Privalomas pensijų fondas Norvegijoje, kaupiamas darbdavio (OTP)

OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)  

Pexels nuotrauka
  • Jei esate įdarbintas ne mažiau nei 20 % etato, darbdavys pagal įstatymą privalėtų Jums šį fondą kaupti (yra papildomos sąlygos ir išimtys).
  • Darbdavys privalo žinoti taisykles ir imti kaupti šį fondą kiekvienam savo darbuotojui (jei atitinka įstatymo nurodytas sąlygas).
  • Jei darbdavys privalėtų kaupti, bet nekaupė, turėtų atbuline tvarką sumokėti į šį fondą.
  • Nuo 2021 m. birželio 1 d. šios tvarkos administravimą perėmė Mokesčių tarnyba (skatteetaten). • Visais OTP kaupimo klausimais turite kreiptis ten, taip pat ten galite pranešti anonimiškai, jei toks fondas Jums nekaupiamas
  • Mokesčių tarnyba nustatyts, ar toks fondas privalo būti kaupiamas
  • Mokesčių tarnyba įpareigos darbdavį tokį fondą kaupti ateityje
  • Jei fondas nebuvo kaupiamas ir anksčiau (nors privalėjo būti kaupiamas), turite kreiptis į teisininkus/ profsąjugą / advokatus, kurie atstovaus Jūsų interesus reikalaujant darbdavį įmokėti į fondą atbuline tvarka.
  • Čia galite pasitikrinti ar esate pensinio draudimo Norvegijoje narys
  • Daugiau informacijos

Įmonė pereina kitam savininkui: darbuotojo teisės

Dirbate įmonėje, kuri buvo parduota ar perduota kitam savininkui. Praktika rodo, kad vieniems tokiu atveju niekas nesikeičia, tik galbūt įmonės pavadinimas. Kitiems darbuotojams gali keistis darbo sutartys, sąlygos ir užduotys. Kas reguliuoja ir kokios taisyklės galioja? 

Pakeitimai įmonėje gali prasidėti jau prieš naująjam savininkui perimant įmonę. Ankstesnis savininkas galimai nori padaryti įmonę patrauklesnę jos pirkėjui, galbūt sumažindamas ar naikindamas premijų skyrimo ar kitų papildomų privalumų (tarnybinio automobilio, telefono ir t.t.) tvarkas darbuotojams. Gali būti taip pat mažinamas darbuotojų skaičius.

Visi šie procesai darbuotojams turėtų būti žinomi per darbuotojų atstovus, profsąjungą ar iš įmonės vadovo. Eigą reguliuoja darbo kodekso paragrafas 16 – 5. Informaciją per profsąjungą (kuo anksčiau tuo geriau) gauna profsąjungos atstovas arba pirmininkas ir ją perduoda darbuotojams. Informacija turi būti apie tai:

  • kodėl vyks įmonės perėmimas,
  • kada tai įvyks,
  • kokios bus pasekmės darbuotojams:
    • juridinės,
    • ekonominės,
    • socialinės;
  • kokie pakeitimai galimai bus kolektyvinėse darbo sutartyse ir
  • kokios yra darbuotojo teisės (pavyzdžiui užginčyti perdavimą naujam darbdaviui ir kokios, jei darbuotojs šia teise naudosis, bus to pasekmės).

Darbuotojų teises atstovauja ir gina profsąjungos arba advokatas (jei nesate profsąjungos narys).

Naujasis savininkas, perėmęs įmonę įgyja, įmonės vadymo teisę ir todėl gali norėti keisti sąlygas taip pat ir darbuotojams.

Darbo kodekso 16 straipsnis siekia apsaugoti darbuotojus, kad juos kuo mažiau paliestų įmonės perdavimas kitam savininkui.

Kiekvienas jau dirbantis įmonėje darbuotojas turi tam tikras įdarbininimo sąlygas, įtvirtintas darbo sutartyje. Įmonę perėmęs ar perpirkęs savininkas turi tai gerbti. Pagal įstatymą ne tik raštu, bet taip pat ir žodžiu sutartos sąlygos tarp darbuotojo ir darbdavio galioja naująjam įmonės savininkui. Visgi, jei žodiniai sustarimai neįtvirtinti raštu, bus sunkiau įrodyti kas buvo sutarta.

