Žinok daugiau – gyvenk geriau
Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no
Kai kurie darbuotojai darbe neturi net kur prisėsti – visą dieną ant kojų. Valgo koridoriuje, lauke, ar užlindę už lentynos.
Tai – įstatymo pažeidimas. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas darbe ne tik pavalgyti, bet ir pailsėti.
Štai ką sako apie tai įstatymai.
Toliau skaityti „Valgyti ir pailsėti darbe – kokios darbuotojo teisės?”Svarbi informacija darbdaviams
Darbo inspekcija 2023 m. sausio mėn. išsiuntė 80 000 Norvegijoje veikiančioms įmonėms laišką iš Norvegijos darbo inspekcijos (Arbeidstilsynet). Dauguma šių įmonių yra lietuvių ir kitų užsieniečių vadovaujamos, jos vykdo valymo, statybos ir kitas paslaugas, jose dažnai dirba daug užsieniečių. Laiškas buvo siųstas automatiškai, norint informuoti, bet sukėlė nerimą daugeliui įmonių vadovų.
Laiške informuojama dėl BHT (sveikatos priežiūros įmonių) paslaugų tvarkos sugriežtinimo.
Čia atsakome į aktualiausius klausimus.
Dažniausiai iškylantys klausimai ir atsakymai:
Kas yra BHT įmonė? Tai įmonė, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas Norvegijoje veikiančioms įmonėms. Tokia įmonė turi turėti pripažinimą, čia rasite visų Norvegijoje pripažintų tokių įmonių sąrašą.
Kas privalo turėti sutartį su BHT įmone? Kai kurios Norvegijoje dirbančios įmonės įpareigotos turėti sutartis su BHT įmone. Tokių įmonių, kurios privalo turėti sutartis, sąrašas yra čia.
Ar visada įmonė privalo įmonė turėti sutartį su BHT įmone?
Neprivalo, jei:
PRIVALO, jei Įmonė yra AS su samdomais darbuotojais (jei įeina į šį sąrašą.
Ar galima gauti leidimą nenaudoti BHT paslaugų?
Mūsų BHT labai toli (už kelių šimtų kilometrų), negauname jokių paslaugų, nors mokame už jas.
Kiek kainuoja BHT įmonių paslaugos?
Ar reikia pranešti darbo inspekcijai, jei keičiamas įmonės kodas įmonių registre?
Gavau laišką iš darbo inspekcijos, nors įmonę ką tik panaikinau. Ką daryti?
Sakoma, kad jei Lietuvoje visos dienos kaip pirmadienio rytas, visi lekia bėga skuba ir stresuoja nuo ryo iki vakaro, o Norvegijoje visos dienos kaip sekmadienio pavakarys. Nes čia niekas niekur neskuba, raginti negalima, o jei spausi, atsakys: „ting tar tid“.
Toliau skaityti „Norvegiškas darbo kalendorius„Darbdavys nesumokėjo, o turiu bilietą namo kalėdoms. Ką daryti? Ko galima tikėtis ir kokia tokių bylų eiga? Viskas trumpai ir aiškiai.
Pirmas patarimas – nepriimkite asmeniškai ir nepergyvenkite. Tokių bylų tikrai labai pagausėja prieš kalėdas. Jau dirbdami tikriausiai jautėte, ar darbdavys sąžiningas, ar ne. Dar dirbat ir jei nemoka algos ar prastos darbo sąlygos, reikėtų kreiptis į Darbo inspekciją anonimiškai. Kol dar dirbate, darbo inspekcija gali imtis priemonių. Savo pranešimą DI registruokite elektroniškai.
Prieš kalėdas visada pagausėja kreipimųsi dėl neišmokėtos algos. Žmonės nori važiuoti namo švęsti kalėdų, bet darbdavys neišmoka. Jei taip atsitiko Jums ir jau turite bilietą, kyla rimtas klausimas – skristi namo, ar ne?
Deja, klausimas labai sudėtingas, ir trumpo sprendimo nėra. Paaiškinimai painūs. Ši informacija padės įvertinti situaciją ir imtis konkrečių veiksmų. Turite sau atsakyti į klausimus:
Jei atsakymas „taip“, reiškia turite dokumentus, pagrindžiančius įdarbinimą. Jei atsakymas „ne“ – įrodyti darbo santykius ir apskaičiuoti, kiek darbdavys Jums skolingas, bus sunkiau.
Konkretūs žingsniai ką daryti.
Tuoj pat išsiųskite raštišką finansinį ieškinį darbdaviui (rašote patys arba padėti parašyti gali advokatas arba profsąjunga). Nuoroda į šio ieškinio formą ir papildoma informacija.
Galite kreiptis į policiją (namsmann) ir pranešti apie algos nemokėjimą, policija gali iškelti bylą darbdaviui. Policijoje pasiimkite dokumento anmeldelse (skundas policijai) kopiją.
Galite kreiptis į ginčų komisiją prie savivaldybės (forliksrådet), ten gausite informaciją ką daryti.
