Kategorija: Darbas

Tęsiame interviu su Jonas Bals

Aš atsakau – nauda yra. Tai kaip namo ar turto nuo pvz. nuo gaisro draudimas. Juk draudžiate turtą nesitikėdami, kad namas kada užsidegs. Bet kai jis jau dega, tai yra per vėlu bėgti ir apsidrausti – taip ir su profsąjungomis. Mes turėjome visuotinį didžiausios privataus sektoriaus profsąjungų asociacijos (fellesforbundet) suvažiavimą, į šią asociaciją įeina ir statybininkų profsąjungos, ir viešbučių bei restoranų darbuotojų profsąjungos.

Tęsiame interviu su Jonas Bals

Galima kalbėti ilgai apie tai, tačiau visai trumpai – tai sutartys tarp darbdavių organizacijų ir darbuotojų organizacijų apie pvz. kokia bus mažiausia alga, kiek bus dirbama per savaitę, kaip bus padengiamos ar nepadengiamos kelionės į darbą išlaidos ir kita. Pirmoji kolektyvinė sutartis Norvegijoje buvo pasirašyta 1907, metalo industrijoje, ji egzistuoja ir dabar. Kolektyvinės sutartys sudarytos beveik visose pramonės srityse, pvz. statybų pramonės, tačiau kai kuriose naujai atsiradusios darbinės veiklos srityse nebuvo kolektyvinės sutarties.

Tęsiame Interviu su Jonu Bals

Kai profesinės sąjungos Norvegijoje ėmė stiprėti –  o tai buvo prieš apytikriai 100 metų – tai vyko su dideliais konfliktais. Sunkiai buvo gautas leidimas išvis jungtis į organizacijas. Gauti  teisę diskutuoti ir derėtis dėl, pavyzdžiui,  algos su darbdaviu, t.y. kad būtų ne darbdavio diktatas: „Tu gausi 50 kronų, o tu -100 už valandą” – pareikalavo ilgų kovų. Tais laikais, apie kuriuos kalbu, Norvegija pasaulyje garsėjo kaip šalis, kurioje vyko daugiausia steikų, čia buvo daugybė labai aštrių konfliktų ir daug neramumų. Bet 1935 metais darbdavių ir darbuotojų organizacijos padarė susitikimą ir susitarė pripažinti vieni kitus. Darbdaviai pasakė: mes pripažįstame jūsų teisę būti organizuotais, o darbuotojai pasakė: mes pripažįstame jūsų teisę vadovauti darbui, BET! Privalome susitikinėti ir derėtis dėl sąlygų ir algų, tai yra – ne kovoti, o susitarti.

Darbuotojas turi teisę į mažiausiai vieną pertrauką per darbo dieną jei darbo laikas viršija 5,5 val. 

Para turi 24 valandas. 8 jų skiriamos darbui, 8 – miegui, ir dar 8 – gyvenimui (šeimai, pomėgiams, buičiai). Per daug laisvo laiko? Tikrai ne. Norvegija nėra šalis, kurioje persidirbama. Viršvalandžius dirbti čia leidžiama, bet nebūtinai tiek kiek norite. Kodėl? Todėl, kad jei vogsite laiką iš miego ar laisvalaikio – tikrai susirgsite. Tai įrodyta jau prieš 100 metų, todėl optimalus darbo laikas jau seniai nustatytas –  8 valandos per dieną. Dirbdami saikingai, ilgai liksite sveiki. Valstybinė politika tokia, kad žmogus galėtų kuo ilgiau dirbti sveikoje ir palankioje aplinkoje, nes darbas naudingas ir fizinei, ir psichinei sveikatai.