Pagrindinė taisyklė: naujasis darbdavys privalo išlaikyti tas pačias kiekvieno darbuotojo įdarbinimo sąlygas, kurios galiojo perimant įmonę. Jei jis to nepadarė, darbuotojas gali kelti teisminį ieškinį, reikalaudamas tai padaryti. Abu darbdaviai- ir ankstesnis, ir naujasis – yra atsakingi už šio reikalavimo vykdymą.

Įmonės perdavimas ar pardavimas negali būti darbuotojų atleidimo priežastis. Jei darbuotojai atleidžiami, turi būti kita svari ir teisiškai pagrįsta atleidimo priežastis taip pat įrodyta, kad atleidimas neįvyko dėl būtent įmonės perdavimo / perėmimo. Jei darbdavys to įrodyti negali, atleidimas laikomas neteisėtu.

Jei įmonė naikinama ir kuriama nauja įmonė.

Jei darbuotojai buvo atleisti dėl įmonės panaikinimo, bet iškart po to sužinojo, kad kad buvo vėl atidaryta nauja įmonė su ta pačia veikla, kuri turi naują savininką ir / arba naują pavadinimą, galbūt tai gali būti kvalifikuojama kaip paslėptas įmonės perėmimas/pardavimas, todė galioja visos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės. Darbuotojas gali turėti teisę tęsti savo darbą naujojoje įmonėje.

Skundas / ieškinys tokiais atvejais teikiamas per profsąjungą arba advokatą.

Mini-vebinaras Trumpai ir aiškiai apie tai.

Norvegiška mantra „Det går sikkert bra“

Apie kultūrinius skirtumus. Kodėl norvegai nepersistengia, o imigrantai linkę prisiima visą atsakomybę?

Nesureikšminti mokomi nuo vaikystės

Išminčiai moko: Gyvenime reikia atskirti, kas yra svarbu, o kas ne. Jei nieko negali pakeisti – kam nervintis, jei gali pakeisti – keisk, kam nervintis. Kažkas atsitiko – ar verta nervintis, nes jau atsitiko. Dar neatsitiko, bet bijai kad atsitiks – daryk viską, kad neatsitiktų, bet nesinervink. Visai tai daug kam žinoma, tačiau taikyti gyvenime šią teoriją reikia išmokti.

Toliau skaityti „Norvegiška mantra „Det går sikkert bra““

Ar gali darbdavys keisti darbo sutartį?

Darbdavys turi teisę ir pareigą valdyti įmonę. Tai vadinama styringsrett. Darbdavys gali taip pat perkelti darbuotoją į kitas pareigas ar kitą darbo vietą, tai vadinama omplassering. Tai sudėtingos juridinės sritys ir procesai, juos reikėtų aiškintis su savo saugos atstovais, profsąjunga arba advokatais.

Turėdamas įmonės valdymo teisę, darbdavys gali įmonę pertvarkyti ir pakeisti darbuotojų sutartis (omstilling).

Gratis arkivbilde med dokumenter, forhandlinger, holde
Toliau skaityti „Ar gali darbdavys keisti darbo sutartį?“

ENK: trūkumų daugiau nei privalumų.

Nežinant įstatymų, geriau nerizikuokite dirbdami per individualią įmonę Norvegijoje. Suklydus, visa atsakomybė bus asmeniška.

Individulios įmonės savininko pasakojimas.

