Kultūrinės dimensijos

Kaip matuojamos kultūros.

Naudojame žodį „kultūra” ivairiuose kontekstuose, tačia nedaug kas iškart atsakys – kas tai? Vienas apibrėžimas teigia, kad tai yra sudėtinė visuma, apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitas vertybes. Tačiau kas yra vertybės? Jos juk priklauso nuo konkrečios šalies, konkrečios visuomenės ir konkretaus istorinio laikotarpio. Afganistane vertybės vienokios, o pavyzdžiui Norvegijoje – visai kitokios. Ir pabandyk šių šalių atstovus įtikinti priešingai – nemanau kad pavyktų. Štai vienose šalyse moterys pliaže nusirengti negali, o kitose tai yra norma.

Pexels

Matydami kitokius rūbus, kitokį elgesį, kai kurie smerkia. Už tai kad bijo nusirengti, arba už tai kad demonstruoja beveik nuogą kūną. Kiekvienos kultūros atstovas savaip teisus, nes taip yra užaugintas ir taip įtikintas. Skirtingų kultūrų žmonės elgiasi kaip jiems atrodo teisinga. Tai gali nesutapti su kitų kultūrų žmonių įsitikinimais, tampa nesutarimų ar didelių kultūrinių susidūrimų priežastimi.

Pexels

Kultūrinės dimensijos

Daug mokslininkų tiria kultūrinius skirtumus. Tai sudėtinga ir įdomi tema, ypač svarbi dabartiniu, visuotinės migracijos laikotarpiu. Pasaulinio garso profesoriaus Geert Hofstede, sukūrė būdus matuoti kultūras. Jo nuomone, kiekviena šalis pasižymi tam tikra nacionaline kultūra. Tai – kolektyvinis proto programavimas, kuris skiria vienos šalies žmones nuo kitos. Programavimas prasideda jau vaikystėje, ir todėl vienoje šalyje yra vienokia žmonių elgsena, įsitikinimai, pažiūros, o kitose – kitokios. Kultūra nėra statiškas dalykas, ji nuolant kinta, o ypač dabar, vykstant įvairių kultūrų susidūrimui.

Egzistuojančioje nacionalinėje kultūroje atsiranda kitos kultūros, vadinamosios subkultūros, būdingos nacionalinei mažumai ar gyventojų grupei, jau esančioje tam tikroje kultūroje. Skirtingos kultūros gali egzistuoti taip pat vienoje ar kitoje darbovietėje, organizacijoje, klube ir net šeimoje. Visi mes skirtingi.

Susipažinimas su kitomis kultūromis, supratimas, kodėl žmonės yra kitokie, didina toleranciją, pakantumą kitokiems žmonėms ir yra būtina sėkmingam bendravimui ir bendradarbiavimui.

G. Hofstede išskyrė kelias kultūrines dimensijas (matavimo būdus), pagal kurias tyrė pasaulio šalis ir nustatė skirtumus. Tyrimas vyko apklausiant tarptautinių bendrovių darbuotojus. Apibendrinant atsakymus, buvo išvesti indeksai, kurie rodo vienos ar kitos šalies rezultatą pagal vieną ar kitą kultūrinę dimensiją.

Hofstede kalba apie 6 kultūrines dimensijas:

Galios distancija (Power distance)

Neapibrėžtumo vengimas (Uncerntainty avoidance)

Vyriškumas (lyginanat su moteriškumu, femininity / maculinity).

Individulizmas (lyginant su kolektyvizmu, individulism / collectyvism)

Ilgalaikė orientacija (lyginant su trumpalaike ( Long term orientation)

Indulgencija (Indulgence) arba atlaidumas

Dar vienas svarbus būdas vertinti visuomenės kultūrą, nepriklausantis jau aptartoms šešioms G. Hofstede kultūros dimensijoms – žemo arba aukšto konkteksto komunikacija.

