Norvegija – gerovės šalis, kur visi šalies gyventojai yra socialiai apginti. Atsakinga už gerovę institucija yra Norvegijos gerovės tarnyba. Daugiau informacijos www.nav.no
Kodėl kartais nesuveikia sistema ir susižalojęs darbe žmogus lieka be išmokų ir net su skola? Nors buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkinga. Norvegija juk yra rimta, civilizuota šalis, kurioje viskas turėtų veikti be jokių sutrikimų. Deja, ne visada.
Ką labai svarbu žinoti?
Norvegijoje, nors taisyklės gana aiškios, kartais atsitinka taip, kad jos nesuveikia dėl tam tikrų klaidų. Tada sunku gauti pagalbą ir informaciją. Dažniausiai tai atsitinka užsieniečiams. Pasiklystama tarp institucijų ir jų kompetencijų, ir padėtis, atrodo, yra be išeities.
Straipsnis padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų. Nepatingėkite, perskaitykite ir įsigilinkite.
Sistemos trūkumais įsitikino Florin Sauluc iš Rumunijos, kuris dirbo Tiktok-kompiuterių centre prie Hamaro. Darbe jis nukrito iš aukščio ir susižalojo kojas. Būtent tada jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Jis tikėjosi, kad viskas yra legalu, ir kad dirbant Norvegijoje jam automatiškai yra suteiktos visos socialinės garantijos. Bet taip neįvyko. Nuoroda į straipsnį.
Nėščios dirbančios darbuotojos turi teisę į apmokamas laisvas dienas nėščiųjų sveikatos patikrinimui (no svangerskapskontroller).
Nėščia darbuotoja, dirbanti ten kur yra pavojus pakenkti vaisiui, turi teisę į nėštumo atostogas (no. svangerskapspermisjon) ir išmokas motinystės (no. svangerskapspenger). Turite teisę į motinystės ir tėvystės atostogas (no. mammapermisjon ir pappapermisjon). Motina turi teisę pasinaudoti atostogomis nėštumo, gimdymo ir vaiko iki metų auginimo laikotarpiu, dalindamasi su tėvu.
Tėvystės atostogos ir išmokos jų metu
Darbo kodeksas nustato teisę į tėvystės atostogas, o socialinės rūpybos įstatymas garantuoja išmokas, jei asmuo dirbo reikiamą laikotarpį.
Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.
Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:
norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.
Taip, galimybė gauti pensiją Norvegijoje, sulaukus 62 metų, tikrai yra.
62 metai yra anksčiausias amžius, kai galima išeiti į pensiją.
Tačiau galimybė gauti pensiją nesulaukus visuotinio pensinio amžiaus (toks pensninis amžius yra dabar, t.y. 2024 m., yra 67 m., bet jį žadama ilginti) galioja ne visiems.
Be to, specialistai perspėja, kad net ir turintiems teisę gauti išankstinę pensiją sulaukus 62 metų, ji būtų nepakankama ir daug mažesnė, nei dirbant ilgiau ar iki nustatyto dabar visuotinio pensinio amžiaus 67 m.
Jei norite išeiti į pensiją 62 m., turite:
arba turėti AFP (sutartinę) pensiją,
arba 40 metų dirbti, ir pajamos privalo būti ne mažesnės, nei 633.000 kronų kasmet. Kai kam – tai didelė suma, kai kam – menkniekis.
Yra ir papildomų niuansų, pvz. jei vienoje įmonėje turėjote AFP sutarį, bet išėjote į kitą darbą, kurioje tokios sutarties nėra, arba perėjote dirbti iš privataus sektoriaus su AFP sutartimi į valstybinį sektorių irgi su AFT sutartimi, AFP sutartis nebėra tęstinė ir nebūtinai galėsite pasinaudoti išankstine pensija nuo 62 m.
Dėl visų papildomų niuansų vieno atsakymo apie pensiją nėra. Reikia visada gilintis į individualią darbuotojo pensijos kaupimo situaciją, tik tokiu atveju galima gauti tikslų atsakymą ar galite ir ar verta eiti į pensiją nuo 62 metų ir kokio dydžio bus pensija.
Stortingas šiais metais (2024) priėmė pakeitimus, kad pensinis amžius vienu mėnesiu didėja su kiekvienais vėlesniais gimimo metais.
Pagrindinis momentas skaičiuojant pensiją – kuo ilgiau dirbama ir kuo daugiau uždirbama, tuo didesnė ir pensija.
NAV ekspertai nuorodo, kiek privalo būti uždirbus, norint išeiti į pensiją anksčiau numatyto visuotinio pensinio amžiaus.
Taigi, jei sulaukėte 62 metų, turite savęs paklausti:
Ar turiu teisę išeiti į pensiją?
Ar, jei turiu tą teisę, to noriu ir kokias pajamas išėjęs gausiu?
