Paskelbta

Kodėl toks didelis sergamumas Norvegijoje ir ką ketina daryti vyriausybė? Ar bus mažinamos ligos išmokos?

Klausykite straipsnio įrašo

Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.

Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:

  • norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
  • Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.

Tai – prieštaringi faktai.

Labiausiai nermina visuomenę, kad jaunimas nebaigia mokyklos, nes vengia ten lankytis (no. skolevegring). Kai kas nebaigia net pagrindinės privaloms mokyklos (no. ungdomskole). Į mokyklą kai kuriuos mokinius vežioja su taksi, nes kitaip jie ten nenueina, bet tokie vistiek dažniausiai mokslo nebaigia. Jauni žmonės netenka įgūdžių atsikelti ir išeiti į darbą, praranda bet kokią discipliną. Tokie jaunuoliai paprastai tiesiu taikymu suka į NAV ir ima gyventi iš ligos pašalpų. Ligos, nurodomos jų biuleteniuos, yra ne sunkios ir mirtinos, o psichiniai ir psichologiniai sutrikimai – nerimas, depresija ir pan. Sergamumas dažniausiai ilgalaikis, trunkantis metų metus.

Tokie jaunuoliai atsiduria už darbo rinkos ribų, norvegiškai šis fenomenas vadinamas utenfoskap, jų galimybė vėliau patekti į darbo rinką labai sumažėja.

Norvegija negali sau leisti turėti tokio sergamumo. Nedirbančių darbingo amžiaus žmonių išlaikymas šaliai kainuoja miliardus. Be to, nedarbas Norvegijoje yra katastrofiškai mažas, vos  4,3 %, tai reiškia, kad Norvegija smarkiai stokoja dirbančiųjų, ypač nekvalifikuotose profesijose.

Norvegijoje galioja įtraukties į darbą tvarka, norvegiškai inkluderende arbeidsliv, IA. Šią tvarką kai kurios įmonės turi jau daugiau nei 10 metų, daugiau skaitykite nuorodoje. Tikslas, pasirašant tokią tvarką numatančią sutartį tarp vyriausybės ir socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų), buvo sumažinti sergamumą 10 proc. Deja, jis ne sumažėjo, o per penkis metus padidėjo dvigubai. Egzistuojantis sergamumo mažinamo metodas, regis, neveikia. Nepaisant to, dideli pakeitimai esamoje tvarkoje nenumatomi ir įtraukties į darbą sutartis (IA) ir toliau galios, beje, su kai kuriais pakeitimais.

Darbdavių asociacija (NHO) sako, ka dabar ligos išmokų tvarka yra per dosni. Pilnas atlyginimas sergančiam mokamas nuo pirmos dienos ir jis yra 100 proc., tai gali tęstis metus ir ilgiau. Yra žmonių, sergančių su pilna alga, penkis ir daugiau metų. Visgi, valdantieji tvirtina, kad tvarka nebus keičiama, taigi išmokos išliks tokios pačios. To labiausiai reikalauja didelę įtaką turinčios profsąjungos, grasindamos streikais. Dabar šalį valdo darbo partija, taigi profsąjungų balsas yra lemiamas.

Kaip ketinama spręsti problemą

Didesnė atsakomybė, teigia darbo ministrė, turėtų tekti gydytojams ir darbdaviams. Varyti sergančius į darbą, atimant ar mažinant ligos išmokas nėra teisinga išeitis, nuo to jie nepasveiks. Darbdaviai ir gydytojai turi bendradabiauti ir sugebėti segantįjį integruoti į darbą, sudarydami sąlygas dirbti ne pilną darbo laiką ir lengvesnį darbą. Galbūt net bus pratęsiamas darbdavių ligos išmokų mokėjimo laikotarpis (dabar jis yra 16 dienų). Taip pat bus skatinamas jaunimo įtraukimas į darbo rinką. Valstybė siūlys algos priemoką ką tik pradėjusiems dirbti naujokams, tokiu būdu darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus ir be patirties darbo rinkoje darbuotojus.

Gabūt reikėtų keisti požiūrį, sako ministrė, nes dabar yra palitęs įsitikinimas, kad visas problemas galima spręsti biuleteniu: jei darbe atsiranda didesni išūkiai ar truputį sudėtingesnė situacija – žmogus ima biuletenį,  o gydytojai jį lengvai duoda. Tokią praktiką reikia keisti. Juk darbas gydo, o buvimas namuose gali dar labiau susargdinti ir izoliuoti, ypač turinčius psichologinių problemų.

NRK radijo laida (norvegų kalba), kurios pagrindu paruošta ši apžvalga .

