Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no
Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.
Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.
Nuotrauka Ivan Samkov. Pexels.
Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.
Žmogus paprastai įvertina savo rezultatus kalendorinių metų pabaigoje ir kelia sau naujus tikslus kitiems metams. Nauji metai, nauji lapai – verta imtis veiksmų, jei kažkuo nesate patenkintas ar norite kažką keisti savo gyvenime. Galimybės yra visur ir visada. Jums telieka rinktis.
Įmonės naujų kalendorinių metu pradžioje sumuoja rezultatus, įvertina savo finansus, rašomos ataskaitos. Vadovai laužo galvas, kaip dirbti be nuostolių ir su didesniu pelnu, toliau vystyti ir plėsti verslą ar paslaugas, ar yra lėšų darbuotojų algų didinimui ir naujiems darbuotojams, ar – atvirkščiai.
Feisbukas knibždėte knibžda darbo pasiūlymais, ypač – statybininkams. Geriems statybininkams! Pas rimtus darbdavius! Taip- darbdaviams trūksta darbo rankų! Todėl dabar pats laikas darbintis arba prašyti geresnių darbo sąlygų gyvenantiems Norvegijoje.
Zen Chung, Pexels.
Jei neturite darbo – galite jį gauti, nes darbų yra!
Galite dirbti geresnėmis sąlygomis, bandykite to pasiekti būtent dabar!
Trūksta statybininkų, vairuotojų, kitų darbuotojų.
Migruojantys darbininkai – viruso platintojai ar darbdavių žaisliukai?
Klausyti įrašo:
2021.01.20. Dienraščio VG informacija.
Pranešime rašoma, kad tik 25% (ketvirtadalis) užsikrėtė virusu Norvegijoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad koronavirusas į Norvegiją atvežamas iš kitų šalių. Taip pat jau nuo pernai gruodžio galo plinta nuomonė, kad ją vežioja migruojantys darbininkai, kurių darbdaviai pažeidžia Covid-19 prevencijos reglamentus. Taip rodo ir statistika, ir praktika. Dėl to Norvegijos tikrintojų akys nukrypo į imigrantus ir labai sugriežtinta atvykimo į Norvegiją tvarka. Migruojantys darbininkai tikrinami ne tik darbe, bet ir apgyvendinimo vietose, kur juos apgyvendinti privalo darbdaviai.
Karantinavimo taisyklės griežtos ir painios. Jos kinta. Važinėjantys pirmyn ir atgal darbininkai Norvegijai yra reikalingi. Darbą padaro ir išvažiuoja. Kai kurie negali pagal galiojančias taisykles pretenduoti į jokias Norvegijos socialines garantijas. Ir, regis, visiems gerai. Lietuvai parvežami pinigai, Norvegijai padaromas darbas, dažnai sunkus, fizinis ir labai visuomenei reikalingas. Statistika rodo, kad imigrantai dažniausiaidirba nekvalifikuotus darbus, kurių vietiniai nelabai ir nori imtis.
„Jau daugiau neištversiu, kaip ji gali taip elgtis? Jinai mane mobina, ji mane žemina. Kaip? Nu, nesisveikina, nežiūri į mane, numeta man blogesnes užduotis, klientus, tolimesnius objektus. Nuo kada? Tai kai gavo tą aukštesnį postą… O kada gavo? Prieš savaitę tapo vadove, nuo tada ir pūstis ėmė, mane pradėjo ignoruot.. Kaip taip galima? O buvo draugė. Mes gi iš to paties miesto, kartu atvažiavom čia. Kartu baliavodavom, apie viską kalbėdavom. O dabar, kai tapo teamledere, nosį užrietė. Kokiu būdu žemina? Va vakar ėjo pro šalį, net nepasisveikino. Kokie dar epizodai? Na, daugiau nemačiau aš jos, bet jaučiu, kad jau ims man kenkt. Ar kažką dariau, kalbėjau su ja? Ne, bet ji pati juk supranta ką daro, tyčia daro, kad pažemint… Noriu paskųst už diskriminaciją, už tai, kad taip elgiasi su manim, kur man kreiptis?“ (Imigrantės skundas).
Vaikas, spardantis duris
Tokia reakcija? Deja, niekas nėra atsakingas už tai ką jaučiate. Kai kurių žmonių reakcija – įsižeisti už nieką ir nieko nedarant kankintis. Anot psichologų – tai aukos pozicija. Vaikas spardo daiktą, į kurį užsigavo. Įsižeidusioji šioje situacijoje elgiasi panašiai – kankinasi be reikalo ir skundžiasi be pagrindo.
Ar tai tiesa, kad draugė bando specialiai kenkti? Jei draugę paskyrė grupės vadove, gal ji gavo daugiau užduočių? Galbūt buvo nurodyta elgtis su visais darbuotojais vienodai, todėl ji negali rodyti iškirtinio dėmesio? O gal pati turėjo rimtą pokalbį su aukštesniu vadovu, ir yra blogos nuotaikos? Gal jūsų net nepastebėjo? Į tokį klausimą gali būti daug atsakymų, nes nebūtinai visas pasaulis sukasi apie jus, o draugė nebūtinai specialiai jus įžeidinėja, nematydama ir praeidama pro šalį. Be to, tai nėra nei diskriminacija, nei mobingas, o paprasčiausiai jūsų neigiama emocija.
Penkias savaites dirbate Norvegijoje ir dvi – tris savaites esate namuose, Lietuvoje? Ar viskas teisinga? Pagal kokius įstatymus taip organizuojamas darbas? Sužinokite kada ir kaip tai veikia ir ką svarbu žinoti dirbant su sumine darbo laiko apskaita.
Norvegijoje nuo lapkričio pradžios galioja ypatingieji Vyriausybės nurodymai nekeliauti. Ar gali darbdavys uždrausti darbuotojui išvykti? Kokios taisyklės galioja ir kuo rizikuojate, jei nepaisote nurodymų. PASTABA: Informacinė medžiaga galioja tik Covid-19 pandemijos laikotarpiu (2020 m. lapkritis).
Svarbi informacija jums apie rotacinį darbą. Jei važinėjate dirbti į Norvegiją, bet nesate konadiruotas darbuotojas, laikinai atleisti (no. permittert) galite gauti nedarbo išmokas iš Norvegijos net būdami Lietuvoje. Kada ir kaip sužinokite čia.
Jums svarbu žinoti kur mokate mokečius. Komandiruoti darbuotojai gali nemokėti mokesčių Norvgeijoje arba mokėti nepilnus mokesčius. Tačiau galite prarasti komandiruoto darbuotojo statusą, ir po kurio laiko gausite reikalavimą sumokėti mokesčius Norvegijoje . Kodėl? Sužinokite čia.
Dirbate arba ketinate dirbti Norvegijoje? Galbūt dirbate rotaciniu principu: kelias savaites Norvegijoje, ir kelias savaites Lietuvoje? Įsigilinkite į savo įdarbinimo sąlygas, ir išsiaiškinkite, ar esate komandiruotas darbuotojas, ar nuolat dirbantis Norvegijoje darbuotojas.