Jei sveikata leidžia, darbas patinka ir nėra labai sunkus fiziškai, į pensiją išeiti neverta, nes labai galimas daiktas, kad pensijos dydis nebus priimtinas.
Stortingas taip pat priėmė papildomą tvarką (no. sliteordning) tiems, kurie nebegali dirbti ilgiau dėl sveikatos problemų ir dėl to į pensiją išeina anksčiau. Dažnai tokių asmenų pensija nedidelė, todėl jiems numatyta priemoka, atitinkanti ¼ G (G=grunnbeløp, bazinis dydis, kintanti suma), dabar (2024 m.) tai yra apie 30 000 nok. Kadangi tvarka labai nauja, dar nenusistovėjusi jos taikymo praktika. Daugiau čia. Kol kas nežinia, ar priemoką bus galima išsivežti iš Norvegijos, ar ji bus mokama tik gyvenantiems Norvegijoje.
Jums sukako 62 metai ir norėtumėte eiti į pensiją?
Išsiaškinkite:
Ar turite AFP sutartį (klauskite darbdavio). Visi, dirbantys viešajame sektoriuje paprastai turi šią sutartį. Tačiau dirbantys privačiame sektoriuje ja turi nebūtinai, bet gali turėti per profsąjungą (klauskite savo profsąjungos).
BET! Net ir tie kurie turi sutartį, nebūtinai turi teisę į AFP pensiją. Teisę į ją galima prarasti, pvz. pakeitus darbą, skyrių darbe ir pan. Apie tai žmogus gali nežinoti, todėl būtina aiškintis iš anksto su pensijų specialistais. Tokius specialistus galite susirasti savo profsąjungoje arba NAV.
Kokio dydžio pensiją gausite priklauso nuo daugelio dalykų:
Kokia metinė alga?
Kiek metų iš viso dirbote?
Ar gavote tik algą ar ir kitas išmokas, kurios kaupia pensiją (pvz. motinystės tėvystės, nedarbo, profesinės reabilitacijos, ligos ar kt. išmokas)?
Jūsų gimimo metai?
Kokio mažiaus norite išeiti į pensiją?
Ar norite gauti pilną pensiją ar dalinę (no.gradert) senatvės pensiją?
Ar turite teisę į AFP pensiją privačiame sektoriuje ar gausite teisę į AFP viešąjame sektoriuje, kuri įsiteisės 2025 m. ?
Savo asmeninę pensiją galite susižinoti prisijungę prie NAV portalo su asmeniniais kodais.
Taip pat savo pensiją galite apskaičiuoti prisijungę čia
Taip, tai yra teisėta ir net rekomenduojama. Sužinokite kodėl ir kokia tvarka galioja susirgus.
Norvegijoje yra nemažas dirbančiųjų sergamumas ir jis nuolat auga. Sergama dažniausiai dėl skeleto ir raumenų negalavimų ar lengvų psichinių negalavimų. Dažniausiai sergama su asmeniniu pranešimu apie ligą (no. egenmelding), t.y. neimant gydytojo pažymos.
Lenkijos pilietis, 63 m. atvyko į Norvegiją 2018, turi ID numerį dirba statybose. Norvegų kalbos neišmoko, nes per sunku, ir nėra nemokamų kursų, bei nėra laiko. 2020 m., nukritęs nuo pastolių, susižalojo nugarą bet darbo traumos neįformino, nes bijojo prarasti darbą. Jis negavo pinigų iš NAV dėl to, kad nebuvo neįgalus (NAV vertinimu), taigi – galėjo dirbti. Nugara niekada nepasitaisė. Žmogus vėl susirgo, nes dirbo be tinkamų rūbų lauke. Jis sako, kad darbdavys nedavė rūbų. Nugara pablogėjo. Gydytojas davė biuletenį. Bet tada jį atleido iš darbo. Galiausiai jis kreipėsi į lenkų organizacijas Norvegijoje, padedančias savo tautiečiams. Buvo išsiaškinta, kad už 2,5 mėn. biuletenį jam buvo sumokėta tik tris dienas. Žmogus nebeturėjo pragyvenimo lėšų ir buvo priverstas skolintis pinigus. Jis ne vieną kartą kreipėsi raštu per NAV portalą, bet jam nebuvo nieko atsakoma. Visą mėnesį jis gyveno nežinioje (nuo gruodžio iki sausio vidurio, juk Norvegija šiuo kalėdiniu laikotarpiu nedirba). Finasinės problemos pabloginą psichinę sveikatą. Medikai sako, kad galbūt reikės operuoti nugarą. Žmogus nori dirbti, bet negali dėl nugaros.