Daugiau apie biuletenį ir ligos išmokas:

Susirgai, o darbdavys nepalieka ramybėje

Nedrįskite sirgti

Šeimos gydytojas – fastlege

Darbdavys nemoka ligos išmokų – ką daryti

Biuletenis

Paskelbta

Individuali įmonė ENK : prieš registruodami turite žinoti

Statybų sektorius Norvegijoje jau nuo 2024 metų pradžios išgyvena sunkius laikus. Daugelis įmonių patiria bankrotus, yra priverstos atleisti darbuotojus.

Individualios įmonės (ENK) statybų sektoriuje taip pat pastaruoju metu patiria daug problemų. Padaugėjo užklausų apie tai, kad klientai / užsakovai nesumoka individulioms įmonėms (ENK), apkaltina broku arba kažko sugadinimu, reikalauja kompensacijų.

Padėtis statybų srityje ypač pablogėjo. Užsakymų mažai, didelė konkurencija. Keitėsi įstatymai, padaugėjo reikalavimų. Taip pat padaugėjo Darbo inspekcijos ir kitų institucijų tikrinimų, numatomos vis didesnės baudos už pažeidimus. Mokesčių tarnyba reikalauja išankstinių mokesčių. Finansiškai išgyventi tapo labai sunku.

Tuo naudojasi ir kartais pasitaikantys nesąžiningi užsakovai. Jie puikiai išmano Norvegijos verslo žaidimo taisykles, o užsienietiškos smulkios įmonės nežino įstatymų ir nemoka kalbos, todėl negali pasinaudoti savo teisėmis (jų ne tiek daug).

Toliau skaityti „Individuali įmonė ENK : prieš registruodami turite žinoti”
Paskelbta

Manipuliatorius darbe.

Labai dažnas atvejis – konfliktai darbe. Jie gali sukelti sveikatos sutrikimus ir ligas. Kreipiasi žmonės klausdami, kaip elgtis su toksišku kolega arba kaip priversti, kad vadovai jį išmestų iš darbo.

To pasiekti labai sunku. Į konfliktus iš šalies sunku įsikišti, sunku surinkti medžiagą, įrodant kas ką sakė ar darė. Mažai kas gali padėti tokioje situacijoje. Viršininkai irgi dažnai nori laikytis neutralumo, nenori klausyti istorijų apie tai „ką jis sakė ir ką aš sakiau”. Be to, toksiškasis kolega dažniausiai vienaip elgiasi su bendradarbiais ir visiškai kitaip su viršininkais. Todėl vadovybei įrodyti, kad avies kailyje yra vilkas, neįmanoma. Iššvaistoma daug energijos ir laiko, dažniausiai – veltui.

Geriausias patarimas – keisti darbą arba išmokti gyventi su varginančiu kolega. Tai įmonoma.

Apie vieną iš dažnai pasitaikančių patologijų – manipuliatyvią asmenybę.

Toliau skaityti „Manipuliatorius darbe.”
Paskelbta

Kokia kalba kalbėtis darbo vietoje.

Jei jūsų kolektyve dirba įvairių tautybių atstovai – kokia kalba privalote kalbėti?

Ar darbdavys gali drausti kalbėtis gimtąja kalba?

Darbo kodekse nėra nuostatų dėl kalbos naudojimo/ draudimų darbo vietoje. Tokios nuostatos galėtų būti personalo instrukcijų knygoje (personalhåndbok).

Jei darbe dirba daug užsieniečių, yra labai svarbu susitarti kokia kalba bus kalbama. Apie tai turite aiškintis su viršininku / darbdaviu. Darbdavys turi užtikrinti, kad dėl kalbos vartojimo nekiltų bereikalingų konfliktų darbe ir būtų visiems palanki darbo aplinka.

Toliau skaityti „Kokia kalba kalbėtis darbo vietoje.”
Paskelbta

Ar jau jaučiamės lygiaverčiais Norvegijos gyventojais?

Norvegijoje visuomenė saugi, atvykėlius čia užburia atsipalaidavimas, šypsena ir pozityvumas, o ypač – palanki darbo kultūra. Turistai visada susižavi šia šalimi, nes vaizdai atima žadą.

Bet kasdienybė gyvenant čia ne visada lenga. Norvegija turi nemažai paslėptų dalykų, apie kuriuos atvykėliai sužino ne iškart. Ilgiau pagyvenus ir pažinus šią šalį iš vidaus, pamatai, kad šypsena dažnai dangstoma neveiklumas ir problemos.

