Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no
Nėščios dirbančios darbuotojos turi teisę į apmokamas laisvas dienas nėščiųjų sveikatos patikrinimui (no svangerskapskontroller).
Nėščia darbuotoja, dirbanti ten kur yra pavojus pakenkti vaisiui, turi teisę į nėštumo atostogas (no. svangerskapspermisjon) ir išmokas motinystės (no. svangerskapspenger). Turite teisę į motinystės ir tėvystės atostogas (no. mammapermisjon ir pappapermisjon). Motina turi teisę pasinaudoti atostogomis nėštumo, gimdymo ir vaiko iki metų auginimo laikotarpiu, dalindamasi su tėvu.
Tėvystės atostogos ir išmokos jų metu
Darbo kodeksas nustato teisę į tėvystės atostogas, o socialinės rūpybos įstatymas garantuoja išmokas, jei asmuo dirbo reikiamą laikotarpį.
Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.
Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:
norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.
Tai – prieštaringi faktai.
Labiausiai nermina visuomenę, kad jaunimas nebaigia mokyklos, nes vengia ten lankytis (no. skolevegring). Kai kas nebaigia net pagrindinės privaloms mokyklos (no. ungdomskole). Į mokyklą kai kuriuos mokinius vežioja su taksi, nes kitaip jie ten nenueina, bet tokie vistiek dažniausiai mokslo nebaigia. Jauni žmonės netenka įgūdžių atsikelti ir išeiti į darbą, praranda bet kokią discipliną. Tokie jaunuoliai paprastai tiesiu taikymu suka į NAV ir ima gyventi iš ligos pašalpų. Ligos, nurodomos jų biuleteniuos, yra ne sunkios ir mirtinos, o psichiniai ir psichologiniai sutrikimai – nerimas, depresija ir pan. Sergamumas dažniausiai ilgalaikis, trunkantis metų metus.
Tokie jaunuoliai atsiduria už darbo rinkos ribų, norvegiškai šis fenomenas vadinamas utenfoskap, jų galimybė vėliau patekti į darbo rinką labai sumažėja.
Norvegija negali sau leisti turėti tokio sergamumo. Nedirbančių darbingo amžiaus žmonių išlaikymas šaliai kainuoja miliardus. Be to, nedarbas Norvegijoje yra katastrofiškai mažas, vos 4,3 %, tai reiškia, kad Norvegija smarkiai stokoja dirbančiųjų, ypač nekvalifikuotose profesijose.
Norvegijoje galioja įtraukties į darbą tvarka, norvegiškai inkluderende arbeidsliv, IA. Šią tvarką kai kurios įmonės turi jau daugiau nei 10 metų, daugiau skaitykite nuorodoje. Tikslas, pasirašant tokią tvarką numatančią sutartį tarp vyriausybės ir socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų), buvo sumažinti sergamumą 10 proc. Deja, jis ne sumažėjo, o per penkis metus padidėjo dvigubai. Egzistuojantis sergamumo mažinamo metodas, regis, neveikia. Nepaisant to, dideli pakeitimai esamoje tvarkoje nenumatomi ir įtraukties į darbą sutartis (IA) ir toliau galios, beje, su kai kuriais pakeitimais.
Darbdavių asociacija (NHO) sako, ka dabar ligos išmokų tvarka yra per dosni. Pilnas atlyginimas sergančiam mokamas nuo pirmos dienos ir jis yra 100 proc., tai gali tęstis metus ir ilgiau. Yra žmonių, sergančių su pilna alga, penkis ir daugiau metų. Visgi, valdantieji tvirtina, kad tvarka nebus keičiama, taigi išmokos išliks tokios pačios. To labiausiai reikalauja didelę įtaką turinčios profsąjungos, grasindamos streikais. Dabar šalį valdo darbo partija, taigi profsąjungų balsas yra lemiamas.
