegijoje dirbantys užsieniečiai: dirbk, bet nedrįsk sirgti!

Užsieniečiai dirba daug, sunkiai, o kai suserga, negauna NAV išmokų. Kodėl?

Tai gali atsitikti dėl kelių priežasčių:

  • Darbdavys užginčija biuletenį
  • Darbdavys vilkina duomenų NAV apie darbuotojo pajamas (no. inntektopplysninger) pateikimą
  • Darbuotojas iš užsienio nemoka kalbos ir nesusigaudo NAV sistemoje.

Štai tipiškos istorijos, kurios gali atsitikti bet kuriam, dirbančiam Norvegijoje. Viską apsunkina kalbos nemokėjimas.

Trumapai perpasakoju ilgą straipsnį šia tema.  

Lenkijos pilietis, 63 m. atvyko į Norvegiją 2018, turi ID numerį dirba statybose. Norvegų kalbos neišmoko, nes per sunku, ir nėra nemokamų kursų, bei nėra laiko. 2020 m., nukritęs nuo pastolių, susižalojo nugarą bet darbo traumos neįformino, nes bijojo prarasti darbą.  Jis negavo pinigų iš NAV dėl to, kad nebuvo neįgalus (NAV vertinimu), taigi – galėjo dirbti. Nugara niekada nepasitaisė. Žmogus vėl susirgo, nes dirbo be tinkamų rūbų lauke. Jis sako, kad darbdavys nedavė rūbų. Nugara pablogėjo. Gydytojas davė biuletenį. Bet tada jį atleido iš darbo. Galiausiai jis kreipėsi į lenkų organizacijas Norvegijoje, padedančias savo tautiečiams. Buvo išsiaškinta, kad už 2,5 mėn. biuletenį jam buvo sumokėta tik tris dienas. Žmogus nebeturėjo pragyvenimo lėšų ir buvo priverstas skolintis pinigus. Jis ne vieną kartą kreipėsi raštu per NAV portalą, bet jam nebuvo nieko atsakoma. Visą mėnesį jis gyveno nežinioje (nuo gruodžio iki sausio vidurio, juk Norvegija šiuo kalėdiniu laikotarpiu nedirba). Finasinės problemos pabloginą psichinę sveikatą. Medikai sako, kad galbūt reikės operuoti nugarą. Žmogus nori dirbti, bet negali dėl nugaros.

Darbdavys nesuteikė informacijos NAV – kenčia sergantis darbuotojas

Galiausiai NAV – po to, kai lenkiškos organizacijos ir profsąjunga susisiekė šiuo klausimu su jais – parašė, kad reikia duomenų iš darbdavio, dokumento, vadinamo inntektsmelding (pažymos apie pajamas). Atstovė iš lenkiškos organizacijos svarsto, kodėl dėl to, ko nepadarė darbdavys turi nukentėti sergantis darbuotojas?

Po organizacijų įsikišimo NAV vadovybė atsakė, kad iš jų pusės buvo padaryta daug klaidų. Taip pat nebuvo lenkų darbuotojui suteiktas vertėjas, kas priklauso pagal galiojančią tvarką, bet dabar pasistengs surasti vertėją.

Atstovė iš lenkų organizacijos, cituojama straispnyje, sako, kad, nors darbuotojas viską padarė teisingai, o klaidas darė NAV ir darbdavys, nes neatliko savo pareigos, visa našta ir pasekmės nepelnytai tenka sergančiam darbuotojui. Tokia Norvegijos realybė, kurioje užsieniečiai neaguna pagalbos.  

NAV sistema – sudėtinga užsieniečiams

Lenkų organizacijos atstovė, kuri pati yra slaugytoja, priduria, kad tai tipiškos problemos, su kuriomis susiduria lenkai Norvegijoje. Jie dirba tiek daug, kad sveikata neatlaiko, o po to negauna išmokų, nes nesugeba laviruoti sudėtingoje NAV sistemoje.

Dažnai darbdaviai užginčija biuletenį, nemoka darbuotojui nustatytą laikotarpį (16 dienų) ligos pašapos, tada nebemoka ir NAV. Darbduotojas laukia nesulaukia pinigų, bet nieko nedaro, prasiskolina, o paskui situacija dar labiau susipanioja.

Tai, kad darbdaviai nesuteikia duomenų apie darbuotojo pajamas, o NAV tuo pagrindu negali apskaičiuoti ligos išmokų, irgi – tipiška užsieniečių problema. Tada visos neigiamos pasekmės tenka darbuotojui, jam vėluoja ligos išmokos, o darbdaviui – jokių pasekmių dėl to, kad buvo tokiu būdu, nors netiesiogiao, stiprai kenkiama.

Straipsnyje pasakojama istorija apie kitą Lenkijos pilietį, kuris ligos išmokų negavo net aštuonis mėnesius, vien dėl to, kad darbdavys nenusiuntė duomenų apie pajamas.  Tokios situacijos labai blogina užsieniečių sveikatą, taip pat ir psichinę.

Profsąjungų atstovas, pasisakantis straipsnyje, teigia, kad darbdaviai vis dažniau užginčija biuletenį, nors anksčiau tokie atvejai Norvegijoje retai pasitaikydavo. Ypač nuo to kenčia, sako jis, rotacijos principu dirbantys darbuotojai. Tokiu būdu ši socialinė garantija – ligos išmokos – tokios kategorijos darbininkams tampa neprieinama.

