Žinok daugiau – gyvenk geriau
Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no
Darbdaviai privalo apmokyti darbuotojus. Jie moka už kursus, kuriuos veda saugaus darbo apmokymo įmonės Lietuvoje ar Norvegijoje. Ir kartais atsitinka taip, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu pateikus inspektoriams darbuotojų kursų pažymėjimus, jie nustato, kad kursai netinkami ir jų nepripažįsta. Kodėl?
Kokia dažna klaida
Daugelis mūsų ne tik dirba, bet ir mokosi – po darbo. Dažnas tai daro savo gimtąją kalba ir ne norvegiškoje aukštojoje mokykloje, o užsienyje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima. Užsienietiškus diplomus Norvegijoje pripažinti galima.
Bet ar pripažins juos jūsų esamas ar būsimas darbdavys Norvegijoje?
Sulaukiu daug klausimų apie tai, „ar privalo darbdavys didinti atlyginimą, jei turiu kvalifikacijos pažymą ar kitą dokumentą ir jį net pasitvirtinau Norvegijoje?”
Daugelį gali nustebinti atsakymas – ne, nebūtinai.
Nagrinėti šį klausimą labai svarbu, nes jis atskleidžia realią spragą tarp teisinio kvalifikacijos / išsilavinimo pripažinimo ir darbo rinkos realybės Norvegijoje.
Nors Hdir (HK-dir) / NOKUT pripažinimas patvirtina įgytą išsilavinimą, jis neįpareigoja darbdavio mokėti daugiau.
Štai kodėl taip yra.
Pažeidžiamos profesijos (no. utsatte yrker)– tai profesijos, kuriose darbuotojams gresia ypač didelė traumų, smurto, grasinimų ar sveikatos problemų rizika. Taip pat čia yra dažni išnaudojimo atvejai, kai nemokamas priklausantis atlygis, dirbama daug darbo valandų ir neapmokama už išdirbtus viršvalandžius. Dažnau darbas yra pavojingas ir dėl to, kad jis fiziškai sunkus darbo, ar pasitaiko pavojingas medžiagų poveikis ar / ir psichologinis stresas.
Šiose profesijose dirba didelis procentas užsieniečių.
Toliau skaityti „Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?”Lietuviai dažnai galvoja: „Mes esame darbštūs, o norvegai tingi dirbti.”
Tačiau ilgiau Norvegijoje padirbę, užsieniečiai taip pat susižavi kitokia darbo kultūra, kur yra daug palankesnis ir sveikesnis balansas tarp darbo ir poilsio.
Įsitikinimas, kad norvegai nebenori dirbti, yra sąlygotas kultūrinių nesusipratimų. Paanalizuokime.
Lietuviai dažnai neteisingai interpretuoja norvegų darbo kultūrą, manydami, kad norvegai „tingi“, „nesistengia“, ar „nėra ambicingi“. Šis suvokimas dažnai kyla ne iš realaus tingumo, o iš giluminių kultūrinių skirtumų, kuriuos galima paaiškinti Hofstede kultūrinių dimensijų teorija.
„Svetimų pinigų nereikia skaičiuoti“ , „Pinigai laimės neatneša “, „Svarbu ne te tai kiek pinigų turi, o kiek tau užtenka“.
Taip sako liaudies išmintis, mokydama žmones kuklumo. Gal tai universalios taisyklės, bet jos nebegalioja šiuolaikiniame pasaulyje kalbant apie algą.
Pasaulyje vertė matuojama pinigais. Už viską ir visur reikia sumokėti. Tai reiškia, kad pinigai yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Be to – kainos auga, pinigų reikia vis daugiau. Jei mokate jūs, tai ir jums taip pat privalo mokėti už pastangas. Jūsų alga taip pat turi augti.
Tai kodėl jūs kartais to nedrįstate paprašyti? Kodėl kai kurie užsieniečiai, labai sunkiai dirbdami, tenkinasi algų minimumais ir jaučia kaltę, prašydami to, kas jiems priklauso ir kas nustatyta įstatymais. Kai tuo tarpu nekuklesnieji, nevengiantys savo privalumų išryškinti ir save girti, dažnai gauna daugiau algos, negu kuklus, nors ir daug geriau dirbantis bendradarbis.
Toliau skaityti „Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti”Nuo šių metų liepos 1. d Norvegijos darbo inspekcijai, pakeitus DK (arbeidsmiljøloven) 18 sk. dėl sankcijų taikymo, suteikiama daugiau galių. Stortingas priėmė pakeitimus siekiant suteikti daugiau priemonių kovojant su darbo rinkos šešėliu (arbeismiljøkriminalitet). Nuo liepos 1 d. darbo inspekcijos pareigūnai galės:
Kodėl kartais nesuveikia sistema ir susižalojęs darbe žmogus lieka be išmokų ir net su skola? Nors buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkinga. Norvegija juk yra rimta, civilizuota šalis, kurioje viskas turėtų veikti be jokių sutrikimų. Deja, ne visada.
