Darbas – gyvenimo dalis. Temos apie darbo rinką, darbą, darbo saugumą, darbo santykius, atostogas.
Daugiau informacijos Norvegijos darbo inspekcijos portale www.arbeidstilsynet.no
Statybų sektorius Norvegijoje jau nuo 2024 metų pradžios išgyvena sunkius laikus. Daugelis įmonių patiria bankrotus, yra priverstos atleisti darbuotojus.
Tuo naudojasi ir kartais pasitaikantys nesąžiningi užsakovai. Jie puikiai išmano Norvegijos verslo žaidimo taisykles, o užsienietiškos smulkios įmonės nežino įstatymų ir nemoka kalbos, todėl negali pasinaudoti savo teisėmis (jų ne tiek daug).
Labai dažnas atvejis – konfliktai darbe. Jie gali sukelti sveikatos sutrikimus ir ligas. Kreipiasi žmonės klausdami, kaip elgtis su toksišku kolega arba kaip priversti, kad vadovai jį išmestų iš darbo.
To pasiekti labai sunku. Į konfliktus iš šalies sunku įsikišti, sunku surinkti medžiagą, įrodant kas ką sakė ar darė. Mažai kas gali padėti tokioje situacijoje. Viršininkai irgi dažnai nori laikytis neutralumo, nenori klausyti istorijų apie tai „ką jis sakė ir ką aš sakiau”. Be to, toksiškasis kolega dažniausiai vienaip elgiasi su bendradarbiais ir visiškai kitaip su viršininkais. Todėl vadovybei įrodyti, kad avies kailyje yra vilkas, neįmanoma. Iššvaistoma daug energijos ir laiko, dažniausiai – veltui.
Geriausias patarimas – keisti darbą arba išmokti gyventi su varginančiu kolega. Tai įmonoma.
Apie vieną iš dažnai pasitaikančių patologijų – manipuliatyvią asmenybę.
Konfliktą dažnai sukelia dažnai ne tai, kas daroma, o kaip daroma. Žodžiai yra tik 30 ir net mažiau procentų infomacijos. Įspūdį susidarome ne iš to, ką žmogus sako, o kokie jo gestai, mimika, tonas, netgi kokia laikysena, apranga. Todėl, matant bęstantį konfliktą, reikia elgtis paprastai, be emocijų, dalykiškai. Taip daro norvegai.
Jei jūsų kolektyve dirba įvairių tautybių atstovai – kokia kalba privalote kalbėti?
Ar darbdavys gali drausti kalbėtis gimtąja kalba?
Darbo kodekse nėra nuostatų dėl kalbos naudojimo/ draudimų darbo vietoje. Tokios nuostatos galėtų būti personalo instrukcijų knygoje (personalhåndbok).
Jei darbe dirba daug užsieniečių, yra labai svarbu susitarti kokia kalba bus kalbama. Apie tai turite aiškintis su viršininku / darbdaviu. Darbdavys turi užtikrinti, kad dėl kalbos vartojimo nekiltų bereikalingų konfliktų darbe ir būtų visiems palanki darbo aplinka.
Norvegijoje visuomenė saugi, atvykėlius čia užburia atsipalaidavimas, šypsena ir pozityvumas, o ypač – palanki darbo kultūra. Turistai visada susižavi šia šalimi, nes vaizdai atima žadą.
Bet kasdienybė gyvenant čia ne visada lenga. Norvegija turi nemažai paslėptų dalykų, apie kuriuos atvykėliai sužino ne iškart. Ilgiau pagyvenus ir pažinus šią šalį iš vidaus, pamatai, kad šypsena dažnai dangstoma neveiklumas ir problemos.
Norvegai dirba burbule, kuriame tikrai gerai. Už burbulo ribų jau kitaip. Dirbantieji už burbulo ribų atlieka sunkius ir nelabai malonius darbus. Jie – dažniausiai imigrantai, nežinantys savo teisių. Jie gali būti išnaudojami, bet nieko nedaro, kad padėtis gerėtų, nes to nesupranta ir nežino ką daryti.