Tipiško imigranto iš Lietuvos į Norvegiją portretas

Neseniai atliktas tyrimas dar kartą patvirtina, kad lietuviams, dirbantiems Norvegijoje, labai trūksta visokeriopos informacijos ir kol kas tos spragos dar niekas neužpildė. Informacijos, žinoma, daug, tačiau daugelio mūsų žmonių ji dažnai nepasiekia, nes ne visi ją randa sau suprantama kalba. Oficialieji Norvegijos šaltiniai informaciją, aišku, pateikia valstybine norvegų ir taip pat anglų kalbomis. Deja, norvegų kalbos imigrantai dar nemoka, o anglų nors kažkiek ir kalba, bet žinios nėra to lygio, kad galėtų skaityti tarnybų skelbiamą infomaciją –  ten kalba yra per sunki.

Tyrime aptariami ne tik lietuviai, bet ir estai, rumunai ir bulgarai. Viskas kas būdinga lietuviams, būdinga ir kitiems imigrantams iš minimų tyrime šalių.

Taigi – kas tas tipiškas imigrantas lietuvis į Norvegiją? Iš kur atvyko, kodėl, kokie jo lūkesčiai, kur gyvena Norvegijoje, ką dirba ir su kokiais iššūkiais susiduria?

Toliau skaityti „Tipiško imigranto iš Lietuvos į Norvegiją portretas”

Atostogos koronaviruso krizės laikotarpiu

Ką gali ir ko negali darbdavys?

Pixabay

Žiūrėkite mini vebinarą šia tema

„Tai ką, būti be atostogų? Išvažiuoti negaliu, neskrenda lėktuvai, be to – pavojus užsikrėsti didesnis Ispanijoje, nei Norvegijoje. O ir kelionių biurai atostogas atšaukė. Tai negi vistiek turiu naudoti tas savo atostogas, juk neatostogausiu, namie būsiu. Gal galiu jas atidėti” – galvoja nevienas.

Darbdaviui irgi galvosūkis: ” Situacija tokia, kad turime suktis kaip išlaikyti klientus, nebankrutuoti. O čia dar atostogų klausimas. Negi visi atidės atostogas iki tol, kol viskas baigis ir jie galės išvykti pailsėti? O dabar, kai darbo sumažėjo, nori dirbti? O jau vėliau visi puls atostogauti – kas gi tada dirbs? ” Tokias problemas sprendžia darbdavys.

Kaip suderinti abiejų pusių interesus? Koronaviruso situacija yra pripažinta krizine ir ypatinga, ir dabar labai reikalingas supratimas ir susitarimas tarp darbdavių ir darbuotojų. Galiausiai abiejų pusių tikslas vienas – kad nežlugtų verslas. Asmeninius interesus vertėtų atidėti į šoną.

Visgi, kaip ir visada, taip ir čia – vienareikšmiško atsakymo nėra.  Kiekviena individuali situacija yra sprendžiama irgi individualiai.

Bendrosios taisyklės sako, kad atostogos paprastai sutariamos iš anksto, suderinamos su darbdaviu ir kolegomis. Darbuotojas turi gauti atsakymą dėl atostogų vėliausiai dvi savaites iki suplanuotų atostogų. Daugiau apie atostogas.

Tačiau visi turi atsiminti svarbią taisyklę – pagal įstatymus galutinį sprendimą dėl atostogų priima darbdavys. Darbdavys turi teisę ir pareigą valdyti įmonę ir organizuoti verslą geriausiu būdu. Žinoma, darbdavys neturi piktnaudžiauti šia savo teise be priežasties ir gali ją taikyti TIK ypatingam reikalui esant.

Toliau skaityti „Atostogos koronaviruso krizės laikotarpiu”

Trumpai ir aiškiai

Jūsų dėmesiui – informacinės feisbuko grupės Dirbantiems Norvegijoje naujas projektas: vebinarai TRUMPAI IR AIŠKIAI.