Praneškite darbo inspekcijai. Darbo inspekcija negali padėti išieškoti algos, ypač jei nebedirbate įmonėje. Tačiau darbo inspekcija, gavusi pranešimą, gali tikrinti darbdavį ir įpareigoti raštiškai išmokėti algą bet gerinti darbo sąlygas, jei įmonėje netvarka.
NEDELSKITE!
Pradėję algos išieškojimo procesą (išsiuntę formalų reikalavimą darbdaviui) galite išvykti iš Norvegijos.
Palaikykite ryšį su advokatu, jei toks padeda Jums (el. paštu ar telefonu)
Žinokite, kad algos išieškojimas gali trukti ilgai, bet svarbu šį procesą pradėti ir atlikti formaliai teisingai.
SVARBŪS MOMENTAI
LINKIU KANTRYBĖS IR SĖKMĖS!
OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)
Dirbate įmonėje, kuri buvo parduota ar perduota kitam savininkui. Praktika rodo, kad vieniems tokiu atveju niekas nesikeičia, tik galbūt įmonės pavadinimas. Kitiems darbuotojams gali keistis darbo sutartys, sąlygos ir užduotys. Kas reguliuoja ir kokios taisyklės galioja?
Pakeitimai įmonėje gali prasidėti jau prieš naująjam savininkui perimant įmonę. Ankstesnis savininkas galimai nori padaryti įmonę patrauklesnę jos pirkėjui, galbūt sumažindamas ar naikindamas premijų skyrimo ar kitų papildomų privalumų (tarnybinio automobilio, telefono ir t.t.) tvarkas darbuotojams. Gali būti taip pat mažinamas darbuotojų skaičius.
Visi šie procesai darbuotojams turėtų būti žinomi per darbuotojų atstovus, profsąjungą ar iš įmonės vadovo. Eigą reguliuoja darbo kodekso paragrafas 16 – 5. Informaciją per profsąjungą (kuo anksčiau tuo geriau) gauna profsąjungos atstovas arba pirmininkas ir ją perduoda darbuotojams. Informacija turi būti apie tai:
Darbuotojų teises atstovauja ir gina profsąjungos arba advokatas (jei nesate profsąjungos narys).
Naujasis savininkas, perėmęs įmonę įgyja, įmonės vadymo teisę ir todėl gali norėti keisti sąlygas taip pat ir darbuotojams.
Darbo kodekso 16 straipsnis siekia apsaugoti darbuotojus, kad juos kuo mažiau paliestų įmonės perdavimas kitam savininkui.
Kiekvienas jau dirbantis įmonėje darbuotojas turi tam tikras įdarbininimo sąlygas, įtvirtintas darbo sutartyje. Įmonę perėmęs ar perpirkęs savininkas turi tai gerbti. Pagal įstatymą ne tik raštu, bet taip pat ir žodžiu sutartos sąlygos tarp darbuotojo ir darbdavio galioja naująjam įmonės savininkui. Visgi, jei žodiniai sustarimai neįtvirtinti raštu, bus sunkiau įrodyti kas buvo sutarta.
Pagrindinė taisyklė: naujasis darbdavys privalo išlaikyti tas pačias kiekvieno darbuotojo įdarbinimo sąlygas, kurios galiojo perimant įmonę. Jei jis to nepadarė, darbuotojas gali kelti teisminį ieškinį, reikalaudamas tai padaryti. Abu darbdaviai- ir ankstesnis, ir naujasis – yra atsakingi už šio reikalavimo vykdymą.
Įmonės perdavimas ar pardavimas negali būti darbuotojų atleidimo priežastis. Jei darbuotojai atleidžiami, turi būti kita svari ir teisiškai pagrįsta atleidimo priežastis taip pat įrodyta, kad atleidimas neįvyko dėl būtent įmonės perdavimo / perėmimo. Jei darbdavys to įrodyti negali, atleidimas laikomas neteisėtu.
Jei įmonė naikinama ir kuriama nauja įmonė.
Jei darbuotojai buvo atleisti dėl įmonės panaikinimo, bet iškart po to sužinojo, kad kad buvo vėl atidaryta nauja įmonė su ta pačia veikla, kuri turi naują savininką ir / arba naują pavadinimą, galbūt tai gali būti kvalifikuojama kaip paslėptas įmonės perėmimas/pardavimas, todė galioja visos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės. Darbuotojas gali turėti teisę tęsti savo darbą naujojoje įmonėje.
Skundas / ieškinys tokiais atvejais teikiamas per profsąjungą arba advokatą.
Mini-vebinaras Trumpai ir aiškiai apie tai.
Apie kultūrinius skirtumus. Kodėl norvegai nepersistengia, o imigrantai linkę prisiima visą atsakomybę?
Nesureikšminti mokomi nuo vaikystės
Išminčiai moko: Gyvenime reikia atskirti, kas yra svarbu, o kas ne. Jei nieko negali pakeisti – kam nervintis, jei gali pakeisti – keisk, kam nervintis. Kažkas atsitiko – ar verta nervintis, nes jau atsitiko. Dar neatsitiko, bet bijai kad atsitiks – daryk viską, kad neatsitiktų, bet nesinervink. Visai tai daug kam žinoma, tačiau taikyti gyvenime šią teoriją reikia išmokti.
