Visi nori dirbti prie namų, kad galima būtų eiti į darbą pėsčiomis. Tai svajonė, kuri ne visada sutampa su realybe. Turite namą, ir aš jus sveikinu. Lietuviui namas svarbu, ir jis jį, jei tik gali, tai ir perka. Bet ten kur yra namas, nebūtinai yra darbas.
Toliau skaityti „Tikėjimas 8: Darbdavys turi duoti darbą ten kur gyvenu ir negali priversti išvažiuoti į kitą vietovę, nes aš esu nusipirkęs NAMĄ”Tikėjimas 7: Darbdavys niekaip negali pakeisti darbo sutarties
Darbdavio pagrindinė funkcija – organizuoti darbą taip, kad būtų uždirbami pinigai ir vykdoma veikla. Todėl darbdavys turi pareigą ir teisę valdyti savo įmonę. Tai vadinama styringsrett. Darbdavys turi galimybę perroganizuoti įmonę, mažinti darbuotojų skaičių ir panašiai. Taigi tuo pagrindu darbdavys gali keisti darbo sutartį. Žinoma, viskas turi vykti pagal įstatymus, ir derinant su darbuotojais, nes darbuotojams pagal įstatymus numatyta teisė daryti įtaką įmonės vadovų sprendimams (medbestemelsesrett, medvirkning). Jei darbuotojai yra organizuoti (priklauso profsąjungai) šiame procese kalbama su profsąjunga, kuri gina darbuotojų interesus. Bet kokiu atveju – darbo sutartį keisti, jei to reikalauja darbo ir įmonės veiklos organizavimas, galima.
Tikėjimas 6: Man priklauso egenmeldingai, o ką darau per juos – niekam neturi rūpėti
Egenmeldingas – tai norvegiškos pasitikėjimo visuomenės reiškinys. Darbuotojas gali sirgti (bet tik sirgti) negavęs gydytojo pažymėjimo. Sakoma, kad gydomas gripas praeina per septynias dienas, o negydomas – per savaitę. Yra tokių ligų, kurių gydyti nereikia – arbatėlė, lova, ramybė. Jaučiatės blogai – paskambinate darbdaviui ir pasakote: „sergu”. Darbdavys atsako : „God bedring” (sveik). Kitą dieną vėl skambinate ir vėl tas pats. Reikėtų skambinti kievieną dieną, tai rodo ketinimą kad labai norite grįžti į darbą, bet dar nepajėgiate. Bet egenmeldingai tikrai „nepriklauso”. Tai nėra jums priklausančios laisvos dienos, kai galite daryti ką norite. Tiesiog jumis pasitikima ir be gydytojo pažymos – peršalote, suskaudo pilvą, galvą – kad nereikėtų apkrauti gydytojų bereikalingais vizitais pažyma nereikalaujama. Visi supranta, kadtikros ligos ligos nėra, o negalavimas praeis savaime – taip būna visiems. Vieni nesveikuoja daugiau, kiti mažiau – ir tai natūralu, žmonės skirtingi. Bet geriau neklauskite darbdavio: „Kiek man dar šiais metais priklauso egenmeldingų?” Nesupras.
Tikėjimas 5: Jei sergi, tai niekas negali priversti eiti į darbą
Jei darbuotojas turi ligos pažymą (sykemelding), jo paprastai į darbą niekas nevers eiti. Tačiau…. iš principo ne visos ligos yra tokios, kad išvis negalėtum dirbti. Egzistuoja taisyklė, kad darbuotojas, kuris gali šiek tiek dirbti ir kuriam pritaikoma darbo vieta ir transportas į darbo vietą atvykti, paprastai kažkiek dirba. Vyrauja įstikinimas, kad darbas yra sveika. Taigi, jei darbdavys jums sako, kad turite atvykti į darbą su taksi (kurią apmoka darbdavys), nors jums lūžusi koja, ir galėsite sėdėti ofise ir ten dirbti, taip pat dalyvauti susitikimuose ir susirinkimuose – turite pasiruošti į darbą atvykti (nebūtinai pilną darbo laiką). Bet kokiu atveju, jūs pats geriau žinote ar galite kažkiek dirbti, ar ne. Jei manote, kad esate nepajėgus dirbti išviso, jūsų gydytojas turėtų parašyti išvadą, kurią parodysite darbdaviui, kad jums dirbti nerekomenduojama.
Tikėjimas 4: Darbdavys negali atleisti jei sergi arba esi nėščia
Tai šiek tiek klaidingai interpretuota kita žinia – negalima atleisti neščios moters dėl to, kad ji yra nėčia, tačiau atleisti galima (iš principo) jei yra legali ir pagrįsta priežastis. Tas pats su sergant – iš darbo atleisti dėl tos priežasties, kad asmuo serga negalima, tačiau jei yra kita legali priežastis atleisti, tada gali atleisti ir asmenį, turintį biuletenį (ligos pažymą).
Tikėjimas 3: Norvegijoje niekada negali atleisti iš darbo
Norvegijoje iš darbo atleisti sunku, tačiau įmanoma. Bet kokiu atveju, jei atleido iš darbo visada galite reikalauti derybų ir kreiptis juridinės pagalbos į profsąjungą, kurios narys esate, arba advokatą. Paslaugos kai kuriais atvejais gali būti nemokamos.
Tikėjimas 2: Darbdavys privalo duoti laisvas dienas ir apmokėti jas, jei man reikia (serga vaikas, numirė artimas žmogus ir reikia į Lietuvą, reikia eiti į tėvų susirinkimą ar rytmetėlį darželyje)
Šie žmogiškieji faktoriai įstatymuose nenumatyti ir juos reguliuoja arba kolektyvinės sutartys, arba įmonės vidaus taisyklės. Jei dirbate pas darbdavį, kuris tokių sutarčių ar taisyklių neturi, darbdavys tvarkosi kaip nori. Ką daryti? Stoti į profsąjungą ir pradėti kovą už darbuotojų teises, siekiant įrodyti, kad darbuotojai irgi žmonės, turi vaikų, artimųjų ir šiaip – gyvenimą, ir reikėtų sutvarkyti taip, kad darbovietėje egzistuotų taisyklės apie tokius žmogiškuosius atvejus? Kviesti susirinkimus, būti solidariems aiškintis su darbdaviu ir kurti visiems palankią darbo aplinką – tai ilgas darbas, bet tik tai pakeis situaciją. Nes niekas neturi burtų lazdelės, kuri pakeistų darbdavį iš netikusio į gerą.
Imigrantų tikėjimai apie Norvegiją: kas priklauso ir kas ką privalo?
Dagelis imigrantų tiki, kad Norvegija yra tokia šalis, kurioje tu būsi visada teisus. Viskas kas beatsitiktų, bus taip kaip tu norėsi išaiškinta ir tavo teisė apgintos bet kokiu atveju. Tikėti nedraudžiama, bet….
AR VISI TURI TEISĘ Į LIGOS IŠMOKAS (SYKEPENGER)? TAI GALI SPRĘSTI NAV’as.
Dauguma Norvegijos gyventojų yra įsitikinę, kad turi neginčijamą teisę į egenmelding ir sykemelding (gyd. pažyma), ir gauti ligos išmokas (sykepenger) t.y. jei gali nedirbti jei jų manymu serga ir gauti išmokas.
EGENMELDING
Pranešimas apie ligą darbdaviui (praneša pats darbuotojas, nereikia gyd. pažymos) Nustato Lov om Folketrygd (soc. rūpybos įstatymas) § 8-23 iki §8-27 .