Kaip ketinama spręsti problemą
Didesnė atsakomybė, teigia darbo ministrė, turėtų tekti gydytojams ir darbdaviams. Varyti sergančius į darbą, atimant ar mažinant ligos išmokas nėra teisinga išeitis, nuo to jie nepasveiks. Darbdaviai ir gydytojai turi bendradabiauti ir sugebėti segantįjį integruoti į darbą, sudarydami sąlygas dirbti ne pilną darbo laiką ir lengvesnį darbą. Galbūt net bus pratęsiamas darbdavių ligos išmokų mokėjimo laikotarpis (dabar jis yra 16 dienų). Taip pat bus skatinamas jaunimo įtraukimas į darbo rinką. Valstybė siūlys algos priemoką ką tik pradėjusiems dirbti naujokams, tokiu būdu darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus ir be patirties darbo rinkoje darbuotojus.
Gabūt reikėtų keisti požiūrį, sako ministrė, nes dabar yra palitęs įsitikinimas, kad visas problemas galima spręsti biuleteniu: jei darbe atsiranda didesni išūkiai ar truputį sudėtingesnė situacija – žmogus ima biuletenį, o gydytojai jį lengvai duoda. Tokią praktiką reikia keisti. Juk darbas gydo, o buvimas namuose gali dar labiau susargdinti ir izoliuoti, ypač turinčius psichologinių problemų.
Statybų sektorius Norvegijoje jau nuo 2024 metų pradžios išgyvena sunkius laikus. Daugelis įmonių patiria bankrotus, yra priverstos atleisti darbuotojus.
Tuo naudojasi ir kartais pasitaikantys nesąžiningi užsakovai. Jie puikiai išmano Norvegijos verslo žaidimo taisykles, o užsienietiškos smulkios įmonės nežino įstatymų ir nemoka kalbos, todėl negali pasinaudoti savo teisėmis (jų ne tiek daug).
Labai dažnas atvejis – konfliktai darbe. Jie gali sukelti sveikatos sutrikimus ir ligas. Kreipiasi žmonės klausdami, kaip elgtis su toksišku kolega arba kaip priversti, kad vadovai jį išmestų iš darbo.
To pasiekti labai sunku. Į konfliktus iš šalies sunku įsikišti, sunku surinkti medžiagą, įrodant kas ką sakė ar darė. Mažai kas gali padėti tokioje situacijoje. Viršininkai irgi dažnai nori laikytis neutralumo, nenori klausyti istorijų apie tai „ką jis sakė ir ką aš sakiau”. Be to, toksiškasis kolega dažniausiai vienaip elgiasi su bendradarbiais ir visiškai kitaip su viršininkais. Todėl vadovybei įrodyti, kad avies kailyje yra vilkas, neįmanoma. Iššvaistoma daug energijos ir laiko, dažniausiai – veltui.
Geriausias patarimas – keisti darbą arba išmokti gyventi su varginančiu kolega. Tai įmonoma.
Apie vieną iš dažnai pasitaikančių patologijų – manipuliatyvią asmenybę.
Konfliktą dažnai sukelia dažnai ne tai, kas daroma, o kaip daroma. Žodžiai yra tik 30 ir net mažiau procentų infomacijos. Įspūdį susidarome ne iš to, ką žmogus sako, o kokie jo gestai, mimika, tonas, netgi kokia laikysena, apranga. Todėl, matant bęstantį konfliktą, reikia elgtis paprastai, be emocijų, dalykiškai. Taip daro norvegai.
Jei jūsų kolektyve dirba įvairių tautybių atstovai – kokia kalba privalote kalbėti?
Ar darbdavys gali drausti kalbėtis gimtąja kalba?
Darbo kodekse nėra nuostatų dėl kalbos naudojimo/ draudimų darbo vietoje. Tokios nuostatos galėtų būti personalo instrukcijų knygoje (personalhåndbok).
Jei darbe dirba daug užsieniečių, yra labai svarbu susitarti kokia kalba bus kalbama. Apie tai turite aiškintis su viršininku / darbdaviu. Darbdavys turi užtikrinti, kad dėl kalbos vartojimo nekiltų bereikalingų konfliktų darbe ir būtų visiems palanki darbo aplinka.