Apsimestinis optimizmas
Labai dažnai susiduriu su tautiečių nuostata: man viskas gerai, gyvenu puikiai, o jei tau nesiseka – pats kaltas, galvok pozityviai ir viskas bus gerai. Patikėkite – ne visada taip lengva, tai žinau iš labai daugelio savo ir kitų, į bėda patekusių žmonių patirčių (nebūtinai lietuvių). Vėliau kartais paaiškėja, kad nieko gero nebuvo, problemos buvo slepiamos.
Kaip aiškina psichologai, perdėtas pozityvumas nėra gerai. Žmogus užmerkia akis į pavojaus ženklus, nes neva, nori galvoti pozityviai. Ir nors padėtį galima buvo taisyti, nieko nedaryta dėl apsimestinės laikysenos, kad gyvenimas Norvegijoje nuostabus. Žmogus kuria įvaizdį, bet kartais persistengia.
Sveikiausia – aukso vidurys. Reikalingas ir realistinis, kritiškas požiūris, ir tikėjimas, optimizmas, kad viskas yra ir bus gerai. Be to būtų sunku. To nori visi žmonės. Bet kaip to pasiekti?
Dažnai tvirtinama, kad žodiniai susitarimai turi tokią pat galią, kaip ir raštiški.
Tačiau neturint raštiško sisitarimo, gali iškilti šie sunkumai:
Nėra įrodymų apie susitarimą
Neaišku, kas susitarta
Pamiršome kas susitarta
Susitarusieji suprato susitarimą kiekvienas savaip
Žodinis susitarimas yra gerai, kai to susitarimo pasekmės nėra labai reikšmingos.
Susitarėtė kad vyras nupirks bulvių, bet jis nesuprato, užmiršo, nenupirko. Labai didelių neigiamų pasekmių čia kilti negali, nors gali galbūt uždarys parduotuvę ir bulves nusipirksite tik kitą dieną arba ateis svečiai, ir negaus bulvių. Visgi tokių susitarimų raštu juk neforminsite, o jei tą ir darysite – parašysite raštelį ar SMS vyrui – į teismą dėl to neisite.
O jei tai susitarimas dėl darbo?
Nors pagal darbo kodeksą darbo sutartį privaloma sudaryti raštu, ją galima pasirašyti per vieną mėnesį nuo darbo pradžios. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsiteisėja Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos tai reikia padaryti per 7 dienas. taip pat darbo kodekse yra nurodyta, kokie privalomi punktai turi būti darbo sutartyje.
Jei darbdavys atidėlioja darbo sutarties pasirašymą, ir niekaip neformina darbo santykių, nors darbą jau pradėjote, yra didelė rizika, kad:
dirbsite nelegaliai
negausite norvegiško asmens kodo
negausite mokesčių kortelės
negalėsite įrodyti, kad dirbote
negausite algos
nekaupsite socialinių garantijų (nedarbo išmokos, pensijos)
Tokiu atveju nedelsdami imkitės atsargos priemonių. Visa tai, ką sutarėte su darbdaviu žodžiu, turite surašyti raštu ir išsiųsti jam kaip susitarimą. Pvz. parašote tokį laišką, kurį išsiunčiate el. paštu ar kitu kanalu (paštu, messengeriu, SMS žinute ar kt.)
Galimos pasekmės, parašius šį laišką, kad:
a. darbdavys išduoda darbo sutartį
b. darbdavys nieko nedaro
c. darbdavys paskambina ir necenzūriškai aprėkia
d. darbdavys paneigia susitarimą
A. atveju – viskas gerai, tęsiate darbą pagal sutartas sąlygas, B. atveju pradedate dirbti ir laukiate, o jūsų laiškas yra dokumentas, apie tai kas susitarta. Jei darbdavys sutarties neįformana, dar dirbdamas kreipkitės į Darbo inspekciją, kuri gali atvykti į patikrinimą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartį. C ir D atveju darbo nepradedate ir ieškote kito darbdavio.
Jei jokio raštiško susitarimo dėl darbo nėra, o darbą jau pradėjote?
