Tai šiek tiek klaidingai interpretuota kita žinia – negalima atleisti neščios moters dėl to, kad ji yra nėčia, tačiau atleisti galima (iš principo) jei yra legali ir pagrįsta priežastis. Tas pats su sergant – iš darbo atleisti dėl tos priežasties, kad asmuo serga negalima, tačiau jei yra kita legali priežastis atleisti, tada gali atleisti ir asmenį, turintį biuletenį (ligos pažymą).
Tikėjimas 3: Norvegijoje niekada negali atleisti iš darbo
Norvegijoje iš darbo atleisti sunku, tačiau įmanoma. Bet kokiu atveju, jei atleido iš darbo visada galite reikalauti derybų ir kreiptis juridinės pagalbos į profsąjungą, kurios narys esate, arba advokatą. Paslaugos kai kuriais atvejais gali būti nemokamos.
Tikėjimas 2: Darbdavys privalo duoti laisvas dienas ir apmokėti jas, jei man reikia (serga vaikas, numirė artimas žmogus ir reikia į Lietuvą, reikia eiti į tėvų susirinkimą ar rytmetėlį darželyje)
Šie žmogiškieji faktoriai įstatymuose nenumatyti ir juos reguliuoja arba kolektyvinės sutartys, arba įmonės vidaus taisyklės. Jei dirbate pas darbdavį, kuris tokių sutarčių ar taisyklių neturi, darbdavys tvarkosi kaip nori. Ką daryti? Stoti į profsąjungą ir pradėti kovą už darbuotojų teises, siekiant įrodyti, kad darbuotojai irgi žmonės, turi vaikų, artimųjų ir šiaip – gyvenimą, ir reikėtų sutvarkyti taip, kad darbovietėje egzistuotų taisyklės apie tokius žmogiškuosius atvejus? Kviesti susirinkimus, būti solidariems aiškintis su darbdaviu ir kurti visiems palankią darbo aplinką – tai ilgas darbas, bet tik tai pakeis situaciją. Nes niekas neturi burtų lazdelės, kuri pakeistų darbdavį iš netikusio į gerą.
Imigrantų tikėjimai apie Norvegiją: kas priklauso ir kas ką privalo?
Dagelis imigrantų tiki, kad Norvegija yra tokia šalis, kurioje tu būsi visada teisus. Viskas kas beatsitiktų, bus taip kaip tu norėsi išaiškinta ir tavo teisė apgintos bet kokiu atveju. Tikėti nedraudžiama, bet….
AR VISI TURI TEISĘ Į LIGOS IŠMOKAS (SYKEPENGER)? TAI GALI SPRĘSTI NAV’as.
Dauguma Norvegijos gyventojų yra įsitikinę, kad turi neginčijamą teisę į egenmelding ir sykemelding (gyd. pažyma), ir gauti ligos išmokas (sykepenger) t.y. jei gali nedirbti jei jų manymu serga ir gauti išmokas.
EGENMELDING
Pranešimas apie ligą darbdaviui (praneša pats darbuotojas, nereikia gyd. pažymos) Nustato Lov om Folketrygd (soc. rūpybos įstatymas) § 8-23 iki §8-27 .
REIKALAVIMAI BŪSTUI, KURĮ SUTEIKIA DARBDAVYS.
nuo 2024 m. liepos 1 d. papildomas poįstatyminis aktas dėl šių reikalavimų.
Dirbantieji Norvegijoje, kuriems darbdavys suteikia būstą kai dirbama toli nuo namų, turi teisę į padorias gyvenimo sąlygas.
Pagrindiniai momentai yra būsto dydis, pritaikymas gyventi ir priešgaisrinė apsauga. Tai pat turi būti pakankama ventiliacija, nebūti drėgmės ir sienų grybelio bei pelėsio ar pan. Negalima gyventi darbo patalpose (pvz. statomame name ar remontuojamame kambaryje). Būstą turi pripažinti statybų įstatymai ir aktai (bygningslovgivningen).
Unikalus skandinavų darbo gyvenimo modelis – socialinė partnerystė
Darbo organizavimo Norvegijoje (t.p. ir kitose Skandinavų šalyse) modelis yra nuo seno toks, kad labai glaudžiai bendradarbiauja trys darbo rinkos dalyviai: darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos ir vadžios organai (duodantys užsakymus privačiam verslui ir leidžiantys įstatymus ir potvarkius). Darbo vietoje palikta daug galimybių organizuoti darbą savaip, pagal susitarimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Profesinės organizacijos gali daryti didelę įtaką darbdavio sprendimams.
TRAUMA / SUSIŽALOJIMAS DARBE (YRKESSKADE) NORVEGIJOJE
Ką daryti? Visi svarbiausi momentai surašyti čia
Pažįstu kelis žmones, kurie darbo metu susižalojo. Neteko pirštų ar net visos plaštakos… Dabar jie jau priprato ir gal net nebejunta diskomforto. Bet kai tai atsitiko – viskas atrodė kitaip. Kai ištinka tokia nelaimė, neišeina galvoti blaivia galva. Taip pat teko matyti, kaip nesaugiai kartais žmonės dirba, nors turi apsaugos priemones, jų nenaudoja. Kai atsitinka nelaimė, būna jau per vėlu. Geriausia įvertinti visas rizikas iš anksto.
Darbo valandų apskaita.
Kiekvienoje įmonėje privalo būti darbo valandų registravimo tvarka / darbo laiko apskaita ir darbo valandų žiniaraščiai (timelister). Tai nurodyta darbo kodekse. Pradėję dirbti, turite būti supažindinti su tvarka, kaip ir kur registruoti darbo valandas. Ypač tai svarbu, jei jūsų darbo valandos nėra pastovios. Klauskite darbdavio.
Darbo valandų žiniaračiai (timelister) įrodo kiek valandų ir, jei pasitaikys, viršvalandžių dirbote (ir kiek uždirbote). Pradėję dirbti, galite darbo valandų lapus, kuriuos pildote darbdavio nurodymu, kopijuoti / fotografuoti, kad reikalui esant juos turėtumėte. Kai po kurio laiko įsitikinsite, kad darbdavys tvarkingai moka už darbą ir visas valandas / viršvalandžius, to daryti nebereikės.
Jei įmonėje darbo laiko apskaitos vedimo tvarkos nėra, turite:
- Reikalauti darbdavio tokią tvarką įvesti
- Kreiptis į savo profsąjungą
- Kreiptis į darbo inspekciją ir informuoti kad nėra to, kas privaloma pagal įstatymą (galima anonimiškai)
- Veskite savo darbo valandų apskaitą. Rašykitės, kada kurią dieną valandų dirbote ir turėkite tuos užrašus (data, kiek valandų dirbta). Jei dirbate skirtingosee vietose – dar ir darbo objekto pavadinimą, adresą, užsakovą. Būtinai veskite šiuos užrašus iki tol, kol bus sutvarkytas įmonėje darbo laiko apskaitos vedimo sistema .
- Vebinaras apie algų lapelį
Vebinaras apie tai, ką galima išskaičiuoti iš algos
Jums gali būti naudinga apie algą, viršvalandžiai , darbo grafikas.