Norvegijoje visuomenė saugi, atvykėlius čia užburia atsipalaidavimas, šypsena ir pozityvumas, o ypač – palanki darbo kultūra. Turistai visada susižavi šia šalimi, nes vaizdai atima žadą.
Bet kasdienybė gyvenant čia ne visada lenga. Norvegija turi nemažai paslėptų dalykų, apie kuriuos atvykėliai sužino ne iškart. Ilgiau pagyvenus ir pažinus šią šalį iš vidaus, pamatai, kad šypsena dažnai dangstoma neveiklumas ir problemos.
Norvegai dirba burbule, kuriame tikrai gerai. Už burbulo ribų jau kitaip. Dirbantieji už burbulo ribų atlieka sunkius ir nelabai malonius darbus. Jie – dažniausiai imigrantai, nežinantys savo teisių. Jie gali būti išnaudojami, bet nieko nedaro, kad padėtis gerėtų, nes to nesupranta ir nežino ką daryti.
Apsimestinis optimizmas
Labai dažnai susiduriu su tautiečių nuostata: man viskas gerai, gyvenu puikiai, o jei tau nesiseka – pats kaltas, galvok pozityviai ir viskas bus gerai. Patikėkite – ne visada taip lengva, tai žinau iš labai daugelio savo ir kitų, į bėda patekusių žmonių patirčių (nebūtinai lietuvių). Vėliau kartais paaiškėja, kad nieko gero nebuvo, problemos buvo slepiamos.
Kaip aiškina psichologai, perdėtas pozityvumas nėra gerai. Žmogus užmerkia akis į pavojaus ženklus, nes neva, nori galvoti pozityviai. Ir nors padėtį galima buvo taisyti, nieko nedaryta dėl apsimestinės laikysenos, kad gyvenimas Norvegijoje nuostabus. Žmogus kuria įvaizdį, bet kartais persistengia.
Sveikiausia – aukso vidurys. Reikalingas ir realistinis, kritiškas požiūris, ir tikėjimas, optimizmas, kad viskas yra ir bus gerai. Be to būtų sunku. To nori visi žmonės. Bet kaip to pasiekti?
Dažnai tvirtinama, kad žodiniai susitarimai turi tokią pat galią, kaip ir raštiški.
Tačiau neturint raštiško sisitarimo, gali iškilti šie sunkumai:
Nėra įrodymų apie susitarimą
Neaišku, kas susitarta
Pamiršome kas susitarta
Susitarusieji suprato susitarimą kiekvienas savaip
Žodinis susitarimas yra gerai, kai to susitarimo pasekmės nėra labai reikšmingos.
Susitarėtė kad vyras nupirks bulvių, bet jis nesuprato, užmiršo, nenupirko. Labai didelių neigiamų pasekmių čia kilti negali, nors gali galbūt uždarys parduotuvę ir bulves nusipirksite tik kitą dieną arba ateis svečiai, ir negaus bulvių. Visgi tokių susitarimų raštu juk neforminsite, o jei tą ir darysite – parašysite raštelį ar SMS vyrui – į teismą dėl to neisite.
O jei tai susitarimas dėl darbo?
Nors pagal darbo kodeksą darbo sutartį privaloma sudaryti raštu, ją galima pasirašyti per vieną mėnesį nuo darbo pradžios. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsiteisėja Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos tai reikia padaryti per 7 dienas. taip pat darbo kodekse yra nurodyta, kokie privalomi punktai turi būti darbo sutartyje.
Jei darbdavys atidėlioja darbo sutarties pasirašymą, ir niekaip neformina darbo santykių, nors darbą jau pradėjote, yra didelė rizika, kad:
dirbsite nelegaliai
negausite norvegiško asmens kodo
negausite mokesčių kortelės
negalėsite įrodyti, kad dirbote
negausite algos
nekaupsite socialinių garantijų (nedarbo išmokos, pensijos)
Tokiu atveju nedelsdami imkitės atsargos priemonių. Visa tai, ką sutarėte su darbdaviu žodžiu, turite surašyti raštu ir išsiųsti jam kaip susitarimą. Pvz. parašote tokį laišką, kurį išsiunčiate el. paštu ar kitu kanalu (paštu, messengeriu, SMS žinute ar kt.)
