Paskelbta

Kodėl toks didelis sergamumas Norvegijoje ir ką ketina daryti vyriausybė? Ar bus mažinamos ligos išmokos?

Klausykite straipsnio įrašo

Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.

Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:

  • norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
  • Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.

Tai – prieštaringi faktai.

Labiausiai nermina visuomenę, kad jaunimas nebaigia mokyklos, nes vengia ten lankytis (no. skolevegring). Kai kas nebaigia net pagrindinės privaloms mokyklos (no. ungdomskole). Į mokyklą kai kuriuos mokinius vežioja su taksi, nes kitaip jie ten nenueina, bet tokie vistiek dažniausiai mokslo nebaigia. Jauni žmonės netenka įgūdžių atsikelti ir išeiti į darbą, praranda bet kokią discipliną. Tokie jaunuoliai paprastai tiesiu taikymu suka į NAV ir ima gyventi iš ligos pašalpų. Ligos, nurodomos jų biuleteniuos, yra ne sunkios ir mirtinos, o psichiniai ir psichologiniai sutrikimai – nerimas, depresija ir pan. Sergamumas dažniausiai ilgalaikis, trunkantis metų metus.

Tokie jaunuoliai atsiduria už darbo rinkos ribų, norvegiškai šis fenomenas vadinamas utenfoskap, jų galimybė vėliau patekti į darbo rinką labai sumažėja.

Norvegija negali sau leisti turėti tokio sergamumo. Nedirbančių darbingo amžiaus žmonių išlaikymas šaliai kainuoja miliardus. Be to, nedarbas Norvegijoje yra katastrofiškai mažas, vos  4,3 %, tai reiškia, kad Norvegija smarkiai stokoja dirbančiųjų, ypač nekvalifikuotose profesijose.

Norvegijoje galioja įtraukties į darbą tvarka, norvegiškai inkluderende arbeidsliv, IA. Šią tvarką kai kurios įmonės turi jau daugiau nei 10 metų, daugiau skaitykite nuorodoje. Tikslas, pasirašant tokią tvarką numatančią sutartį tarp vyriausybės ir socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų), buvo sumažinti sergamumą 10 proc. Deja, jis ne sumažėjo, o per penkis metus padidėjo dvigubai. Egzistuojantis sergamumo mažinamo metodas, regis, neveikia. Nepaisant to, dideli pakeitimai esamoje tvarkoje nenumatomi ir įtraukties į darbą sutartis (IA) ir toliau galios, beje, su kai kuriais pakeitimais.

Darbdavių asociacija (NHO) sako, ka dabar ligos išmokų tvarka yra per dosni. Pilnas atlyginimas sergančiam mokamas nuo pirmos dienos ir jis yra 100 proc., tai gali tęstis metus ir ilgiau. Yra žmonių, sergančių su pilna alga, penkis ir daugiau metų. Visgi, valdantieji tvirtina, kad tvarka nebus keičiama, taigi išmokos išliks tokios pačios. To labiausiai reikalauja didelę įtaką turinčios profsąjungos, grasindamos streikais. Dabar šalį valdo darbo partija, taigi profsąjungų balsas yra lemiamas.

Kaip ketinama spręsti problemą

Didesnė atsakomybė, teigia darbo ministrė, turėtų tekti gydytojams ir darbdaviams. Varyti sergančius į darbą, atimant ar mažinant ligos išmokas nėra teisinga išeitis, nuo to jie nepasveiks. Darbdaviai ir gydytojai turi bendradabiauti ir sugebėti segantįjį integruoti į darbą, sudarydami sąlygas dirbti ne pilną darbo laiką ir lengvesnį darbą. Galbūt net bus pratęsiamas darbdavių ligos išmokų mokėjimo laikotarpis (dabar jis yra 16 dienų). Taip pat bus skatinamas jaunimo įtraukimas į darbo rinką. Valstybė siūlys algos priemoką ką tik pradėjusiems dirbti naujokams, tokiu būdu darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus ir be patirties darbo rinkoje darbuotojus.