Nieko nesupratau. Aš nebuvau Norvegijoje jau beveik du metus, turėjau D numerį ir savo ENK. Kada norėjau dirbau, kad norėjau ne, atvažiuodavau, išvažiuodavau. Man sakė kad taip geriausia. Kas sakė? Draugai, jau neatsimenus kas. Kas registravo firmą? Ai, tai kažkoks Dima, nežinau pavardės. Gavau numerį kaip firma, D numerį ir dirbau, pinigus mokėjo tiesiogiai. Butus remontavom. Po to gal kažkas paskundė, nes atėjo patikrinti. Kas ten tokie buvo nežinau, nes nesuprantu norvegiškai. Po to aš greit išvažiavau. O kai dabar vat grįžau, kai tuos visus koronos nesąmones nuėmė, ir norėjau dirbti pas tokius lenkus, tai jie man sakė kad reikia nueit į skatą. Nuėjau, o ten man sako: „Pas tave baudos didžiausios. Aš sakau už ką, o jie sako mes tau siuntėme priminimus, tu nieko neatsakei per nustatytus terminus, tai todėl baudos. Ir iš darbo inspekcijos, nes kai patikrino tai buvo nesaugus darbas, ir iš skato, nes kažko nesumokėjau mokesčių ar kažkokių tai ataskaitų nepateikiau. Taip pasakė per vertėją skatas. Dabar mano firmą naikins, bet baudas man vistiek reikės mokėti asmeniškai, ant manę kabės visą gyvenimą, nenubrauks tų baudų. Ką man daryt ? Manęs net nebuvo čia, iš kur aš žinau, kad man kažkokie laiškai kažkur guli, aš jų netgi neskaičiau. (imigranto, ENK savininko pasakojimas).

Gratis arkivbilde med arbeid, arbeider, briller
Pexels nuotrauka.
Toliau skaityti „ENK: trūkumų daugiau nei privalumų.“

Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.

Jei darbe tvyro psichologinė įtampa, atrodo, kad visas pasaulis mums priešiškas, net namuose nerandame poilsio. Kas sukelia tokį stresą? Gal vadovavimos stilius, gal kolegų apkalbos, o gal – įmonėje tvyranti prasta bendravimo kultūra? Žmonės dėl prastos emocinės atmosferos darbe gali patirti sveikatos problemas, nemigą, net suserga.

Ar tai diskriminacija?

Mano kolegė norvegė su manim blogai elgiasi. Aš turėjau ją apmokyti dirbti, o ji sako, kad aš rėkiu nemandagiai ant jos ir per griežta. Ji nesugeba nieko išmokti, ir tada čia mano kaltė? Priskundė mane šefui, irgi norvegui. Kodėl man negalėjo pasakyti, tuoj skųsti bėga. Šefas aišku kad jos pusę palaiko – abu gi norvegai. Aš dėl to jaučiuosi labai blogai, ėjau pas gydytoją. Šefas sakė kad turime taikytis, sako kad čia nieko tokio, turime abi nusileisti. Norvegė toliau elgiasi lyg niekur nieko, tarsi nebūtų skundusi. O aš į ją negaliu žiūrėt, kad priskundė mane. Po ji kaip niekur nieko, kiaulės akim. Kaip galima taip daryti, kai pati pradeda mobinti ir diskriminuoti mane, o po to skundžia? Aš negaliu taip dirbti, man paėdė visai nervus visas šitas kabinėjimasis. Pasėmiau biuletenį, o dabar šefas nieko neatsako, tyli, o juk yra jie kalti kad naktim neužmiegu. Kur man kreiptis dėl diskriminavimo ir mobinimo, ar yra kas gali padėti sutvarkyti norvegus, ar visi užsieniečiai turi nuo jų kentėti?… (Norvegijoje dirbanti lietuvė).

Daugelio užsieniečių skunduose skamba žodis diskriminacija, nors pasigilinus – tai tiesiog konfliktas. Galbūt per jautriai  sureaguota į įvykius? Norvegijoje galioja taisyklė – kilus konfliktui kreiptis į vadovą. Čia  dvi konfliktuojančios pusės paprastai nesiaiškina tarpusavyje – konfliktą sprendžia vadovybė. Lietuviams atrodo, kad bendradarbis, nuėjęs dėl konflikto su kolega aiškintis pas vadovą, skundžia, nors Norvegijoje tai yra įprasta. Tai tiesiog kultūriniai skirtumai.

  • Kada galima konfliktą pavadinti priekabiavimu, patyčiomis, diskriminacija- juk tai nėra vienas ir tas pats.
  • Ar konfliktinėje  situacijoje reikėtų stengtis nusileisti, susitaikyti, ar iškart kažką daryti?
  • Kada, kaip ir kur kreiptis, kokie veikimo metodai geriausi?
Toliau skaityti „Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.“

Norvegijoje oficialiai pripažįstamos profesinės kvalifikacijos


Nuo 2021 lapkričio pirmos dienos profesijų sąrašas pasipildė trimis specialybėmis. Norvegijoje kvalifikacijų pripažinimo nuo 2021 m. lapkričio 1 dienos gali prašyti skardininkai, stogdenagiai ir padavėjai, turintys šį išsilavinimą įgytą Lietuvoje (ir kai kurios kitose EE šalyse).  