Dar dirbdamas kreipkitės į darbo inspekciją, kuri gali tikrinti darbo vietą ir įpareigoti darbdavį išduoti darbo sutartis.
Jei dirbate be sutarties, būtinai turite turėti kitus dokumentus, tvirtinačius jūsų įdarbinimą ir dirbtą laiką bei uždirbtą atlyginimą.
darbo valandų apskaitos lapus (timelister)
algalapius (lønnslipper).
Užsitikrinkite kad turite visu dokumentus apie savo atliekamą darbą, veskite savo nuosavas darvo valandų apskaitas (nors darbdavys turi turėti tokią sistemą pagal įstatymą), turėkite visus adresus, kuriuose buvo atliekami darbai (pvz dirbant statybose ar valyme).
Visgi, jei darbdavys neturi visų privalomų pagal įstatymus tvarkų savo įmonėje, t.y. neišdavė darbo sutarties ir neveda darbo laiko apskaitos, dar dirbdami nedelsiant rašykite skundą Norvegijos darbo inspekcijai. Skunde tiksliai nurodytikite kur dirbate (ne įmonės ofiso adresą, o ten, kur vyksta darbas). Inspektoriai gaės patikrinti įmonę ir įpareigoti darbdavį įforminti jūsų įdarbinimą.
Registruojate įmonę privalomuose registruose (daugiau informacijos spraipsnyje)
Siunčiate paraišką dėl pripažinimo Norvegijos darbo inspkecijai
Gaunate laišką iš Norvegijos darbo inspkecijos, kad jau galite užsakyti HMS korteles darbuotojams
Užsakote HMS korteles
Gaunate pripažinimą iš darbo inspekcijos
Įmonė įrašoma į pripažintų valymo įmonių registrą
Kasmet turite siųsti informaciją Norvegijos darbo inspekcijai, kad įmonė atitinka visus reikalavimus būti pripažinta.
Tokį pripažinimą turi turėti visos valymo įmonės, t.p. ir individuali įmonė, kurios savininkas atlieka valymo paslaugas, ir darbo jėgą nuomojančios įmonės (no. bemanningsforetak).
Išimtis: Įmonės, neteikiančios valymo paslaugų, tačiau turinčios įdarbintą valymo paslaugas atliekantį darbuotoją, neprivalo gauti pripažinimo (pvz. banke dirbantis valymo darbuotojas, kurio darbo sutartis yra su banku).
Neturinti darbuotojų individuali įmonė šiunčia tik prašymą, be papildomų dokumentų. Įmonė privalo būti registruota įmonių registre su įmonės registracijos kodu.
Turinti darbuotojus įmonė privalo prie paraiškos pridėti šiuos dokumentus:
Dokumentus, kad atitinka visus reikalavimus dėl privalomo minimalaus tarifo pagal visuotinio taikymo įstatymą (no. allmengjøringsloven)
Dokumentus apie tvarką, pagal kurią darbuotojams bus užtikinta kompensacija susižalojimo darbe atveju (draudimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, no. yrkeskadeforsikring)
Įmonė privalo būti registruota pagal visus reikalavimus šiuose registruose:
Jei įmonės kategorija yra įdarbinimo įmonė, nuomojanti darbuotojus valymo darbams, ji privalo būti registruota darbo inspekcijos administruojamame darbo jėgos nuomos įmonių registre Godkjente bemanningsforetak (arbeidstilsynet.no)
Jei pripažinimo reikalavimai keičiami, įmonė privalo irgi atitikti naujai įvestus reikalavimus. Darbo inspekcija gali reikalauti dokumentų ar įmonės tvarka atitinka naujus reikalavimus.
HMS-kortelė, administruojama Norvegijos darbo inspekcijos
Visos įmonės, siūlančios valymo paslaugas, privalo savo darbuotojams parūpinti HMS korteles HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios pateikė prašymą dėl pripažinimo, gaus žinutę iš darbo inspkecijos, kad jau gali užsakyti HMS korteles.
Užsakyti HMS koretelę čia HMS-kort bestillingsløsning (hmskort.no). Įmonė Evry Card Servise AS turi Norvegijos darbo inspkecijos įgaliojimą išduoti šias korteles.