Galimos pasekmės, parašius šį laišką, kad:
a. darbdavys išduoda darbo sutartį
b. darbdavys nieko nedaro
c. darbdavys paskambina ir necenzūriškai aprėkia
d. darbdavys paneigia susitarimą
A. atveju – viskas gerai, tęsiate darbą pagal sutartas sąlygas, B. atveju pradedate dirbti ir laukiate, o jūsų laiškas yra dokumentas, apie tai kas susitarta. Jei darbdavys sutarties neįformana, dar dirbdamas kreipkitės į Darbo inspekciją, kuri gali atvykti į patikrinimą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartį. C ir D atveju darbo nepradedate ir ieškote kito darbdavio.
Jei jokio raštiško susitarimo dėl darbo nėra, o darbą jau pradėjote?
Dar dirbdamas kreipkitės į darbo inspekciją, kuri gali tikrinti darbo vietą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartis.
Jei dirbate be sutarties, būtinai turite turėti kitus dokumentus, tvirtinačius jūsų įdarbinimą ir dirbtą laiką bei uždirbtą atlyginimą.
darbo valandų apskaitos lapus (timelister)
algalapius (lønnslipper).
Užsitikrinkite kad turite visu dokumentus apie savo atliekamą darbą, veskite savo nuosavas darvo valandų apskaitas (nors darbdavys turi turėti tokią sistemą pagal įstatymą), turėkite visus adresus, kuriuose buvo atliekami darbai (pvz dirbant statybose ar valyme).
Visgi, jei darbdavys neturi visų privalomų pagal įstatymus tvarkų savo įmonėje, t.y. neišdavė darbo sutarties ir neveda darbo laiko apskaitos, dar dirbdami nedelsiant rašykite skundą Norvegijos darbo inspekcijai. Skunde tiksliai nurodytikite kur dirbate (ne įmonės ofiso adresą, o ten, kur vyksta darbas). Inspektoriai gaės patikrinti įmonę ir įpareigoti darbdavį įforminti jūsų įdarbinimą.
Registruojate įmonę privalomuose registruose (daugiau informacijos spraipsnyje)
Siunčiate paraišką dėl pripažinimo Norvegijos darbo inspkecijai
Gaunate laišką iš Norvegijos darbo inspkecijos, kad jau galite užsakyti HMS korteles darbuotojams
Užsakote HMS korteles
Gaunate pripažinimą iš darbo inspekcijos
Įmonė įrašoma į pripažintų valymo įmonių registrą
Kasmet turite siųsti informaciją Norvegijos darbo inspekcijai, kad įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta.
Tokį pripažinimą turi turėti visos valymo įmonės, t.p. ir individuali įmonė, kurios savininkas atlieka valymo paslaugas, ir darbo jėgą nuomojančios įmonės (no. bemanningsforetak).
Išimtis: Įmonės, neteikiančios valymo paslaugų, tačiau turinčios įdarbintą valymo paslaugas atliekantį darbuotoją, neprivalo gauti pripažinimo (pvz. banke dirbantis valymo darbuotojas, kurio darbo sutartis yra su banku).
Neturinti darbuotojų individuali įmonė šiunčia tik prašymą, be papildomų dokumentų. Įmonė privalo būti registruota įmonių registre su įmonės registracijos kodu.
Turinti darbuotojus įmonė privalo prie paraiškos pridėti šiuos dokumentus:
Dokumentus, kad atitinka visus reikalavimus dėl privalomo minimalaus tarifo pagal visuotinio taikymo įstatymą (no. allmengjøringsloven)
Dokumentus apie tvarką, pagal kurią darbuotojams bus užtikinta kompensacija susižalojimo darbe atveju (draudimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, no. yrkeskadeforsikring)
Įmonė privalo būti registruota pagal visus reikalavimus šiuose registruose:
Jei įmonės kategorija yra įdarbinimo įmonė, nuomojanti darbuotojus valymo darbams, ji privalo būti registruota darbo inspekcijos administruojamame darbo jėgos nuomos įmonių registre Godkjente bemanningsforetak (arbeidstilsynet.no)
Jei pripažinimo reikalavimai keičiami, įmonė privalo irgi atitikti naujai įvestus reikalavimus. Darbo inspekcija gali reikalauti dokumentų ar įmonės tvarka atitinka naujus reikalavimus.