Norvegai dirba burbule, kuriame tikrai gerai. Už burbulo ribų jau kitaip. Dirbantieji už burbulo ribų atlieka sunkius ir nelabai malonius darbus. Jie – dažniausiai imigrantai, nežinantys savo teisių. Jie gali būti išnaudojami, bet nieko nedaro, kad padėtis gerėtų, nes to nesupranta ir nežino ką daryti.

Apsimestinis optimizmas

Labai dažnai susiduriu su tautiečių nuostata: man viskas gerai, gyvenu puikiai, o jei tau nesiseka – pats kaltas, galvok pozityviai ir viskas bus gerai. Patikėkite – ne visada taip lengva, tai žinau iš labai daugelio savo ir kitų, į bėda patekusių žmonių patirčių (nebūtinai lietuvių). Vėliau kartais paaiškėja, kad nieko gero nebuvo, problemos buvo slepiamos.

Kaip aiškina psichologai, perdėtas pozityvumas nėra gerai. Žmogus užmerkia akis į pavojaus ženklus, nes neva, nori galvoti pozityviai. Ir nors padėtį galima buvo taisyti, nieko nedaryta dėl apsimestinės laikysenos, kad gyvenimas Norvegijoje nuostabus. Žmogus kuria įvaizdį, bet kartais persistengia.

Sveikiausia – aukso vidurys. Reikalingas ir realistinis, kritiškas požiūris, ir tikėjimas, optimizmas, kad viskas yra ir bus gerai. Be to būtų sunku. To nori visi žmonės. Bet kaip to pasiekti?

Toliau skaityti „Ar jau jaučiamės lygiaverčiais Norvegijos gyventojais?”
Paskelbta

Kodėl reikia raštu įforminti darbo sutartį ir ką daryti, jei darbdavys to nepadaro.

Dažnai tvirtinama, kad žodiniai susitarimai turi tokią pat galią, kaip ir raštiški.

Tačiau neturint raštiško sisitarimo, gali iškilti šie sunkumai:

  • Nėra įrodymų apie susitarimą
  • Neaišku, kas susitarta
  • Pamiršome kas susitarta
  • Susitarusieji suprato susitarimą kiekvienas savaip

Žodinis susitarimas yra gerai, kai to susitarimo pasekmės nėra labai reikšmingos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-5-1024x683.png

Susitarėtė kad vyras nupirks bulvių, bet jis nesuprato, užmiršo, nenupirko. Labai didelių neigiamų pasekmių čia kilti negali, nors gali galbūt uždarys parduotuvę ir bulves nusipirksite tik kitą dieną arba ateis svečiai, ir negaus bulvių. Visgi tokių susitarimų raštu juk neforminsite, o jei tą ir darysite – parašysite raštelį ar SMS vyrui – į teismą dėl to neisite.

O jei tai susitarimas dėl darbo?

Nors pagal darbo kodeksą darbo sutartį privaloma sudaryti raštu, ją galima pasirašyti per vieną mėnesį nuo darbo pradžios. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsiteisėja Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos tai reikia padaryti per 7 dienas. taip pat darbo kodekse yra nurodyta, kokie privalomi punktai turi būti darbo sutartyje.

Jei darbdavys atidėlioja darbo sutarties pasirašymą, ir niekaip neformina darbo santykių, nors darbą jau pradėjote, yra didelė rizika, kad:

  • dirbsite nelegaliai
  • negausite norvegiško asmens kodo
  • negausite mokesčių kortelės
  • negalėsite įrodyti, kad dirbote
  • negausite algos
  • nekaupsite socialinių garantijų (nedarbo išmokos, pensijos)

Tokiu atveju nedelsdami imkitės atsargos priemonių. Visa tai, ką sutarėte su darbdaviu žodžiu, turite surašyti raštu ir išsiųsti jam kaip susitarimą. Pvz. parašote tokį laišką, kurį išsiunčiate el. paštu ar kitu kanalu (paštu, messengeriu, SMS žinute ar kt.)

Galimos pasekmės, parašius šį laišką, kad:

a. darbdavys išduoda darbo sutartį

b. darbdavys nieko nedaro

c. darbdavys paskambina ir necenzūriškai aprėkia

d. darbdavys paneigia susitarimą

A. atveju – viskas gerai, tęsiate darbą pagal sutartas sąlygas, B. atveju pradedate dirbti ir laukiate, o jūsų laiškas yra dokumentas, apie tai kas susitarta. Jei darbdavys sutarties neįformana, dar dirbdamas kreipkitės į Darbo inspekciją, kuri gali atvykti į patikrinimą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartį. C ir D atveju darbo nepradedate ir ieškote kito darbdavio.

Jei jokio raštiško susitarimo dėl darbo nėra, o darbą jau pradėjote?