Jau anksčiau tokio profesinio kvalifikacijų, įgytų užsienyje, pripažinimo Norvegijoje galėjo prašyti šių 22 profesijų atstovai

Norėdami, kad profesinis išsilavinimas, įgytas užsienyje, būtų pripažintas Norvegijoje, turite pateikti prašymą išsilavinimą pripažįstančioje institucijoje NOKUT. Teikti prašymą galite čia

Pripažinus išsilavinimą, gausite pažymą, jog jūsų užsienio išsilavinimas yra tolygus Norvegijoje įgytam profesiniam išsilavinimui.

Svarbu pažymėti, kad darbdavys nusprendžia, ar esate toks specialistas, kurio jam reikia, nebūtinai atsižvelgdamas į pripažintą Jūsų išsilavinimą. Jūsų norvegiška pažyma apie tai yra svarbus argumentas darbinantis ir derantis dėl algos, tačiau darbdavys taria paskutinį žodį šiais klausimais.

Pradedate dirbti Norvegijoje? Jūsų pareiga tai žinoti ir atlikti.

Jei norite Norvegijoje dirbti legaliai ir išvengti problemų ateityje, labai svarbu žinoti ir padaryti šiuos veiksmus. Darbuotojas tai turėtų atlikti pats. Darbdavys gali padėti, bet neprivalo. Darbuotojai bet kokiu atveju privalo suprasti, kontroliuoti ir prisidėti legalizuojant savo darbo santykius ir savo legalų statusą Norvegijoje.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-4.png

Štai ką turite atlikti:

Toliau skaityti „Pradedate dirbti Norvegijoje? Jūsų pareiga tai žinoti ir atlikti.“

PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.

Apie norvegiškus laisvadienius: fleksitid, hjemmekontor, hyttekontor, innklemt arbeidsdag, avspasering.

Nuotrauka Roberto Nickson, Pexels.

Pasitikėti ir galvoti pozityviai reikia taip pat ir darbe – jei ten norvegiška darbo kultūra.

Darbo santykiuose vyrauja pasitikėjimas. Norvegijoje daug laisvų dienų, o darbo laiką registruoja paprastai pats darbuotojas, todėl suma sumarum norvegai nepersidirba.

Toliau skaityti „PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.“

Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.

Straipsnio garso įrašas.

Kodėl vieni darbuotojai ramiai atidirba savo valandas ir eina namo nustatytu laiku, o kiti nuolat dirba viršvalandžius? Gal tie pirmieji  tinginiai, o antrieji – darbštuoliai?

Kodėl – nors nenorite – kartais darbdavys priverčia dirbti daugiau? Kaip atpažinti manipuliaciją, kaip reaguoti teisingai, kaip atsisakyti, kad niekas nesupyktų ir išlaikyti draugiškus santykius su darbdaviu ir kolegomis?

Vincai, padirbsi viršvalandžius? Savaitgalį , taip, ir sekmadienį reikės dirbt. Juk vistiek neturi ką veikt. Na, neatsikalbinėk, žinai, kad reikia šitą darbą padaryti. Taip, Stepas negali, nes pas jį gi šeima čia, vaikai. O tu vienas. Klientai spaudžia. Na, būk padorus žmogus. Nepalik mūsų ant ledo. Visi žino tavo darbštumą. Nori, kad mokėtume už viršvalandžius? Nu, klausyk, paliksi mus visai be lėšų, pakutines kelnes numausi, žinai kaip sunku konkuruoti rinkoje?! Sakai ne? Toks tu ir darbuotojas… Prastas darbuotojas… Tau nerūpi mūsų reputacija. Nori tik mūsų pinigų, esi gobšas, o darbo daryti nesugebi. Ne tai ne, pažiūrėsim kaip toliau seksis dirbt, jei tokio mažo prašymo įvykdyt nesugebi…“  

Toliau skaityti „Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.“