Ką labai svarbu žinoti?
Norvegijoje, nors taisyklės gana aiškios, kartais atsitinka taip, kad jos nesuveikia dėl tam tikrų klaidų. Tada sunku gauti pagalbą ir informaciją. Dažniausiai tai atsitinka užsieniečiams. Pasiklystama tarp institucijų ir jų kompetencijų, ir padėtis, atrodo, yra be išeities.
Straipsnis padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų. Nepatingėkite, perskaitykite ir įsigilinkite.
Sistemos trūkumais įsitikino Florin Sauluc iš Rumunijos, kuris dirbo Tiktok-kompiuterių centre prie Hamaro. Darbe jis nukrito iš aukščio ir susižalojo kojas. Būtent tada jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Jis tikėjosi, kad viskas yra legalu, ir kad dirbant Norvegijoje jam automatiškai yra suteiktos visos socialinės garantijos. Bet taip neįvyko. Nuoroda į straipsnį.
Toliau skaityti „Jūsų teisės Norvegijoje, jei susižalojote darbe”Bobutė pyko ant miesto, bet miestas apie tai nežinojo.
Straipsnio garso įrašas
Yra žmonių, kurie pyktyje gyvena nuolat. Pavėlavo į autobusą, eilė parduotuvėje, nevikrus praeivis, lėtai važiuoja priešaky esantis automobilis – pyktis ir keiksmai liejasi mintyse ir žodžiais. Matome tokius ir stengiamės juos apeiti.
Kiti, nors pyktyje irgi gyvena nuolat , jo nerodo. Jų pyktis, pavirtęs į nuoskaudą, tampa vidiniu skauduliu ir kankina juos kaip kokia skrandžio opa. Graužia iš vidaus ir gali net sukelti susirgimus. Užstrigę pyktyje labai kenčia, jų artimieji tai irgi jaučia.
Žmogaus reakcijos priklauso ir nuo temperamento. Vieniems jau vaikystėje pasireiškia karštakošio charakteris, kiti yra ramesni. Šeimos kultūra irgi svarbu. Jei augta šeimoje, kur aiškinamasi rėkimu ar net smūgiais, žmogus irgi turės polinkį taip reaguoti.
Likusiems pyktis, įtūžis liejasi mintimis, žodžiais ar veiksmais. Ant daiktų ir ant žmonių. Dažnai ant tų, kurie pykčio nenusipelnė, bet kurie silpnesni ar pasipainiojo po ranka ar koja. Dažnai – namie, ant artimiausių ir brangiausių ir visai nekaltų.
Kai pyktis turi išraišką, kitiems lengviau jį matyti. Tada galima pasrinkti vengti pykčiu, kaip kokiais pūliais, apėjusio žmogaus. Galima su juo nebendrauti, galima su juo išsiskirti. Pykstančiam tai nepadės, tik dar labiau skaudins.
“-Labas, čia darbo inspekcija? Kaip parašyta įstatyme, ką turi daryti darbdavys, jei darbuotojas geria, kai turi biuletenį?
– Kaip suprast – geria?
– Nu, alkoholį geria.
– Darbuotojas yra darbavio dispozicijoje darbo metu. O jei jis turi nedarbingumą dėl ligos, tai darbdavys neturi kištis į tai ką, jis veikia sirgdamas. Iš kur žinote, ką jis veikia.
– Tai mes kartu gyvenam. Aš matau… Negi negaliu atleist?
– Pagal įstatymą – ne.
– Nu, aišku tada…“
Visi žino , kad jei vyras ir žmoga dirba vienoje įstaigoje, tai tokia šeima ne visada sugyvena. Būti kartu 24 valandas per parą labai sunku. Žmogui reikia asmeninės erdvės.
Jei jūsų darbdavys yra jūsų kaimynas iš Lietuvos, ir dar pusbrolis, su kuriuo kartu gyvenate nuomojamame būste, tai problemos anksčiau ar vėliau visada iškils.
Toliau skaityti „Darbdavys: sugėrovas, draugas, viršininkas?”Atlikote darbą, o klientas turi pretenzijų. Jis kelia finansinius ar kitokius reikalavimus darbą atlikusiai įmonei. O darbdavys sako darbuotojui: „Tu darbą atlikai blogai – tu ir mokėsi!”
Ar tai teisėta? Ar gali darbdavys perduoti kliento finansinius reikalavimus darbuotojui?
Už žalos, atsiradusios dėl darbuotojų klaidų darbe, atlyginimą paprastai yra atsakingas darbdavys.
Toliau skaityti „Klientas nepatenkintas atliktu darbu. Kas atlygins žalą?”