Vieni mokosi iš iš svetimų klaidų, kiti – iš savų , o kai kurie tampa vaikščiojančias vadovėliais.

Skaitykite, žiūrėkite ir klausykite : trumpi vebinarai apie tai, ko klausia ir ko dažnai nežino neseniai atvykę į Norvegiją. Informacija paruošta pagal dažniausiai užduodamus klausimus.

Geriausia dovana – informacija

Kai kuriems lietuviams atsakymai aiškūs jau seniai, o kitiems tai bus nauja ir galbūt privers susimąstyti ir kitaip pažiūrėti į situaciją. Juk kiekvienas kažkada buvome pirmokas ir naujokas. Dalinamės tuo ką žinome, kad palengvintume visiems integraciją ir galėtumėte išvengti dažnai daromų klaidų.

Kad taip neatsitiktų: INFORMACIJA TRUMPAI IR AIŠKIAI

Darbo yra, bet darbuotojai atsisako dirbti

Pexels

Darbdaviai skundžiasi: „Darbo turime, bet žmonės reikalauja laikino atleidimo (permittering). Kokios taisyklės galioja?”

Pirmiausia – darbo sutartis. Jei sutartyje nurodytos darbo valandos, tokia sutartis įpareigoja darbuotoją būti darbe, ir jis turi būti darbe.

Darbo sutarties, kuri numato pilną darbo laiką, ištrauka.

Tačiau jei darbo sutartyje nėra numatytos darbo valandos, tada įsipareigojimų darbdaviui nėra, ir darbuotojas neprivalo atvykti dirbti. Taip pat turite reikalauti, kad darbo grafikas darbuotojui būtų pateiktas ne vėliau, kaip dvi savaitės iki numatyto darbo.

Darbo sutarties, kuri nenumato darbo laiko, ištrauka.

Jei išvykote iš šalies

Jei darbuotojas išvyko į kitą šalį ir dėl kažkokių priežasčų atvykti negali, o sutartis numato darbo laiką (reiškia darbuotojas turi prisistatyti į darbą), jis privalo nedelsiant pranešti darbdaviui. Pvz. darbuotojas yra Lietuvoje ir nėra lėktuvų, atšauktas skrydis ar kita priežastis, kurios darbuotojas negali kontroliuoti, darbuotojas turi tartis su darbdaviu ir spręsti situaciją.

Įstatymais numatytų sprendimų nėra – tik susitarimas su darbdaviu, kai priimamas kompromisas, t.y. abiems pusėms tinkamas sprendimas. Laikinas atleidimas (permittering) tokiu atveju negali būti taikomas.

Kas moka darbuotojui, kol jis dėl rimtų priežasčių negali išeiti į darbą pagal susitarimą? Darbuotojas informuoja darbdavį, geriausiai raštu, kodėl neįmanoma atvykti (atšaukti reisai ir pan.). Darbdavys tai paprastai supranta ir išsprendžia situaciją, surasdamas kompromisą.

Jei darbuotojas iš Lietuvos atvyksta į Norvegiją dirbti, ir yra privalomas karantinas?

Jei darbdavys suteikią būstą, tas būstas privalo būti toks, kad galima būtų izoliuotis.

Kas moka už karantino dienas? Iš principo turėtų būti mokama pagal turimą darbo sutartį. Jei darbuotojas buvo išvykęs, nes taip organizuotas darbas, turėtų mokėti darbdavys. Pasirūpinkite, kad tai būtų įforminta raštu. tačiau čia kyla klausimas dėl skipijimosi. Skiepas yra neprivalomas, o darbdavio pasirinkimas. Kaip sprendžia situaciją darbdavys dėl nesiskiepijusių darbuotojų karantino dienų ir ar moka už tas dienas numato įmonės tvarka, kurią nustato darbdavys kartu su tillitsvalgt (profsjąungų vadovu), verneombud (saugos atstovu) ir visais darbuotojais.