Gabūt reikėtų keisti požiūrį, sako ministrė, nes dabar yra palitęs įsitikinimas, kad visas problemas galima spręsti biuleteniu: jei darbe atsiranda didesni išūkiai ar truputį sudėtingesnė situacija – žmogus ima biuletenį,  o gydytojai jį lengvai duoda. Tokią praktiką reikia keisti. Juk darbas gydo, o buvimas namuose gali dar labiau susargdinti ir izoliuoti, ypač turinčius psichologinių problemų.

NRK radijo laida (norvegų kalba), kurios pagrindu paruošta ši apžvalga .

Daugiau apie biuletenį ir ligos išmokas:

Susirgai, o darbdavys nepalieka ramybėje

Nedrįskite sirgti

Šeimos gydytojas – fastlege

Darbdavys nemoka ligos išmokų – ką daryti

Biuletenis

Paskelbta

Ar galiu gauti senatvės pensiją Norvegijoje sulaukęs 62 metų?

Taip, galimybė gauti pensiją Norvegijoje, sulaukus 62 metų, tikrai yra.

 62 metai yra anksčiausias amžius, kai galima išeiti į pensiją.

Tačiau galimybė gauti pensiją nesulaukus visuotinio pensinio amžiaus (toks pensninis amžius yra dabar, t.y. 2024 m., yra 67 m., bet jį žadama ilginti) galioja ne visiems.

Be to, specialistai perspėja, kad net ir turintiems teisę gauti išankstinę pensiją sulaukus 62 metų, ji būtų nepakankama ir daug mažesnė, nei dirbant ilgiau ar iki nustatyto dabar visuotinio pensinio amžiaus 67 m.

Jei norite išeiti į pensiją 62 m., turite:

  • arba turėti AFP (sutartinę) pensiją,
  • arba 40 metų dirbti, ir pajamos privalo būti ne mažesnės, nei 633.000 kronų kasmet. Kai kam – tai didelė suma, kai kam – menkniekis.

Yra ir papildomų niuansų, pvz. jei vienoje įmonėje turėjote AFP sutarį, bet išėjote į kitą darbą, kurioje tokios sutarties nėra, arba perėjote dirbti iš privataus sektoriaus su AFP sutartimi į valstybinį sektorių irgi su AFT sutartimi, AFP sutartis nebėra tęstinė ir nebūtinai galėsite pasinaudoti išankstine pensija nuo 62 m.

Dėl visų papildomų niuansų vieno atsakymo apie pensiją nėra. Reikia visada gilintis į individualią darbuotojo pensijos kaupimo situaciją, tik tokiu atveju galima gauti tikslų atsakymą ar galite ir ar verta eiti į pensiją nuo 62 metų ir kokio dydžio bus pensija.

Stortingas šiais metais (2024) priėmė pakeitimus, kad pensinis amžius vienu mėnesiu didėja su kiekvienais vėlesniais gimimo metais.

Pagrindinis momentas skaičiuojant pensiją – kuo ilgiau dirbama ir kuo daugiau uždirbama, tuo didesnė ir pensija.

NAV ekspertai nuorodo, kiek privalo būti uždirbus, norint išeiti į pensiją anksčiau numatyto visuotinio pensinio amžiaus.  

Taigi, jei sulaukėte 62 metų, turite savęs paklausti:

  • Ar turiu teisę išeiti į pensiją?
  • Ar, jei turiu tą teisę, to noriu ir kokias pajamas išėjęs gausiu?

Jei sveikata leidžia, darbas patinka ir nėra labai sunkus fiziškai, į pensiją išeiti neverta, nes labai galimas daiktas, kad pensijos dydis nebus priimtinas.

Stortingas taip pat priėmė papildomą tvarką (no. sliteordning) tiems, kurie nebegali dirbti ilgiau dėl sveikatos problemų ir dėl to į pensiją išeina anksčiau.  Dažnai tokių asmenų pensija nedidelė, todėl jiems numatyta priemoka, atitinkanti ¼ G (G=grunnbeløp, bazinis dydis, kintanti suma), dabar (2024 m.) tai yra apie 30 000 nok. Kadangi tvarka labai nauja, dar nenusistovėjusi jos taikymo praktika. Daugiau čia. Kol kas nežinia, ar priemoką bus galima išsivežti iš Norvegijos, ar ji bus mokama tik gyvenantiems Norvegijoje.