Dar dirbdamas kreipkitės į darbo inspekciją, kuri gali tikrinti darbo vietą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartis.

Jei dirbate be sutarties, būtinai turite turėti kitus dokumentus, tvirtinačius jūsų įdarbinimą ir dirbtą laiką bei uždirbtą atlyginimą.

  • darbo valandų apskaitos lapus (timelister)
  • algalapius (lønnslipper).

Užsitikrinkite kad turite visu dokumentus apie savo atliekamą darbą, veskite savo nuosavas darvo valandų apskaitas (nors darbdavys turi turėti tokią sistemą pagal įstatymą), turėkite visus adresus, kuriuose buvo atliekami darbai (pvz dirbant statybose ar valyme).

Visgi, jei darbdavys neturi visų privalomų pagal įstatymus tvarkų savo įmonėje, t.y. neišdavė darbo sutarties ir neveda darbo laiko apskaitos, dar dirbdami nedelsiant rašykite skundą Norvegijos darbo inspekcijai. Skunde tiksliai nurodytikite kur dirbate (ne įmonės ofiso adresą, o ten, kur vyksta darbas). Inspektoriai gaės patikrinti įmonę ir įpareigoti darbdavį įforminti jūsų įdarbinimą.

Paskelbta

Visos valymo įmonės Norvegjoje turi gauti pripažinimą iš Norvegijos darbo inspekcijos (no. godkjenning)

Eiga tokia:

  • Registruojate įmonę, gaunate organizacijos numerį
  • Registruojate įmonę privalomuose registruose (daugiau informacijos spraipsnyje)
  • Siunčiate paraišką dėl pripažinimo Norvegijos darbo inspkecijai
  • Gaunate laišką iš Norvegijos darbo inspkecijos, kad jau galite užsakyti HMS korteles darbuotojams
  • Užsakote HMS korteles
  • Gaunate pripažinimą iš darbo inspekcijos
  • Įmonė įrašoma į pripažintų valymo įmonių registrą
  • Kasmet turite siųsti informaciją Norvegijos darbo inspekcijai, kad įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta.

Tokį pripažinimą turi turėti visos valymo įmonės, t.p. ir individuali įmonė, kurios savininkas atlieka valymo paslaugas, ir darbo jėgą nuomojančios įmonės (no. bemanningsforetak).

Išimtis: Įmonės, neteikiančios valymo paslaugų, tačiau turinčios įdarbintą valymo paslaugas atliekantį darbuotoją, neprivalo gauti pripažinimo (pvz. banke dirbantis valymo darbuotojas, kurio darbo sutartis yra su banku).

Darbo inspekcija administruoja valymo paslaugų įmonių, gavusių pripažinimą, registrą Renholdsregisteret (arbeidstilsynet.no)

Paraiška pripažinimui gauti

Ją pildote čia   Altinn – Søknad om godkjenning av renholdsvirksomhet norvegų ar anglų kalba.

Neturinti darbuotojų individuali įmonė šiunčia tik prašymą, be papildomų dokumentų. Įmonė privalo būti registruota įmonių registre su įmonės registracijos kodu. 

Turinti darbuotojus įmonė privalo prie paraiškos pridėti šiuos dokumentus:

Įmonė privalo būti registruota pagal visus reikalavimus šiuose registruose:

T.p. įmonės turi registruotis, jei tai aktualu, Mokesčių tarnybos administruojamą Užduočių ir darbo santykių registe (OAR) Rapportere i Oppdrags- og arbeidsforholdsregisteret (OAR) – Skatteetaten, tai taikoma laikinai dirbantiems užsieniečiams (mokesčių administravimo įstatymas § 7-6).

Jei įmonės kategorija yra įdarbinimo įmonė, nuomojanti darbuotojus valymo darbams, ji privalo būti registruota darbo inspekcijos administruojamame darbo jėgos nuomos įmonių registre Godkjente bemanningsforetak (arbeidstilsynet.no)

Jei pripažinimo reikalavimai keičiami, įmonė privalo irgi atitikti naujai įvestus reikalavimus. Darbo inspekcija gali reikalauti dokumentų ar įmonės tvarka atitinka naujus reikalavimus.

HMS-kortelė, administruojama Norvegijos darbo inspekcijos

Visos įmonės, siūlančios valymo paslaugas, privalo savo darbuotojams parūpinti HMS korteles HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios pateikė prašymą dėl pripažinimo, gaus žinutę iš darbo inspkecijos, kad jau gali užsakyti HMS korteles.

Užsakyti HMS koretelę čia HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Įmonė Evry Card Servise AS turi Norvegijos darbo inspkecijos įgaliojimą išduoti šias korteles.