Toliau skaityti „Norvegiška mantra „Det går sikkert bra””Darbdavys turi teisę ir pareigą valdyti įmonę. Tai vadinama styringsrett. Darbdavys gali taip pat perkelti darbuotoją į kitas pareigas ar kitą darbo vietą, tai vadinama omplassering. Tai sudėtingos juridinės sritys ir procesai, juos reikėtų aiškintis su savo saugos atstovais, profsąjunga arba advokatais.
Turėdamas įmonės valdymo teisę, darbdavys gali įmonę pertvarkyti ir pakeisti darbuotojų sutartis (omstilling).
Nežinant įstatymų, geriau nerizikuokite dirbdami per individualią įmonę Norvegijoje. Suklydus, visa atsakomybė bus asmeniška.
Individulios įmonės savininko pasakojimas.
Nieko nesupratau. Aš nebuvau Norvegijoje jau beveik du metus, turėjau D numerį ir savo ENK. Kada norėjau dirbau, kad norėjau ne, atvažiuodavau, išvažiuodavau. Man sakė kad taip geriausia. Kas sakė? Draugai, jau neatsimenus kas. Kas registravo firmą? Ai, tai kažkoks Dima, nežinau pavardės. Gavau numerį kaip firma, D numerį ir dirbau, pinigus mokėjo tiesiogiai. Butus remontavom. Po to gal kažkas paskundė, nes atėjo patikrinti. Kas ten tokie buvo nežinau, nes nesuprantu norvegiškai. Po to aš greit išvažiavau. O kai dabar vat grįžau, kai tuos visus koronos nesąmones nuėmė, ir norėjau dirbti pas tokius lenkus, tai jie man sakė kad reikia nueit į skatą. Nuėjau, o ten man sako: „Pas tave baudos didžiausios. Aš sakau už ką, o jie sako mes tau siuntėme priminimus, tu nieko neatsakei per nustatytus terminus, tai todėl baudos. Ir iš darbo inspekcijos, nes kai patikrino tai buvo nesaugus darbas, ir iš skato, nes kažko nesumokėjau mokesčių ar kažkokių tai ataskaitų nepateikiau. Taip pasakė per vertėją skatas. Dabar mano firmą naikins, bet baudas man vistiek reikės mokėti asmeniškai, ant manę kabės visą gyvenimą, nenubrauks tų baudų. Ką man daryt ? Manęs net nebuvo čia, iš kur aš žinau, kad man kažkokie laiškai kažkur guli, aš jų netgi neskaičiau. (imigranto, ENK savininko pasakojimas).
Jei darbe tvyro psichologinė įtampa, atrodo, kad visas pasaulis mums priešiškas, net namuose nerandame poilsio. Kas sukelia tokį stresą? Gal vadovavimos stilius, gal kolegų apkalbos, o gal – įmonėje tvyranti prasta bendravimo kultūra? Žmonės dėl prastos emocinės atmosferos darbe gali patirti sveikatos problemas, nemigą, net suserga.
Ar tai diskriminacija?
Mano kolegė norvegė su manim blogai elgiasi. Aš turėjau ją apmokyti dirbti, o ji sako, kad aš rėkiu nemandagiai ant jos ir per griežta. Ji nesugeba nieko išmokti, ir tada čia mano kaltė? Priskundė mane šefui, irgi norvegui. Kodėl man negalėjo pasakyti, tuoj skųsti bėga. Šefas aišku kad jos pusę palaiko – abu gi norvegai. Aš dėl to jaučiuosi labai blogai, ėjau pas gydytoją. Šefas sakė kad turime taikytis, sako kad čia nieko tokio, turime abi nusileisti. Norvegė toliau elgiasi lyg niekur nieko, tarsi nebūtų skundusi. O aš į ją negaliu žiūrėt, kad priskundė mane. Po ji kaip niekur nieko, kiaulės akim. Kaip galima taip daryti, kai pati pradeda mobinti ir diskriminuoti mane, o po to skundžia? Aš negaliu taip dirbti, man paėdė visai nervus visas šitas kabinėjimasis. Pasėmiau biuletenį, o dabar šefas nieko neatsako, tyli, o juk yra jie kalti kad naktim neužmiegu. Kur man kreiptis dėl diskriminavimo ir mobinimo, ar yra kas gali padėti sutvarkyti norvegus, ar visi užsieniečiai turi nuo jų kentėti?… (Norvegijoje dirbanti lietuvė).
Daugelio užsieniečių skunduose skamba žodis diskriminacija, nors pasigilinus – tai tiesiog konfliktas. Galbūt per jautriai sureaguota į įvykius? Norvegijoje galioja taisyklė – kilus konfliktui kreiptis į vadovą. Čia dvi konfliktuojančios pusės paprastai nesiaiškina tarpusavyje – konfliktą sprendžia vadovybė. Lietuviams atrodo, kad bendradarbis, nuėjęs dėl konflikto su kolega aiškintis pas vadovą, skundžia, nors Norvegijoje tai yra įprasta. Tai tiesiog kultūriniai skirtumai.