Jums sukako 62 metai ir norėtumėte eiti į pensiją?

Išsiaškinkite:

  • Ar turite AFP sutartį (klauskite darbdavio). Visi, dirbantys viešajame sektoriuje paprastai turi šią sutartį. Tačiau dirbantys privačiame sektoriuje ja turi nebūtinai, bet gali turėti per profsąjungą (klauskite savo profsąjungos).
  • BET! Net ir tie kurie turi sutartį, nebūtinai turi teisę į AFP pensiją. Teisę į ją galima prarasti, pvz. pakeitus darbą, skyrių darbe ir pan. Apie tai žmogus gali nežinoti, todėl būtina aiškintis iš anksto su pensijų specialistais. Tokius specialistus galite susirasti savo profsąjungoje arba NAV.

Kokio dydžio pensiją gausite priklauso nuo daugelio dalykų:

  • Kokia metinė alga?
  • Kiek metų iš viso dirbote?
  • Ar gavote tik algą ar ir kitas išmokas, kurios kaupia pensiją (pvz. motinystės tėvystės, nedarbo, profesinės reabilitacijos, ligos ar kt. išmokas)?
  • Jūsų gimimo metai?
  • Kokio mažiaus norite išeiti į pensiją?
  • Ar norite gauti pilną pensiją ar dalinę (no.gradert) senatvės pensiją?
  • Ar turite teisę į AFP pensiją privačiame sektoriuje ar gausite teisę į AFP viešąjame sektoriuje, kuri įsiteisės 2025 m. ?

Savo asmeninę pensiją galite susižinoti prisijungę prie NAV portalo su asmeniniais kodais.

Taip pat savo pensiją galite apskaičiuoti prisijungę čia

Daugiau apie pensiją:

Norvegiška senatvės pensija

Imigrantai ir pensija

Ar galiu išsivežti sukauptą Norvegioje pensiją jei išvykstu iš Norvegijos

Norvegiška pensija ne tokia apie kokią svavojom

Norvegiška pensija – ką svarbu suprasti

Paskelbta

Susirgau, o darbdavys nepalieka ramybėje.

Ar tai teisėta?

Taip, tai yra teisėta ir net rekomenduojama. Sužinokite kodėl ir kokia tvarka galioja susirgus.

Norvegijoje yra nemažas dirbančiųjų sergamumas ir jis nuolat auga. Sergama dažniausiai dėl skeleto ir raumenų negalavimų ar lengvų psichinių negalavimų. Dažniausiai sergama su asmeniniu pranešimu apie ligą (no. egenmelding), t.y. neimant gydytojo pažymos.

Toliau skaityti „Susirgau, o darbdavys nepalieka ramybėje.”
Paskelbta

Norvegijoje dirbantys užsieniečiai: dirbk, bet nedrįsk sirgti!

Užsieniečiai dirba daug, sunkiai, o kai suserga, negauna NAV išmokų. Kodėl?

Tai gali atsitikti dėl kelių priežasčių:

  • Darbdavys užginčija biuletenį
  • Darbdavys vilkina duomenų NAV apie darbuotojo pajamas (no. inntektopplysninger) pateikimą
  • Darbuotojas iš užsienio nemoka kalbos ir nesusigaudo NAV sistemoje.

Štai tipiškos istorijos, kurios gali atsitikti bet kuriam, dirbančiam Norvegijoje. Viską apsunkina kalbos nemokėjimas.

Trumapai perpasakoju ilgą straipsnį šia tema.  