Kiek trunka paraiškos nagrinėjimas
Nuo 1–8 savaičių po to, kai įmonė atsiuntė visus reikiamus dokumentus. Jei ko nors trūksta, įmonė gauna laišką iš darbo inspkecijos per tam tikrą terminą pataisyti paraišką ar atsiųsti papildomą informaciją / dokumentus.
Neatitinkančios reikalavimų įmonių paraiškos bus atmestos. Tokios įmonės praras teisę siūlyti valymo paslaugas, o pirkti valymo paslaugas iš tokių įmonių taip pat draudžiama.
Įmonės, kurios jau gali užsakyti HMS kortelę, pripažinimą gaus iškart po to, kai užsakys korteles. Kai įmonė gaus pripažinimą, jis bus registruojama pripažintų įmonių registre, įmonės statusas bus „pripažinta su darbuotojais” arba „pripažinta be darbuotojų”.
Įmonės, neatsiuntusios šios informacijos, gali praprasti pripažinimą.
Jei įmonė neatitinka reikalavimų, Norvegijos darbo inspkecija gali atšaukti pripažinimą.
Taip pat, darbo inspekcijos patikrinimo metu nustačius poįstatyminio akto dėl pripažinimo pažeidimus baudžiama taip ir finansinėmis nuobaudomis pagal darbo kodekso skyrius 18 og 19.
Darbo kodekso § 15-15 nurodo, kad alga privalo būti išmokama pagal rašytinę sutartį. Jei darbdavys neišmoka algos laiku, t.y. tą dieną, kuri numatyta sutartyje, jis pažeidžia darbo sutartį.
Kaip reaguoti?
Kreipkitės į darbdavį žodžiu, po to raštu nurodydami nuolatinį algos vėlavimą, t.p. galite įrašyti, kad tai sutarties laužymas ir paprašyti mokėti laiku, sutvarkius įmonės algos mokėjimo tvarką / rutinas.
Jei algos vėlavimas kartojasi, t.p. jei vėluojant algai yra padaroma finansinė žala (pvz. negalite sumokėti sąskaitų ar vėluojate jas sumokėti ir turite mokėti delspinigius ir baudas dėl to kad vėluojate) šiuos finansinius nuostolius turės padengti darbdavys. Rinkite dokumentus apie tai.
Galite kreiptis į teisininkus, pvz. advokatą, advokato išlaidas tokiu atveju turės padengti darbavys.
Algos nemokėjimas laiku yra darbo sutarties nesilaikymas, todėl darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo santykius, neatidirbant numatyto laikotarpio ir gali turėti teisę reikalauti padengti šias išlaidas (t.y. mokėti algą, numatytą darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, nors nedirba).
Patartina surinkti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad alga nuolatos vėluoja ir t.p. dokumentus (laiškus), kad buvo pakartotinai kreiprtasi į darbdavį prašant algą mokėti laiku. Doumentai bus būtini, jei kils juridinis konfliktas, siekiant nutraukti darbo sutartį ar reikalajant žalos atlyginimo.
Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.
Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.
Kroviniai gali būti galima vežami:
Šalies viduje
Iš vienos šalies į kitą
Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.
Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)
Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).
Kabotažo privalumai
Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).
Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.
Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.
Kabotažo neigiamos pusės
Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama. Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius. Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų.
Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.
Galiojančios kabotažo taisyklės
Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai
EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.
Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:
• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).
• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.
• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.
• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.
• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.
Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.
Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).
Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :
· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,
· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,
· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,
· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,
· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,
· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,
· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų
· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.
Taip, tai yra teisėta ir net rekomenduojama. Sužinokite kodėl ir kokia tvarka galioja susirgus.
Norvegijoje yra nemažas dirbančiųjų sergamumas ir jis nuolat auga. Sergama dažniausiai dėl skeleto ir raumenų negalavimų ar lengvų psichinių negalavimų. Dažniausiai sergama su asmeniniu pranešimu apie ligą (no. egenmelding), t.y. neimant gydytojo pažymos.
