Kategorija: Darbas

Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no

Paskelbta

Pensija atidirbus 20 metų Norvegijoje

Konkretus paaiškinimas apie pagrindinius pensijos skirtumus ir jos išmokėjimą. Kas yra AFP Ar galima išsivežti pensiją į Lietuvą? Ar mokesiu mokesciųs ir kokioje šalyje? Kokio dydžio pensijos galiu tikėtis?

Norvegijoje į pensiją galima išeiti 62 metų. Daugelis tai ir daro, nes gaudami pensiją gali iš toliau dirbti. Sužinokite kas svarbu lietuviams apie pensiją Norvegijoje.

„Dirbau Norvegijoje 21 metus ir noriu išeiti į pensiją 63” – klausia lietuvis. Paaiškiname ar tai įmanoma ir kitus svarbius dalykus.

Norvegijos pensiją į Lietuvą eksportuoti galima, nes Lietuva yra ES/EEE šalis. Jei įgijote teisę į Norvegijos senatvės pensiją (alderspensjon), ją galima mokėti gyvenant Lietuvoje. NAV aiškiai nurodo, kad pensija mokama ir gyvenant užsienyje.

1. Ar galėsite išsivežti pensiją į Lietuvą?

Taip. Jei persikelsite gyventi į Lietuvą, Norvegijos pensija gali būti mokama į jūsų banko sąskaitą Lietuvoje arba Norvegijos sąskaitą. NAV moka pensijas gyvenantiems užsienyje.

2. Ar dėl to sumažės pensija?

Dažniausiai – NE vien dėl išvykimo į Lietuvą. Uždirbta Norvegijos senatvės pensija paprastai nesumažėja vien todėl, kad persikėlėte į Lietuvą. Svarbiausi veiksniai, kurie lemia dydį:

  • kiek metų dirbote Norvegijoje,
  • kiek pajamų turėjote,
  • kada pradėsite imti pensiją (63, 67 ar vėliau),
  • gimimo metai.

NAV nurodo, kad ankstesnis išėjimas į pensiją reiškia mažesnę mėnesinę pensiją, nes ta pati suma paskirstoma ilgesniam laikui. (nav.no)

Jei galite išeiti 63 m., tai dažniausiai reiškia:

  • gausite pensiją anksčiau,
  • bet mėnesinė suma bus mažesnė, nei jei pradėtumėte 67 m. ar vėliau.

3. Kur mokėsite mokesčius – Norvegijoje ar Lietuvoje?

Pagal Norvegijos mokesčių institucijos informaciją, jei esate Lietuvos mokesčių rezidentas, tuomet Norvegijos pensijos gyvenant Lietuvoje paprastai neapmokestinamos Norvegijoje pagal Norvegijos–Lietuvos dvigubo apmokestinimo sutartį. (skatteetaten.no)

Tai reiškia, kad dažniausiai:

  • Norvegija mokesčio neima, jei pateikiate rezidavimo įrodymus.
  • Tuomet pensiją reikės deklaruoti Lietuvoje pagal Lietuvos taisykles.

Reikia pateikti Norvegijai dokumentą, kad esate Lietuvos mokesčių rezidentas, kad NAV / Skatteetaten netaikytų Norvegijos išskaičiavimo.

4. Ką jums svarbiausia padaryti dabar?

Jei dirbote 21 metus Norvegijoje, jūs jau turite rimtą pensijos stažą. Siūlytume:

  1. Prisijungti prie Pensjon – nav.no
  2. Pasitikrinti sumą:
    • jei išeitumėte 63 m.
    • jei 67 m.
    • jei 70 m.

Skirtumas gali būti labai reikšmingas.

Taigi, pensiją į Lietuvą galite išsivežti, o dėl jos eksportavimo EU šalį neturėtų sumažėti.
Mokesčiai priklausys nuo rezidencijos — juos mokėsite Lietuvoje, ne Norvegijoje.

Pensija susideda iš trijų dalių:

  1. Valstybinė NAV pensija (Alderspensjon) – visi gauna pagal stažą ir pajamas.
  2. AFP – sutartinė pensija (ne pas visus darbdavius).
  3. Privaloma darbdavio kaupiama pensija (OTP / tjenestepensjon) .