Lenkijos pilietis, 63 m. atvyko į Norvegiją 2018, turi ID numerį dirba statybose. Norvegų kalbos neišmoko, nes per sunku, ir nėra nemokamų kursų, bei nėra laiko. 2020 m., nukritęs nuo pastolių, susižalojo nugarą bet darbo traumos neįformino, nes bijojo prarasti darbą.  Jis negavo pinigų iš NAV dėl to, kad nebuvo neįgalus (NAV vertinimu), taigi – galėjo dirbti. Nugara niekada nepasitaisė. Žmogus vėl susirgo, nes dirbo be tinkamų rūbų lauke. Jis sako, kad darbdavys nedavė rūbų. Nugara pablogėjo. Gydytojas davė biuletenį. Bet tada jį atleido iš darbo. Galiausiai jis kreipėsi į lenkų organizacijas Norvegijoje, padedančias savo tautiečiams. Buvo išsiaškinta, kad už 2,5 mėn. biuletenį jam buvo sumokėta tik tris dienas. Žmogus nebeturėjo pragyvenimo lėšų ir buvo priverstas skolintis pinigus. Jis ne vieną kartą kreipėsi raštu per NAV portalą, bet jam nebuvo nieko atsakoma. Visą mėnesį jis gyveno nežinioje (nuo gruodžio iki sausio vidurio, juk Norvegija šiuo kalėdiniu laikotarpiu nedirba). Finasinės problemos pabloginą psichinę sveikatą. Medikai sako, kad galbūt reikės operuoti nugarą. Žmogus nori dirbti, bet negali dėl nugaros.

Darbdavys nesuteikė informacijos NAV – kenčia sergantis darbuotojas

Galiausiai NAV – po to, kai lenkiškos organizacijos ir profsąjunga susisiekė šiuo klausimu su jais – parašė, kad reikia duomenų iš darbdavio, dokumento, vadinamo inntektsmelding (pažymos apie pajamas). Atstovė iš lenkiškos organizacijos svarsto, kodėl dėl to, ko nepadarė darbdavys turi nukentėti sergantis darbuotojas?

Po organizacijų įsikišimo NAV vadovybė atsakė, kad iš jų pusės buvo padaryta daug klaidų. Taip pat nebuvo lenkų darbuotojui suteiktas vertėjas, kas priklauso pagal galiojančią tvarką, bet dabar pasistengs surasti vertėją.

Atstovė iš lenkų organizacijos, cituojama straispnyje, sako, kad, nors darbuotojas viską padarė teisingai, o klaidas darė NAV ir darbdavys, nes neatliko savo pareigos, visa našta ir pasekmės nepelnytai tenka sergančiam darbuotojui. Tokia Norvegijos realybė, kurioje užsieniečiai neaguna pagalbos.  

NAV sistema – sudėtinga užsieniečiams

Lenkų organizacijos atstovė, kuri pati yra slaugytoja, priduria, kad tai tipiškos problemos, su kuriomis susiduria lenkai Norvegijoje. Jie dirba tiek daug, kad sveikata neatlaiko, o po to negauna išmokų, nes nesugeba laviruoti sudėtingoje NAV sistemoje.

Dažnai darbdaviai užginčija biuletenį, nemoka darbuotojui nustatytą laikotarpį (16 dienų) ligos pašapos, tada nebemoka ir NAV. Darbduotojas laukia nesulaukia pinigų, bet nieko nedaro, prasiskolina, o paskui situacija dar labiau susipanioja.

Tai, kad darbdaviai nesuteikia duomenų apie darbuotojo pajamas, o NAV tuo pagrindu negali apskaičiuoti ligos išmokų, irgi – tipiška užsieniečių problema. Tada visos neigiamos pasekmės tenka darbuotojui, jam vėluoja ligos išmokos, o darbdaviui – jokių pasekmių dėl to, kad buvo tokiu būdu, nors netiesiogiao, stiprai kenkiama.

Straipsnyje pasakojama istorija apie kitą Lenkijos pilietį, kuris ligos išmokų negavo net aštuonis mėnesius, vien dėl to, kad darbdavys nenusiuntė duomenų apie pajamas.  Tokios situacijos labai blogina užsieniečių sveikatą, taip pat ir psichinę.

Profsąjungų atstovas, pasisakantis straipsnyje, teigia, kad darbdaviai vis dažniau užginčija biuletenį, nors anksčiau tokie atvejai Norvegijoje retai pasitaikydavo. Ypač nuo to kenčia, sako jis, rotacijos principu dirbantys darbuotojai. Tokiu būdu ši socialinė garantija – ligos išmokos – tokios kategorijos darbininkams tampa neprieinama.