Kiek trunka paraiškos nagrinėjimas

Nuo 1–8 savaičių po to, kai įmonė atsiuntė visus reikiamus dokumentus. Jei ko nors trūksta, įmonė gauna laišką iš darbo inspkecijos per tam tikrą terminą pataisyti paraišką ar atsiųsti  papildomą informaciją / dokumentus.

Neatitinkančios reikalavimų įmonių paraiškos bus atmestos. Tokios įmonės praras teisę siūlyti valymo paslaugas, o pirkti valymo paslaugas iš tokių įmonių taip pat draudžiama.

Įmonės, kurios jau gali užsakyti HMS kortelę, pripažinimą gaus iškart po to, kai užsakys korteles. Kai įmonė gaus pripažinimą, jis bus registruojama pripažintų įmonių registre, įmonės statusas bus „pripažinta su darbuotojais” arba „pripažinta be darbuotojų”.

Kasmetinis atsiskaitymas

Visos pripžintos privalo siųsti informaciją Norvegijos darbo inspkecijai, kuria patvirtina, jog įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta. Daugiau informacijos čia Altinn – Årlig melding for godkjent renholdsvirksomhet, Altinn – Årlig melding for godkjent renholdsvirksomhet

Įmonės, neatsiuntusios šios informacijos, gali praprasti pripažinimą.

Jei įmonė neatitinka reikalavimų, Norvegijos darbo inspkecija gali atšaukti pripažinimą.

Taip pat, darbo inspekcijos patikrinimo metu nustačius poįstatyminio akto dėl pripažinimo pažeidimus baudžiama taip ir finansinėmis nuobaudomis pagal darbo kodekso skyrius 18 og 19.

Nuoroda į taisykles Forskrift om godkjenning av renholdsvirksomheter m.m. (arbeidstilsynet.no)

Paskelbta

Darbdavys nuolat vėluoja mokėti algą

Ką daryti?

Darbo kodekso § 15-15 nurodo, kad alga privalo būti išmokama pagal rašytinę sutartį. Jei darbdavys neišmoka algos laiku, t.y. tą dieną, kuri numatyta sutartyje, jis pažeidžia darbo sutartį.

Kaip reaguoti?

Kreipkitės į darbdavį žodžiu, po to raštu nurodydami nuolatinį algos vėlavimą, t.p. galite įrašyti, kad tai sutarties laužymas ir paprašyti mokėti laiku, sutvarkius įmonės algos mokėjimo tvarką / rutinas.

Jei algos vėlavimas kartojasi, t.p. jei vėluojant algai yra padaroma finansinė žala (pvz. negalite sumokėti sąskaitų ar vėluojate jas sumokėti ir turite mokėti delspinigius ir baudas dėl to kad vėluojate) šiuos finansinius nuostolius turės padengti darbdavys. Rinkite dokumentus apie tai.

Galite kreiptis į teisininkus, pvz. advokatą, advokato išlaidas tokiu atveju turės padengti darbavys.

Algos nemokėjimas laiku yra darbo sutarties nesilaikymas, todėl darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo santykius, neatidirbant numatyto laikotarpio ir gali turėti teisę reikalauti padengti šias išlaidas (t.y. mokėti algą, numatytą darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, nors nedirba).

Patartina surinkti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad alga nuolatos vėluoja ir t.p. dokumentus (laiškus), kad buvo pakartotinai kreiprtasi į darbdavį prašant algą mokėti laiku. Doumentai bus būtini, jei kils juridinis konfliktas, siekiant nutraukti darbo sutartį ar reikalajant žalos atlyginimo.

Paskelbta

Kas yra kabotažas ir jo taisyklės Norvegijoje užsienio vežėjams

Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.

Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.

Kroviniai gali būti galima vežami:

  1. Šalies viduje
  2. Iš vienos šalies į kitą
  3. Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.

Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)

Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).

Kabotažo privalumai

Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).

Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.

Ekologija: Vengiant tuščių važinėjimų, mažinama tarša.

Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.

Kabotažo neigiamos pusės

Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. 
Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama. 
Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart  laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius. 
Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų. 

Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.  

Galiojančios  kabotažo taisyklės

Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai

EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.

Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:

• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).

• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.

• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.

• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.

• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.

Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.

Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).

Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :

· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,

· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,

· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,

· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,

· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,

· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,

· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų

· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.

Šaltiniai

Nå kan det gis overtredelsesgebyr til transportforetak som bryter reglene om godstransportkabotasje – regjeringen.no

Kabotasje i Norge: Fordeler, Ulemper og Reguleringer (logistikkinside.no)