Jei turite AFP sutartį, dažniausiai dirbote įmonėje, kuri priklauso AFP sistemai (tai privačios ir valstybinės įmonės). Tokiu atveju galite išeiti nuo 62 metų (jei atitinkate sąlygas) ir gauti:

  • NAV senatvės pensiją
    • AFP papildomą pensiją visam gyvenimui
    • Dažnai – darbdavio kaupimą pensiją

Rezultatas: Mėnesinė pensija gali būti ženkliai didesnė nei be AFP.

Pvz. žmogui su normaliu atlyginimu:

  • be AFP: ~18 000–24 000 NOK/mėn
  • su AFP: ~25 000–35 000 NOK/mėn (kartais daugiau)

(labai priklauso nuo algos)

AFP dažniausiai galima mokėti ir gyvenant Lietuvoje, bet reikia tikrinti konkrečią AFP sutartį.

Jei neturite AFP, tuomet lieka:

  • NAV pensija
  • Darbdavio kaupimas (jei buvo)
  • Privatūs kaupimai

Galite išeiti anksti, bet mėnesinė suma bus mažesnė. Pvz.:

  • 63 m. gali būti ~16 000–22 000 NOK/mėn
  • 67 m. gali būti ~22 000–30 000 NOK/mėn

Taigi darome išvadą, kad

Su AFP:

✔ galima išeiti anksčiau
✔ didesnė mėnesinė pensija
✔ dažnai apsimoka išeiti 62–63 m.

Be AFP:

✔ geriau laukti 67 m. (jei galite)
✔ nes pensija ženkliai padidėja kai išeisite į ją vėliau.

Jei dirbote Norvegijoje tik 21 metus, tai – neblogas stažas, bet ne pilnas 40+ metų stažas, todėl:

  • AFP turėjimas jums ypač svarbus
  • be AFP skirtumas labai jaučiasi

Kaip sužinoti ar turite AFP? Pažiūrėkite:

  • atlyginimo lapelyje
  • darbo sutartyje
  • prisijungus prie pensjonskalkulator
  • paklauskite HR / lønningskontor

Patarimas

Jei turite AFP — verta rimtai skaičiuoti išėjimą 62–63 m.
Jei neturite AFP — dažnai verta dirbti iki 67 m.

Paskelbta

Laidų ciklas „Darbdaviai ir darbuotojai – svarbūs partneriai”

Daina, „Gyvenu Norvegijoje” autorė, ir Mantas, platfomos „Galima ir čia” projekto autorius, kalbasi svarbiomis temomis, kurios aktualios visiems dirbantiems Norvegijoje.

6 vebinarų cikle apžvelgiame temas, svarbias ir darbuotojams, ir darbdaviams.

Pirmuose trijuose vebinaruose, skirtuose darbuotojams, kalbame apie darbo sutarties, kaip svarbaus juridinio dokumento reikšmę, ką reikėtų žinoti apie saugumą darbe, ir kodėl ir kaip legalus darbas Norvegijoje garantuoja čia ir socialines garantijas.

Toliau skaityti „Laidų ciklas „Darbdaviai ir darbuotojai – svarbūs partneriai””
Paskelbta

Kodėl Norvegijos darbo inspekcija gali nepripažinti saugumo kursų pažymėjimų?

Darbdaviai privalo apmokyti darbuotojus. Jie moka už kursus, kuriuos veda saugaus darbo apmokymo įmonės Lietuvoje ar Norvegijoje. Ir kartais atsitinka taip, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu pateikus inspektoriams darbuotojų kursų pažymėjimus, jie nustato, kad kursai netinkami ir jų nepripažįsta. Kodėl?

Kokia dažna klaida

  • Dauguma darbdavių renkasi kursus, kurie tik suteikia teorinių žinių, ypač darbui aukštyje (pvz., pastolių montavimas).
Toliau skaityti „Kodėl Norvegijos darbo inspekcija gali nepripažinti saugumo kursų pažymėjimų?”
Paskelbta

Norvegija mano diplomą pripažino, o darbdavys – ne. Ar tai teisėta?