HMS-kortelė, administruojama Norvegijos darbo inspekcijos
Visos įmonės, siūlančios valymo paslaugas, privalo savo darbuotojams parūpinti HMS korteles HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios pateikė prašymą dėl pripažinimo, gaus žinutę iš darbo inspkecijos, kad jau gali užsakyti HMS korteles.
Užsakyti HMS koretelę čia HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Įmonė Evry Card Servise AS turi Norvegijos darbo inspkecijos įgaliojimą išduoti šias korteles.
Kiek trunka paraiškos nagrinėjimas
Nuo 1–8 savaičių po to, kai įmonė atsiuntė visus reikiamus dokumentus. Jei ko nors trūksta, įmonė gauna laišką iš darbo inspkecijos per tam tikrą terminą pataisyti paraišką ar atsiųsti papildomą informaciją / dokumentus.
Neatitinkančios reikalavimų įmonių paraiškos bus atmestos. Tokios įmonės praras teisę siūlyti valymo paslaugas, o pirkti valymo paslaugas iš tokių įmonių taip pat draudžiama.
Įmonės, kurios jau gali užsakyti HMS kortelę, pripažinimą gaus iškart po to, kai užsakys korteles. Kai įmonė gaus pripažinimą, jis bus registruojama pripažintų įmonių registre, įmonės statusas bus „pripažinta su darbuotojais” arba „pripažinta be darbuotojų”.
Įmonės, neatsiuntusios šios informacijos, gali praprasti pripažinimą.
Jei įmonė neatitinka reikalavimų, Norvegijos darbo inspkecija gali atšaukti pripažinimą.
Taip pat, darbo inspekcijos patikrinimo metu nustačius poįstatyminio akto dėl pripažinimo pažeidimus baudžiama taip ir finansinėmis nuobaudomis pagal darbo kodekso skyrius 18 og 19.
Darbo kodekso § 15-15 nurodo, kad alga privalo būti išmokama pagal rašytinę sutartį. Jei darbdavys neišmoka algos laiku, t.y. tą dieną, kuri numatyta sutartyje, jis pažeidžia darbo sutartį.
Kaip reaguoti?
Kreipkitės į darbdavį žodžiu, po to raštu nurodydami nuolatinį algos vėlavimą, t.p. galite įrašyti, kad tai sutarties laužymas ir paprašyti mokėti laiku, sutvarkius įmonės algos mokėjimo tvarką / rutinas.
Jei algos vėlavimas kartojasi, t.p. jei vėluojant algai yra padaroma finansinė žala (pvz. negalite sumokėti sąskaitų ar vėluojate jas sumokėti ir turite mokėti delspinigius ir baudas dėl to kad vėluojate) šiuos finansinius nuostolius turės padengti darbdavys. Rinkite dokumentus apie tai.
Galite kreiptis į teisininkus, pvz. advokatą, advokato išlaidas tokiu atveju turės padengti darbavys.
Algos nemokėjimas laiku yra darbo sutarties nesilaikymas, todėl darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo santykius, neatidirbant numatyto laikotarpio ir gali turėti teisę reikalauti padengti šias išlaidas (t.y. mokėti algą, numatytą darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, nors nedirba).
Patartina surinkti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad alga nuolatos vėluoja ir t.p. dokumentus (laiškus), kad buvo pakartotinai kreiprtasi į darbdavį prašant algą mokėti laiku. Doumentai bus būtini, jei kils juridinis konfliktas, siekiant nutraukti darbo sutartį ar reikalajant žalos atlyginimo.
