Žinok daugiau – gyvenk geriau
Norvegija – gerovės šalis, kur visi šalies gyventojai yra socialiai apginti. Atsakinga už gerovę institucija yra Norvegijos gerovės tarnyba. Daugiau informacijos www.nav.no
Jei susirgote ir gavote biuletenį, pirmąsias 16 dienų sirgimo ligos išmokas privalo mokėti darbdavys. Žinoma, išmokos bus mokamos tik tokiu atveju, jei turite raštiškus susitarimus, kad sergate tomis dienomis kai buvo numatytas darbas, t.y. turite garantuojamą darbo sutartyje darbo laiką arba priedus prie sutarties, t.y. užsakymų lapus norv. oppdragsbekreftelse (jei dirbate per įdarbinimo agentūrą).
Sakoma, kad jei Lietuvoje visos dienos kaip pirmadienio rytas, visi lekia bėga skuba ir stresuoja nuo ryo iki vakaro, o Norvegijoje visos dienos kaip sekmadienio pavakarys. Nes čia niekas niekur neskuba, raginti negalima, o jei spausi, atsakys: „ting tar tid“.
Toliau skaityti „Norvegiškas darbo kalendorius„OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)
Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?
Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.
Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.
Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.
Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”
Deja, ne taip paprasta. Sugyventinio statusas Norvegijoje nepripažįstamas bet kam. Sugyventinis – tai asmuo, su kuriuo kartu registruota gyvenamoji vieta. Užsieniečiams, atvykstantiems kartu gyventi su legaliai gyvenančiu Norvegijoje asmeniu, šis statusas automatiškai nepriklauso.
Yra reikalavimai norint gauti tokį statusą Norvegijoje:
Tada atsiras pagrindas registruotis kaip šeimos, šiuo atveju, sugyventinio statusu, bus galima imigruoti ir gauti asmens kodą (D-numerį arba ID numerį).
Informacija randama Imigracijos direktorato portale.
Man skambina. Gyvenantis Norvegijoje asmuo, nori likti anonimiškas, nes kitaip bus daug kalbų…. Sako – gėriau vaistus, kai sužinojau, kiek gausiu pensijos.
Sako: «Noriu papasakoti mano norvegiškos pensijos istoriją, kad kitiems atsivertų akys.
Noriu žmonėms pasakyti, kad viltys gauti didelę Norvegišką pensiją yra beprasmiškos. Žmonės atvažiuoja čia dirbti dėl pensijos, ir sako – dabar padirbsiu kelis metus Norvegijoje ir užsidirbsiu norvegišką pensiją. Net parašyta, kad gali pradirbti tris metus, ir jau gausi pensiją.
Bet čia yra nesąmonė. Aš atvažiavau kai man buvo 57 metai, pradirbau beveik 10 metų ir mano pensija yra tik 2772,- nok. Tokia siaubinga realybė.
Toliau skaityti „Norvegiška pensija – ne tokia, apie kokią svajojom…”Dalintis – norvegų kultūros ypatybė, tai jų gerovės valstybės pagrindas. Vyresnio amžiaus norvegai dar prisimena, kaip jie nieko neturėjo, todėl nori ir moka dalintis tuo, ką turi (išskyrus maistu, nes jo kažkada buvo tiek mažai, kad pasidalijus pats iš bado mirtum. Todėl apie maistą – atskira šneka). Taigi – kaip veikia Norvegijos gerovės sistema ir ar tikrai ji tokia gera.