Darbdavys nesuteikė informacijos NAV – kenčia sergantis darbuotojas
Galiausiai NAV – po to, kai lenkiškos organizacijos ir profsąjunga susisiekė šiuo klausimu su jais – parašė, kad reikia duomenų iš darbdavio, dokumento, vadinamo inntektsmelding (pažymos apie pajamas). Atstovė iš lenkiškos organizacijos svarsto, kodėl dėl to, ko nepadarė darbdavys turi nukentėti sergantis darbuotojas?
Po organizacijų įsikišimo NAV vadovybė atsakė, kad iš jų pusės buvo padaryta daug klaidų. Taip pat nebuvo lenkų darbuotojui suteiktas vertėjas, kas priklauso pagal galiojančią tvarką, bet dabar pasistengs surasti vertėją.
Atstovė iš lenkų organizacijos, cituojama straispnyje, sako, kad, nors darbuotojas viską padarė teisingai, o klaidas darė NAV ir darbdavys, nes neatliko savo pareigos, visa našta ir pasekmės nepelnytai tenka sergančiam darbuotojui. Tokia Norvegijos realybė, kurioje užsieniečiai neaguna pagalbos.
NAV sistema – sudėtinga užsieniečiams
Lenkų organizacijos atstovė, kuri pati yra slaugytoja, priduria, kad tai tipiškos problemos, su kuriomis susiduria lenkai Norvegijoje. Jie dirba tiek daug, kad sveikata neatlaiko, o po to negauna išmokų, nes nesugeba laviruoti sudėtingoje NAV sistemoje.
Dažnai darbdaviai užginčija biuletenį, nemoka darbuotojui nustatytą laikotarpį (16 dienų) ligos pašapos, tada nebemoka ir NAV. Darbduotojas laukia nesulaukia pinigų, bet nieko nedaro, prasiskolina, o paskui situacija dar labiau susipanioja.
Tai, kad darbdaviai nesuteikia duomenų apie darbuotojo pajamas, o NAV tuo pagrindu negali apskaičiuoti ligos išmokų, irgi – tipiška užsieniečių problema. Tada visos neigiamos pasekmės tenka darbuotojui, jam vėluoja ligos išmokos, o darbdaviui – jokių pasekmių dėl to, kad buvo tokiu būdu, nors netiesiogiao, stiprai kenkiama.
Straipsnyje pasakojama istorija apie kitą Lenkijos pilietį, kuris ligos išmokų negavo net aštuonis mėnesius, vien dėl to, kad darbdavys nenusiuntė duomenų apie pajamas. Tokios situacijos labai blogina užsieniečių sveikatą, taip pat ir psichinę.
Profsąjungų atstovas, pasisakantis straipsnyje, teigia, kad darbdaviai vis dažniau užginčija biuletenį, nors anksčiau tokie atvejai Norvegijoje retai pasitaikydavo. Ypač nuo to kenčia, sako jis, rotacijos principu dirbantys darbuotojai. Tokiu būdu ši socialinė garantija – ligos išmokos – tokios kategorijos darbininkams tampa neprieinama.
Profsąjungų atstovas nesupranta, kokiu pagrindu darbdaviai, net nežinodami diagnozės, gali užginčyti gydytojo išduotą biuletenį? Kokią kompetenciją jie turi ? – stebisi jis. Klausimas apie darbdavių praktiką užginčyti biuletenius ir tokiu būdu neleisti darbuotojams naudotis esamomis socialinėmis garantijomis yra perduotas politikų svarstymui.
Nors NAV atovė teigia, kad darbdavys negali užginčyti biuletenio be pagrindo, o jei tai daroma, NAV tiria reikalą nuodugniau, profsąjungų atstovas visgi tvirtina kad NAV neturi reikiamo kontakto su darbuotojais, grindžia išvadas tik pagal darbdavių duomenis. O darbdaviai Norvegijoje dabar toli gražu ne visi yra sąžiningi.
Labai svarbu, jei negaunate ligos išmokų, išsiaiškinti su NAV patiems. Daugiau informacijos apie tai ką konkrečiai daryti čia.
Jei susirgote ir gavote biuletenį, pirmąsias 16 dienų sirgimo ligos išmokas privalo mokėti darbdavys. Žinoma, išmokos bus mokamos tik tokiu atveju, jei turite raštiškus susitarimus, kad sergate tomis dienomis kai buvo numatytas darbas, t.y. turite garantuojamą darbo sutartyje darbo laiką arba priedus prie sutarties, t.y. užsakymų lapus norv. oppdragsbekreftelse (jei dirbate per įdarbinimo agentūrą).
Sakoma, kad jei Lietuvoje visos dienos kaip pirmadienio rytas, visi lekia bėga skuba ir stresuoja nuo ryo iki vakaro, o Norvegijoje visos dienos kaip sekmadienio pavakarys. Nes čia niekas niekur neskuba, raginti negalima, o jei spausi, atsakys: „ting tar tid“.
Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?
Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.
Pexels nuotrauka
Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.
Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.