Daugelis mūsų ne tik dirba, bet ir mokosi – po darbo. Dažnas tai daro savo gimtąją kalba ir ne norvegiškoje aukštojoje mokykloje, o užsienyje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima. Užsienietiškus diplomus Norvegijoje pripažinti galima.

Bet ar pripažins juos jūsų esamas ar būsimas darbdavys Norvegijoje?

Sulaukiu daug klausimų apie tai, „ar privalo darbdavys didinti atlyginimą, jei turiu kvalifikacijos pažymą ar kitą dokumentą ir jį net pasitvirtinau Norvegijoje?”

Daugelį gali nustebinti atsakymas – ne, nebūtinai.

Nagrinėti šį klausimą labai svarbu, nes jis atskleidžia realią spragą tarp teisinio kvalifikacijos / išsilavinimo pripažinimo ir darbo rinkos realybės Norvegijoje.

Nors Hdir (HK-dir) / NOKUT pripažinimas patvirtina įgytą išsilavinimą, jis neįpareigoja darbdavio mokėti daugiau.


Štai kodėl taip yra.

Toliau skaityti „Norvegija mano diplomą pripažino, o darbdavys – ne. Ar tai teisėta?”
Paskelbta

Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?

Pažeidžiamos profesijos (no. utsatte yrker)– tai profesijos, kuriose darbuotojams gresia ypač didelė traumų, smurto, grasinimų ar sveikatos problemų rizika. Taip pat čia yra dažni išnaudojimo atvejai, kai nemokamas priklausantis atlygis, dirbama daug darbo valandų ir neapmokama už išdirbtus viršvalandžius. Dažnau darbas yra pavojingas ir dėl to, kad jis fiziškai sunkus darbo, ar pasitaiko pavojingas medžiagų poveikis ar / ir psichologinis stresas.

Šiose profesijose dirba didelis procentas užsieniečių.

Toliau skaityti „Pažeidžiamos profesijos Norvegijoje: kokios ir kodėl?”
Paskelbta

Ar norvegai tikrai tinginiai, ar mums tik taip atrodo?

Lietuviai dažnai galvoja: „Mes esame darbštūs, o norvegai tingi dirbti.”

Tačiau ilgiau Norvegijoje padirbę, užsieniečiai taip pat susižavi kitokia darbo kultūra, kur yra daug palankesnis ir sveikesnis balansas tarp darbo ir poilsio.

Įsitikinimas, kad norvegai nebenori dirbti, yra sąlygotas kultūrinių nesusipratimų. Paanalizuokime.

Lietuviai dažnai neteisingai interpretuoja norvegų darbo kultūrą, manydami, kad norvegai „tingi“, „nesistengia“, ar „nėra ambicingi“. Šis suvokimas dažnai kyla ne iš realaus tingumo, o iš giluminių kultūrinių skirtumų, kuriuos galima paaiškinti Hofstede kultūrinių dimensijų teorija.

Toliau skaityti „Ar norvegai tikrai tinginiai, ar mums tik taip atrodo?”
Paskelbta

Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti

„Svetimų pinigų nereikia skaičiuoti“ , „Pinigai laimės neatneša “, „Svarbu ne te tai kiek pinigų turi, o kiek tau užtenka“.

Taip sako liaudies išmintis, mokydama žmones kuklumo. Gal tai universalios taisyklės, bet jos nebegalioja šiuolaikiniame pasaulyje kalbant apie algą.

Pasaulyje vertė matuojama pinigais. Už viską ir visur reikia sumokėti. Tai reiškia, kad pinigai yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Be to – kainos auga, pinigų reikia vis daugiau. Jei mokate jūs, tai ir jums taip pat privalo mokėti už pastangas. Jūsų alga taip pat turi augti.

Tai kodėl jūs kartais to nedrįstate paprašyti? Kodėl kai kurie užsieniečiai, labai sunkiai dirbdami, tenkinasi algų minimumais ir jaučia kaltę, prašydami to, kas jiems priklauso ir kas nustatyta įstatymais. Kai tuo tarpu nekuklesnieji, nevengiantys savo privalumų išryškinti ir save girti, dažnai gauna daugiau algos, negu kuklus, nors ir daug geriau dirbantis bendradarbis.

