Toks planas turi būti kiekvienoje darbo vietoje ir už jį atsakingas darbdavys. Darbdavio atsakomybė yra sukurti saugią darbo vietą kiekvienam darbuotojui ir užkirsti kelią galimoms ligoms ir sužeidimams. Kai kurios darbo vietos yra saugios, kitos – labai pavojingos (statyba, transportas, fabrikai, darbas su sunkiasvoriais įrenginiais ar kitais pavojingais įrenginiais darbas su chemikalais). Juk skiriasi darbas pvz. vaikų darželyje ir atominėje elektrinėje.
Toliau skaityti „HMS – sveikos ir saugios darbo aplinkos priemonių planas”Didelės, per ilgą laiką atsiradusios problemos, o į profsąjungą atėjau tik dabar. Kokia pagalba įmanoma?
Galbūt kalbame ir apie kultūrinius skirtumus. Užsieniečiai nesupranta, kad problemos kaupiasi ilgai ir jų prisikaupia labai daug, bet jie nieko nedaro, laukia kažko, ir kai jau viskas pasidaro nebeištveriama – einama su problemų kalnu ir norima profsąjungos pagalbos. Bet nusiviliama, kai gaunamas atsakymas, kad per vieną dieną tų per metų metus susikaupusių problemų niekas neišspręs, arba tai užims ilgą laiką.
Toliau skaityti „Didelės, per ilgą laiką atsiradusios problemos, o į profsąjungą atėjau tik dabar. Kokia pagalba įmanoma?”Jono Bals patarimas lietuviams, dirbantiems Norvegijoje?
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Kai atvykstate į kitą šalį – ar čia dirbsite trumpai ar ilgai -aš jums patarsiu būti profsąjungos nariu, nes gausite pagalbą. Nariu galima pabūti kelis mėnesius, ir po to išstoti iš profsąjungos, o kai vėl dirbsite – vėl įstoti, tai liečia ir norvegų jaunimą, kurie padirba, po to kažkur išvažiuoja ir vėl grįžta dirbti. Jūs niekada nežinote, kada gali kilti problemos ir bus liūdna, jei niekas nepadės ir kovosite vienas. Nes būdami ne nariai, atsidursite už norvegiškos sistemos ribų, ir tada reikės patiems samdytis advokatą, o tai gali daug kainuoti. Būdami nariai, jūs rūpinatės ne tik savimi, bet ir visuomene, kurioje esate. Nes Norvegijos darbo gyvenimas taip organizuotas, kad reikėtų palaikyti profesines sajungas. Jei jos susilpnės, tai atslieps visiems.
AČIŪ UŽ INTERVIU, JONAI!
Grįžti į interviu pradžią
Taigi – esu profsąjungos narys, moku nario mokestį (norv. kontingent) dirbu, ir staiga – atsitinka bėda. Ką daryti ir kur kreiptis?
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Reikėtų kreiptis į profsąjungą nedelsiant. Nes įstojus į profsąjungą žmogus gauna informaciją ir kontaktus – telefoną, adresą, galbūt kontaktą asmens, kuris kalba jūsų kalba. Tada susisiekite, papasakokite kas atsitiko, ir profsąjunga gali reikalauti susitikimo su darbdaviu ir padėti aiškintis.
Toliau skaityti „Taigi – esu profsąjungos narys, moku nario mokestį (norv. kontingent) dirbu, ir staiga – atsitinka bėda. Ką daryti ir kur kreiptis?”Kaip įstoti į profsąjungą? Štai žmogus ėmė dirbti. Vienoje darbo vietoje jam iškart bus pasiūlyta tapti profsąjungos nariu, ir jis stoja arba ne. Kitoje darbo vietoje profsąjungos nėra. O jei žmogus nori į ją įstoti, kaip rasti profsąjungą ir kaip rasti tinkamą?
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Vienas būdas – www.lo.no puslapis, parašyti ten Užpildote anketą ir jums pasiūlys profsąjunga. Arba pasikalbėkite su kolegomis, gal jie pasiūlys aktualią profsąjungą.
Esu profsąjungoje, dirbu, moku nario mokestį, ir štai – reikia pagalbos. Ką daryti?