Profsąjungų atstovas nesupranta, kokiu pagrindu darbdaviai, net nežinodami diagnozės, gali užginčyti gydytojo išduotą biuletenį? Kokią kompetenciją jie turi ? –  stebisi jis. Klausimas apie darbdavių praktiką užginčyti biuletenius ir tokiu būdu neleisti darbuotojams naudotis esamomis socialinėmis garantijomis yra perduotas politikų svarstymui.

Nors NAV atovė teigia, kad darbdavys negali užginčyti biuletenio be pagrindo, o jei tai daroma, NAV tiria reikalą nuodugniau, profsąjungų atstovas visgi tvirtina kad NAV neturi reikiamo kontakto su darbuotojais, grindžia išvadas tik pagal darbdavių duomenis. O darbdaviai Norvegijoje dabar toli gražu ne visi yra sąžiningi.

Labai svarbu, jei negaunate ligos išmokų, išsiaiškinti su NAV patiems. Daugiau informacijos apie tai ką konkrečiai daryti čia.

Jums gali būti įdomu apie pastovų gydytoją Norvegijoje.

Daugiau apie sveikatos priežiūrą Norvegijoje lietuvių kalba.

Paskelbta

Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?

Jei susirgote ir gavote biuletenį, pirmąsias 16 dienų sirgimo ligos išmokas privalo mokėti darbdavys. Žinoma, išmokos bus mokamos tik tokiu atveju, jei turite raštiškus susitarimus, kad sergate tomis dienomis kai buvo numatytas darbas,  t.y. turite garantuojamą darbo sutartyje darbo laiką arba priedus prie sutarties, t.y. užsakymų lapus norv. oppdragsbekreftelse (jei dirbate per įdarbinimo agentūrą).

Toliau skaityti „Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?”
Paskelbta

Norvegiška senatvės pensija.

Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?

Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.

Pexels nuotrauka

Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.

Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.

Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”
Paskelbta

Tikėjimas nr. 15. Jei atvažiavau čia gyventi pas kokį nors vyrą, jis automatiškai tampa mano sugyventiniu. Tada man duoda numerį ir galiu iškart stoti į NAV, kuris visokeriopai padeda visoms moterims.

Deja, ne taip paprasta. Sugyventinio statusas Norvegijoje nepripažįstamas bet kam. Sugyventinis – tai asmuo, su kuriuo kartu registruota gyvenamoji vieta. Užsieniečiams, atvykstantiems kartu gyventi su legaliai gyvenančiu Norvegijoje asmeniu, šis statusas automatiškai nepriklauso.

Toliau skaityti „Tikėjimas nr. 15. Jei atvažiavau čia gyventi pas kokį nors vyrą, jis automatiškai tampa mano sugyventiniu. Tada man duoda numerį ir galiu iškart stoti į NAV, kuris visokeriopai padeda visoms moterims.”
Paskelbta

Norvegiška pensija – ne tokia, apie kokią svajojom…

Man skambina. Gyvenantis Norvegijoje asmuo, nori likti anonimiškas, nes kitaip bus daug kalbų…. Sako – gėriau vaistus, kai sužinojau, kiek gausiu pensijos.

Kindel media, Pexels.

Sako:  «Noriu papasakoti mano norvegiškos pensijos istoriją, kad kitiems atsivertų akys.

Noriu žmonėms pasakyti, kad viltys gauti didelę Norvegišką pensiją yra beprasmiškos. Žmonės atvažiuoja čia dirbti dėl pensijos, ir sako – dabar padirbsiu kelis metus Norvegijoje ir užsidirbsiu norvegišką pensiją. Net parašyta, kad gali pradirbti tris metus, ir jau gausi pensiją.

Bet čia yra nesąmonė. Aš atvažiavau kai man buvo 57 metai, pradirbau beveik 10 metų ir mano pensija yra tik 2772,- nok. Tokia siaubinga realybė.

Toliau skaityti „Norvegiška pensija – ne tokia, apie kokią svajojom…”