Profsąjungų atstovas nesupranta, kokiu pagrindu darbdaviai, net nežinodami diagnozės, gali užginčyti gydytojo išduotą biuletenį? Kokią kompetenciją jie turi ? –  stebisi jis. Klausimas apie darbdavių praktiką užginčyti biuletenius ir tokiu būdu neleisti darbuotojams naudotis esamomis socialinėmis garantijomis yra perduotas politikų svarstymui.

Nors NAV atovė teigia, kad darbdavys negali užginčyti biuletenio be pagrindo, o jei tai daroma, NAV tiria reikalą nuodugniau, profsąjungų atstovas visgi tvirtina kad NAV neturi reikiamo kontakto su darbuotojais, grindžia išvadas tik pagal darbdavių duomenis. O darbdaviai Norvegijoje dabar toli gražu ne visi yra sąžiningi.

Labai svarbu, jei negaunate ligos išmokų, išsiaiškinti su NAV patiems. Daugiau informacijos apie tai ką konkrečiai daryti čia.

Jums gali būti įdomu apie pastovų gydytoją Norvegijoje.

Daugiau apie sveikatos priežiūrą Norvegijoje lietuvių kalba.

Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?

Kas yra legevakt (budinti med. įstaiga) ir kur kreiptis, jei Norvegijoje negyvenate.

Fastlege, pažodžiui – pastovus gydytojas, į lietuvių kalbą verčiamas dažniausiai asmens gydytojas arba šeimos gydytojas. Tas gydytojas nebūtinai yra tas pats visiems šeimos nariams, ir jį galima pakeisti kas pusę metų. Apie fastlege tvarką rašoma čia.

Toliau skaityti „Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?”

Paslėptas atleidimas

Darbdavys sako, kad nėra darbo. Nors jūsų darbo sutartis toliau galioja, bet jūs nedirbate. Darbdavys arba sutvarko laikinąjį atleidimą (no. permittering) arba tiesiog nesuteikia darbo.

Kodėl darbdavys paprasčiausiai neatleidžia iš darbo? Todėl, kad jei darbuotojas turi neterminuotą darbo sutartį, tai padaryti nelengva, nes reikia rimtos legalios atleidimo priežasties. Jei darbuotojas dirbo jau keletą metų, įmonė veikia, kaip anksčiau, nesikeičia nei savininkai, nei struktūra, todėl nėra jokių priežasčių darbo sutarties keitimui. Tada nėra legalios priežasties ir atleidimui. Atleidus be rimtos priežasties darbuotojas gali kreiptis į advokatą, ir darbdaviui tai tikrai nepatinks. Nes kol vyks derybos tarp darbuotojo interesus atsovaujančio advokato ir darbdavio, darbuotojas gali dirbti ir gauti algą. Jei atleidimas bus pripažintas neteisėtu, darbuotojas galės reikalauti kompensacijos. Darbdaviui tai bus nemažos išlaidos, o jis to nenori. Todėl ieško kitų, lengvesnių būdų, t.y atleidžia laikinai ar išvis nesuteikia darbo, ir tikisi, kad darbuotojas neapsikentęs pats išeis.

Bet jei darbuotojas pasiduos tokiam spaudimui, praras tam tikras teises į išmokas. Jei darbuotojas darbo santykius nutraukia pats, jam nedarbo išmokos priklauso ne iškart, o tik po 18 savaičių, t.y po 4,5 mėn. Todėl pačiam nutraukti darbo santykių (no. si opp selv), kol neturi kitų pajamų, nerekomenduojama.

Šie abu atvejai – laikinasis atleidimas (no.permittering), nors tam nėra priežasčių, ir darbo nesuteikimas, skiriasi, todėl verta juos panagrinėti atskirai.

Toliau skaityti „Paslėptas atleidimas”

Paslėpti atleidimo būdai

Tai neetiški darbdavio naudojami metodai siekiant atsikratyti darbutojais.

Kaip atpažinti ir ką daryti?

Darbe, kuriam galbūt atidvėte nemažai metų, kažkas ėmė keistis, ir ten nebesijaučiate taip gerai, kai iki šiol. Gal pasiketė savininkai, vadovai, investitoriai, gal pakito įmonės produktai ar paslaugos. Gal atsirado jaunų naujų darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažiau. Visa tai yra faktoriai, jų yra ir daugiau, kurie lemia darbdavio elgesį. Darbdavys irgi turi savo interesų, dažnai piniginių, ir siekia taupyti kaštus ir efektyvinti darbą. Ne visada jo naudojamos priemonės sutampa su moraliniu ar darbo kodeksu.

Toliau skaityti „Paslėpti atleidimo būdai”

Nuo 2024 m sausio 1 d. įsiteisėjantys svarbiausi įstatymų pakeitimai, susiję su darbiniu gyvenimu.

Ką turi žinoti darbdaviai ir darbuotojai?

Kokia įstatymų pakeitimų praktinė reikšmė darbdaviams ir kokia darbuotojams?

Nuorodas į pačius pakeitimus ir įstatymų tekstus norvegų kalba rasite paspaudę aktualius jums teiginius. Norvegišką įstatymo tekstą rasite šio straipsnio nuorodose.

Toliau skaityti „Nuo 2024 m sausio 1 d. įsiteisėjantys svarbiausi įstatymų pakeitimai, susiję su darbiniu gyvenimu.”