Jei žmogus dirba NUF, ar naudinga jam būti profsąjungoje?
Tęsiame interviu su Jonu Bals
Iš mano patirties galiu pasakyti, kad būtent dažniausiai tie, kurie dirba NUF turi didžiausią riziką patirti problemų. Tam yra įvairios priežastys.
Toliau skaityti „Jei žmogus dirba NUF, ar naudinga jam būti profsąjungoje?”Daug kas sako – bylų sprendimai užima daug laiko, būti nariu kanuoja daug pinigų… Kiek kainuoja būti nariu?
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Nėra vieno nustatyto profsąjungos mokesčio, bet jei moki narystės mokestį, taikoma mokesčių lengvata, nes valstybė skatina būti profsąjungose.
Bet taip, tai kainuoja.
Toliau skaityti „Daug kas sako – bylų sprendimai užima daug laiko, būti nariu kanuoja daug pinigų… Kiek kainuoja būti nariu?”Kai kas klausia – kas man iš tos profsąjungos ?
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Aš atsakau – nauda yra. Tai kaip namo ar turto nuo pvz. nuo gaisro draudimas. Juk draudžiate turtą nesitikėdami, kad namas kada užsidegs. Bet kai jis jau dega, tai yra per vėlu bėgti ir apsidrausti – taip ir su profsąjungomis. Mes turėjome visuotinį didžiausios privataus sektoriaus profsąjungų asociacijos (fellesforbundet) suvažiavimą, į šią asociaciją įeina ir statybininkų profsąjungos, ir viešbučių bei restoranų darbuotojų profsąjungos.
Toliau skaityti „Kai kas klausia – kas man iš tos profsąjungos ?”Kolektyvinės sutartys
Tęsiame interviu su Jonas Bals
Galima kalbėti ilgai apie tai, tačiau visai trumpai – tai sutartys tarp darbdavių organizacijų ir darbuotojų organizacijų apie pvz. kokia bus mažiausia alga, kiek bus dirbama per savaitę, kaip bus padengiamos ar nepadengiamos kelionės į darbą išlaidos ir kita. Pirmoji kolektyvinė sutartis Norvegijoje buvo pasirašyta 1907, metalo industrijoje, ji egzistuoja ir dabar. Kolektyvinės sutartys sudarytos beveik visose pramonės srityse, pvz. statybų pramonės, tačiau kai kuriose naujai atsiradusios darbinės veiklos srityse nebuvo kolektyvinės sutarties.
Gal galite papasakoti apie taip vadinamą trijų šalių bendradarbiavimo modelį, kuris yra unikalus Skandinavijos darbo rinkos modelis, bet nedaug lietuvių apie jį žino.
Tęsiame Interviu su Jonu Bals
Kai profesinės sąjungos Norvegijoje ėmė stiprėti – o tai buvo prieš apytikriai 100 metų – tai vyko su dideliais konfliktais. Sunkiai buvo gautas leidimas išvis jungtis į organizacijas. Gauti teisę diskutuoti ir derėtis dėl, pavyzdžiui, algos su darbdaviu, t.y. kad būtų ne darbdavio diktatas: „Tu gausi 50 kronų, o tu -100 už valandą” – pareikalavo ilgų kovų. Tais laikais, apie kuriuos kalbu, Norvegija pasaulyje garsėjo kaip šalis, kurioje vyko daugiausia steikų, čia buvo daugybė labai aštrių konfliktų ir daug neramumų. Bet 1935 metais darbdavių ir darbuotojų organizacijos padarė susitikimą ir susitarė pripažinti vieni kitus. Darbdaviai pasakė: mes pripažįstame jūsų teisę būti organizuotais, o darbuotojai pasakė: mes pripažįstame jūsų teisę vadovauti darbui, BET! Privalome susitikinėti ir derėtis dėl sąlygų ir algų, tai yra – ne kovoti, o susitarti.
Toliau skaityti „Gal galite papasakoti apie taip vadinamą trijų šalių bendradarbiavimo modelį, kuris yra unikalus Skandinavijos darbo rinkos modelis, bet nedaug lietuvių apie jį žino.”