Tikėjimas 2: Darbdavys privalo duoti laisvas dienas ir apmokėti jas, jei man reikia (serga vaikas, numirė artimas žmogus ir reikia į Lietuvą, reikia eiti į tėvų susirinkimą ar rytmetėlį darželyje)

Free Human Fist Stock Photo

Šie žmogiškieji faktoriai įstatymuose nenumatyti ir juos reguliuoja arba kolektyvinės sutartys, arba įmonės vidaus taisyklės.  Jei dirbate pas darbdavį, kuris tokių sutarčių ar taisyklių  neturi, darbdavys tvarkosi kaip nori.  Ką daryti? Stoti į profsąjungą ir pradėti kovą už darbuotojų teises, siekiant įrodyti, kad darbuotojai irgi žmonės, turi vaikų, artimųjų ir šiaip – gyvenimą, ir reikėtų sutvarkyti taip, kad darbovietėje egzistuotų taisyklės apie tokius žmogiškuosius atvejus? Kviesti susirinkimus, būti solidariems aiškintis su darbdaviu ir  kurti visiems palankią darbo aplinką – tai ilgas darbas, bet tik tai pakeis situaciją. Nes niekas neturi burtų lazdelės, kuri pakeistų darbdavį iš netikusio į gerą.

Vidutinybės diktatūra ar lygybė?

Apie Janteloven – skandinavišką fenomeną, kuris padės geriau suprasti norvegus.

Norvegijos nerašyta socialinė norma – visi lygūs. Nesi geresnis, gražesnis ar protingesnis už kitą. Nuo mažumės žmonės pratinami nesilyginti ir nekritikuoti. Į visus skatinama žvelgti pozityviai, be išankstinės neigiamos nuostatos.

Atvykusiems iš kitų kultūrų toks požiūris yra svetimas, todėl gali kilti nesusipratimų.

Aš baigiau universitetą, turi magistro diplomą, kalbu keliomis užsienio kalbomis. Norvegijoje mano išsilavinimas nieko nereiškia. Nors išmokau norvegiškai greitai, darbo pagal išsilavinimą nerandu. NAV (socialinės rūpybos tarnyba) siunčia į darbo paieškos kursus, kur moko rašyti CV ir darbo prašymą. Aš esu Linkedin platformoje, save pristatyti moku kuo puikiausiai. Man tie NAV kursai nereikalingi. Bet tam, kad gaučiau išmokas, mane verčia ten sėdėti su analfabetais iš Afganistano. „Visi lygūs”, -sako man.” (Fredy, imigrantas iš Serbijos)

Organizavome kursus apie darbo rinką, kaip ieškoti darbo. Grupėse – įvairūs žmonės iš įvairių šalių. Neskirstome žmonių pagal šalis ar išsilavinimą. Keli iš Rytų Europos – vienas turėjo mokslų daktaro laipsnį, kitas buvo advokatas – kėlė vėją, ėjo skųstis, kad turi būti vienoje grupėje su moterimis iš Afrikos, kurios nebuvo ėjusios į mokyklą. Neva jie neturės naudos iš kursų, nes nevienodas lygis. Mūsų požiūris kaip tik toks, kad stipresni kursų dalyviai padės silpnesniems. Norvegijoje vyrauja teamarbeid (dirbama grupėmis), tokiu būdu pasiekiamas geresnis rezultatas, dalyvių žinios pasiskirsto geriau, vieni iš kitų daug išmoksta ir taip pat – bedradarbiauti.” (Fredrik, NAV darbuotojas)

Toliau skaityti „Vidutinybės diktatūra ar lygybė?”

Lietuvos filialas Norvegijoje (tik blogesnės kokybės)

 Gyvenimas per skaipą

Dabartinė situacija Norvegijoje visiškai kitokia, nei ji buvo kad ir prieš 20- 25 metus.

„Norvegija taip arti, kad net nesijaučia – pusantros valandos lėktuvu ir aš jau Lietuvoje, pasikraunu energija. Bet praeina pora savaičių – ir jau noriu į Norvegiją, noriu švaros, ramybės„, – sako D.P. , Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti 7 metus.

Toliau skaityti „Lietuvos filialas Norvegijoje (tik blogesnės kokybės)”

REIKALAVIMAI BŪSTUI, KURĮ SUTEIKIA DARBDAVYS.

Dirbantieji Norvegijoje, kuriems darbdavys suteikia būstą kai dirbama toli nuo namų, turi teisę į padorias gyvenimo sąlygas.

Pagrindiniai momentai yra būsto dydis, pritaikymas gyventi ir priešgaisrinė apsauga. Tai pat turi būti pakankama ventiliacija, nebūti drėgmės ir sienų grybelio bei pelėsio ar pan. Negalima gyventi darbo patalpose (pvz. statomame name ar remontuojamame kambaryje). Būstą turi pripažinti statybų įstatymai ir aktai (bygningslovgivningen).

House, Field, and Tree Covered With Snow Near Body of Water

Toliau skaityti „REIKALAVIMAI BŪSTUI, KURĮ SUTEIKIA DARBDAVYS.”

SUPRASTI NORVEGIJĄ. Norvegai ir konfliktai

Norvegai ramūs, norvegai nesinervina, norvegai tolerantiški, norvegai vengia konfliktų, bet – norvegai užsispyrę, daro savo. Tai tiesa. Kaip įmanoma niekada nesinervinti? Kaip ir kodėl jie tokie? Net po daugelio metų gyvenimo Norvegijoje man tai nebuvo iki galo aišku. Užsiplieksdavau dėl to, kad jie tokie šalti. Kuo šaltesni, tuo pikčiau. Va, tarsi nuomonės nesutapo, o jis šypsosi, po to mūriniu veidu kiaulės akis įsįstatęs lyg niekur nieko toliau bendrauja.

Toliau skaityti „SUPRASTI NORVEGIJĄ. Norvegai ir konfliktai”

Unikalus skandinavų darbo gyvenimo modelis

Darbo organizavimo Norvegijoje (t.p. ir kitose Skandinavų šalyse) modelis yra nuo seno toks, kad labai glaudžiai bendradarbiauja trys darbo rinkos dalyviai: darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos ir vadžios organai (duodantys užsakymus privačiam verslui ir leidžiantys įstatymus ir potvarkius). Darbo vietoje palikta daug galimybių organizuoti darbą savaip, pagal susitarimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Profesinės organizacijos gali daryti didelę įtaką darbdavio sprendimams.

Toliau skaityti „Unikalus skandinavų darbo gyvenimo modelis”