Jei darbuotojas vyko savo reikalais, atostogų ar pan., šis klausimas sprendžiamas susitarimo su darbdaviu būdu, darbdavys už karantiną neprivalo (bet gali) mokėti.

Kada galima taikyti laikiną atleidimą (permittering)? Tada kai įmonėje sumažėja darbo (neturi užsakymų, uždaryta ir pan.). Jei įmonėje darbo yra, darbuotojas turi įsipareigojimus darbdaviui pagal galiojančią darbo sutartį, ir privalo vykdyti tuos įsipareigojimus, t.y atvykti į darbą. Reikalauti permitteringo (laikino atleidimo) tada negalima.

Jei darbuotojas į darbą neatvyksta be jokių pateisinamų priežasčių, tai yra darbo sutarties pažeidimas ir darbdavys gali taikyti numatytas juridines sankcijas.

Jums gali būti naudinga:

Atostogos. Atostogos koronaviruso laikotarpiu.

Permittering (laikinas atleidimas)

Jei važinėjate dirbti į Norvegiją.

Darbo sutartis.

Apmokėjimas už keliones į darbą ir darbe.

Atėjau pas darbdavį prašyti algos – iškvietė policiją

pexels

Šis klausimas , pateiktas mūsų Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje gali atrodyti keistas ir jau ganėtinai nuvalkiotas. Tačiau išanalizuoti jį ir surasti aiškius atsakymus verta. Kodėl? Todėl kad lietuviai, nors ES jau virš 15 metų, dar nelabai supranta kas kaip kur Norvegijoje veikia.

Tol kol žmonės nežino ir kartoja magiškus žodžius „NAV – SKATT” protingųjų patarėjų siuntinėjami į visas įmanomas institucijas, kurios jiems nepadeda ir negali padėti, jais yra ir bus naudojamasi tol, kol jie pagaliau nesupras iki galo. Aišku, bus tokių kurie niekada nesupras, jų visada yra, todėl ir šešėlinis biznis ne tik klesti, bet ir auga. Bet tiems, kurie nori gyventi Norvegijoje (tikroje Norvegijoje, o ne užribyje), reikia ir suprasti, ir kitiems pasakyti, kad atėjo laikas būti Europos piliečiais. Nes nelegalus biznis – kaip šiuo atveju – kenkia visiems, dirbantiems legaliai.

Toliau skaityti „Atėjau pas darbdavį prašyti algos – iškvietė policiją”

Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?

Dalintis – norvegų kultūros ypatybė, tai jų gerovės valstybės pagrindas. Vyresnio amžiaus norvegai dar prisimena, kaip jie nieko neturėjo, todėl nori ir moka dalintis tuo, ką turi (išskyrus maistu, nes jo kažkada buvo tiek mažai, kad pasidalijus pats iš bado mirtum. Todėl apie maistą – atskira šneka). Taigi – kaip veikia Norvegijos gerovės sistema ir ar tikrai ji tokia gera.

Toliau skaityti „Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?”

Laikinas atleidimas iš darbo (no.permittering)

Laikinas atleidimas (laikinas nedarbas) yra laikina priemonė, susiklosčius įmonėje tam tikrai situacijai. Darbuotojas registruojasi NAV ir gauna nedarbo išmokas (no. dagpenger).

Galima darbuotoją laikinai atleisti iš dalies (no. delvis permittering) arba pilnai (no. hel permittering).

BENDRA INFORMACIJA APIE LAIKINĄJĮ ATLEIDIMĄ IŠ DARBO (no. PERMITTERING)

Gali atsitikti taip, kad įmonė nebeturi užsakymų ar sumažėjo darbo. Tada vadovybei iškyla sunkus sprendimas – galbūt atleisti pilnai dalį žmonių arba, jei tikimasi, kad situacija pagerės, atleisti tik dalį darbuotojų laikinai (no.permittere).

Sąlygos, kad būtų galima laikinai atleisti iš darbo:

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-4.png
Toliau skaityti „Laikinas atleidimas iš darbo (no.permittering)”