Toliau skaityti „Kiek uždirba kolega? Kodėl vertėtų tai žinoti”
Paskelbta

Norvegijos darbo inspekcijai nuo 2025 m. liepos 1 d. suteiktos naujos galios kovoti su darbo rinkos šešėliu

Nuo šių metų liepos 1. d Norvegijos darbo inspekcijai, pakeitus DK (arbeidsmiljøloven) 18 sk. dėl sankcijų taikymo, suteikiama daugiau galių. Stortingas priėmė pakeitimus siekiant suteikti daugiau priemonių kovojant su darbo rinkos šešėliu (arbeismiljøkriminalitet). Nuo liepos 1 d. darbo inspekcijos pareigūnai galės:

Toliau skaityti „Norvegijos darbo inspekcijai nuo 2025 m. liepos 1 d. suteiktos naujos galios kovoti su darbo rinkos šešėliu”
Paskelbta

Jūsų teisės Norvegijoje, jei susižalojote darbe

Kodėl kartais nesuveikia sistema ir susižalojęs darbe žmogus lieka be išmokų ir net su skola? Nors buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkinga. Norvegija juk yra rimta, civilizuota šalis, kurioje viskas turėtų veikti be jokių sutrikimų. Deja, ne visada.

Ką labai svarbu žinoti?

Norvegijoje, nors taisyklės gana aiškios, kartais atsitinka taip, kad jos nesuveikia dėl tam tikrų klaidų. Tada sunku gauti pagalbą ir informaciją. Dažniausiai tai atsitinka užsieniečiams. Pasiklystama tarp institucijų ir jų kompetencijų, ir padėtis, atrodo, yra be išeities.

Straipsnis padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų. Nepatingėkite, perskaitykite ir įsigilinkite.

Sistemos trūkumais įsitikino Florin Sauluc iš Rumunijos, kuris dirbo Tiktok-kompiuterių centre prie Hamaro. Darbe jis nukrito iš aukščio ir susižalojo kojas. Būtent tada jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Jis tikėjosi, kad viskas yra legalu, ir kad dirbant Norvegijoje jam automatiškai yra suteiktos visos socialinės garantijos. Bet taip neįvyko. Nuoroda į straipsnį.

Toliau skaityti „Jūsų teisės Norvegijoje, jei susižalojote darbe”
Paskelbta

Išardyk pyktį

Bobutė pyko ant miesto, bet miestas apie tai nežinojo.

Straipsnio garso įrašas

Yra žmonių, kurie pyktyje gyvena nuolat. Pavėlavo į autobusą, eilė parduotuvėje, nevikrus praeivis, lėtai važiuoja priešaky esantis automobilis – pyktis ir keiksmai liejasi mintyse ir žodžiais. Matome tokius ir stengiamės juos apeiti.

Kiti, nors pyktyje irgi gyvena nuolat , jo nerodo. Jų pyktis, pavirtęs į nuoskaudą, tampa vidiniu skauduliu ir kankina juos kaip kokia skrandžio opa. Graužia iš vidaus ir gali net  sukelti susirgimus. Užstrigę pyktyje labai kenčia, jų artimieji tai irgi jaučia.

Žmogaus reakcijos priklauso ir nuo temperamento. Vieniems jau vaikystėje pasireiškia karštakošio charakteris, kiti yra ramesni. Šeimos kultūra irgi svarbu. Jei augta šeimoje, kur aiškinamasi rėkimu ar net smūgiais, žmogus irgi turės polinkį taip reaguoti.

Likusiems pyktis, įtūžis liejasi mintimis, žodžiais ar veiksmais. Ant daiktų ir ant žmonių. Dažnai ant tų, kurie pykčio nenusipelnė, bet kurie silpnesni ar pasipainiojo po ranka ar koja. Dažnai – namie, ant artimiausių ir brangiausių ir visai nekaltų.

Kai pyktis turi išraišką, kitiems lengviau jį matyti. Tada galima pasrinkti vengti pykčiu, kaip kokiais pūliais, apėjusio žmogaus. Galima su juo nebendrauti, galima su juo išsiskirti.  Pykstančiam tai nepadės, tik dar labiau skaudins.

Toliau skaityti „Išardyk pyktį”