Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?

Jei susirgote ir gavote biuletenį, pirmąsias 16 dienų sirgimo ligos išmokas privalo mokėti darbdavys. Žinoma, išmokos bus mokamos tik tokiu atveju, jei turite raštiškus susitarimus, kad sergate tomis dienomis kai buvo numatytas darbas,  t.y. turite garantuojamą darbo sutartyje darbo laiką arba priedus prie sutarties, t.y. užsakymų lapus norv. oppdragsbekreftelse (jei dirbate per įdarbinimo agentūrą).

Toliau skaityti „Darbdavys Norvegijoje nemoka ligos išmokų (sykepenger): ar teisėta ir ką daryti?”

Privalomas pensijų fondas Norvegijoje, kaupiamas darbdavio (OTP)

OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)  

Pexels nuotrauka
  • Jei esate įdarbintas ne mažiau nei 20 % etato, darbdavys pagal įstatymą privalėtų Jums šį fondą kaupti (yra papildomos sąlygos ir išimtys).
  • Darbdavys privalo žinoti taisykles ir imti kaupti šį fondą kiekvienam savo darbuotojui (jei atitinka įstatymo nurodytas sąlygas).
  • Jei darbdavys privalėtų kaupti, bet nekaupė, turėtų atbuline tvarką sumokėti į šį fondą.
  • Nuo 2021 m. birželio 1 d. šios tvarkos administravimą perėmė Mokesčių tarnyba (skatteetaten). • Visais OTP kaupimo klausimais turite kreiptis ten, taip pat ten galite pranešti anonimiškai, jei toks fondas Jums nekaupiamas
  • Mokesčių tarnyba nustatyts, ar toks fondas privalo būti kaupiamas
  • Mokesčių tarnyba įpareigos darbdavį tokį fondą kaupti ateityje
  • Jei fondas nebuvo kaupiamas ir anksčiau (nors privalėjo būti kaupiamas), turite kreiptis į teisininkus/ profsąjugą / advokatus, kurie atstovaus Jūsų interesus reikalaujant darbdavį įmokėti į fondą atbuline tvarka.
  • Čia galite pasitikrinti ar esate pensinio draudimo Norvegijoje narys
  • Daugiau informacijos

Norvegiška senatvės pensija.

Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?

Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.

Pexels nuotrauka

Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.

Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.

Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”

Tikėjimas nr. 15. Jei atvažiavau čia gyventi pas kokį nors vyrą, jis automatiškai tampa mano sugyventiniu. Tada man duoda numerį ir galiu iškart stoti į NAV, kuris visokeriopai padeda visoms moterims.

Deja, ne taip paprasta. Sugyventinio statusas Norvegijoje nepripažįstamas bet kam. Sugyventinis – tai asmuo, su kuriuo kartu registruota gyvenamoji vieta. Užsieniečiams, atvykstantiems kartu gyventi su legaliai gyvenančiu Norvegijoje asmeniu, šis statusas automatiškai nepriklauso.

Yra reikalavimai norint gauti tokį statusą Norvegijoje:

  • mažiausiai dvejus metus registruota bendra gyvenamoji vieta (reikalingas pažyma apie tai)
  • arba bendras vaikas, kurio gimimo liudijime nurodyti abu sugyentiniai kaip tėvai.

Tada atsiras pagrindas registruotis kaip šeimos, šiuo atveju, sugyventinio statusu, bus galima imigruoti ir gauti asmens kodą (D-numerį arba ID numerį).

Informacija randama Imigracijos direktorato portale.

Norvegiška pensija – ne tokia, apie kokią svajojom…

Man skambina. Gyvenantis Norvegijoje asmuo, nori likti anonimiškas, nes kitaip bus daug kalbų…. Sako – gėriau vaistus, kai sužinojau, kiek gausiu pensijos.

Kindel media, Pexels.

Sako:  «Noriu papasakoti mano norvegiškos pensijos istoriją, kad kitiems atsivertų akys.

Noriu žmonėms pasakyti, kad viltys gauti didelę Norvegišką pensiją yra beprasmiškos. Žmonės atvažiuoja čia dirbti dėl pensijos, ir sako – dabar padirbsiu kelis metus Norvegijoje ir užsidirbsiu norvegišką pensiją. Net parašyta, kad gali pradirbti tris metus, ir jau gausi pensiją.

Bet čia yra nesąmonė. Aš atvažiavau kai man buvo 57 metai, pradirbau beveik 10 metų ir mano pensija yra tik 2772,- nok. Tokia siaubinga realybė.

Toliau skaityti „Norvegiška pensija – ne tokia, apie kokią svajojom…”

Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?

Dalintis – norvegų kultūros ypatybė, tai jų gerovės valstybės pagrindas. Vyresnio amžiaus norvegai dar prisimena, kaip jie nieko neturėjo, todėl nori ir moka dalintis tuo, ką turi (išskyrus maistu, nes jo kažkada buvo tiek mažai, kad pasidalijus pats iš bado mirtum. Todėl apie maistą – atskira šneka). Taigi – kaip veikia Norvegijos gerovės sistema ir ar tikrai ji tokia gera.

Toliau skaityti „Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?”

Tikėjimas 12: Žmogui priklauso 10 kvadratinių metrų kambarys, o jei neįstengiu tokio būsto įpirkti ar nuomoti (t.y.. kad kiekvienas šeimos narys turėtu po kambarį ir po 5000 kronų mėnesiui (atskaičiavus visus mokesčius ir būtinas išlaidas), tai valdžia turi duoti.

Ar privalo Norvegijoje duoti namą, jei didelė šeima?

Toliau skaityti „Tikėjimas 12: Žmogui priklauso 10 kvadratinių metrų kambarys, o jei neįstengiu tokio būsto įpirkti ar nuomoti (t.y.. kad kiekvienas šeimos narys turėtu po kambarį ir po 5000 kronų mėnesiui (atskaičiavus visus mokesčius ir būtinas išlaidas), tai valdžia turi duoti.”