Darbo kodekso § 15-15 nurodo, kad alga privalo būti išmokama pagal rašytinę sutartį. Jei darbdavys neišmoka algos laiku, t.y. tą dieną, kuri numatyta sutartyje, jis pažeidžia darbo sutartį.
Kaip reaguoti?
Kreipkitės į darbdavį žodžiu, po to raštu nurodydami nuolatinį algos vėlavimą, t.p. galite įrašyti, kad tai sutarties laužymas ir paprašyti mokėti laiku, sutvarkius įmonės algos mokėjimo tvarką / rutinas.
Jei algos vėlavimas kartojasi, t.p. jei vėluojant algai yra padaroma finansinė žala (pvz. negalite sumokėti sąskaitų ar vėluojate jas sumokėti ir turite mokėti delspinigius ir baudas dėl to kad vėluojate) šiuos finansinius nuostolius turės padengti darbdavys. Rinkite dokumentus apie tai.
Galite kreiptis į teisininkus, pvz. advokatą, advokato išlaidas tokiu atveju turės padengti darbavys.
Algos nemokėjimas laiku yra darbo sutarties nesilaikymas, todėl darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo santykius, neatidirbant numatyto laikotarpio ir gali turėti teisę reikalauti padengti šias išlaidas (t.y. mokėti algą, numatytą darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, nors nedirba).
Patartina surinkti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad alga nuolatos vėluoja ir t.p. dokumentus (laiškus), kad buvo pakartotinai kreiprtasi į darbdavį prašant algą mokėti laiku. Doumentai bus būtini, jei kils juridinis konfliktas, siekiant nutraukti darbo sutartį ar reikalajant žalos atlyginimo.
Taip, galimybė gauti pensiją Norvegijoje, sulaukus 62 metų, tikrai yra.
62 metai yra anksčiausias amžius, kai galima išeiti į pensiją.
Tačiau galimybė gauti pensiją nesulaukus visuotinio pensinio amžiaus (toks pensninis amžius yra dabar, t.y. 2024 m., yra 67 m., bet jį žadama ilginti) galioja ne visiems.
Be to, specialistai perspėja, kad net ir turintiems teisę gauti išankstinę pensiją sulaukus 62 metų, ji būtų nepakankama ir daug mažesnė, nei dirbant ilgiau ar iki nustatyto dabar visuotinio pensinio amžiaus 67 m.
Jei norite išeiti į pensiją 62 m., turite:
arba turėti AFP (sutartinę) pensiją,
arba 40 metų dirbti, ir pajamos privalo būti ne mažesnės, nei 633.000 kronų kasmet. Kai kam – tai didelė suma, kai kam – menkniekis.
Yra ir papildomų niuansų, pvz. jei vienoje įmonėje turėjote AFP sutarį, bet išėjote į kitą darbą, kurioje tokios sutarties nėra, arba perėjote dirbti iš privataus sektoriaus su AFP sutartimi į valstybinį sektorių irgi su AFT sutartimi, AFP sutartis nebėra tęstinė ir nebūtinai galėsite pasinaudoti išankstine pensija nuo 62 m.
Dėl visų papildomų niuansų vieno atsakymo apie pensiją nėra. Reikia visada gilintis į individualią darbuotojo pensijos kaupimo situaciją, tik tokiu atveju galima gauti tikslų atsakymą ar galite ir ar verta eiti į pensiją nuo 62 metų ir kokio dydžio bus pensija.
Stortingas šiais metais (2024) priėmė pakeitimus, kad pensinis amžius vienu mėnesiu didėja su kiekvienais vėlesniais gimimo metais.
Pagrindinis momentas skaičiuojant pensiją – kuo ilgiau dirbama ir kuo daugiau uždirbama, tuo didesnė ir pensija.
NAV ekspertai nuorodo, kiek privalo būti uždirbus, norint išeiti į pensiją anksčiau numatyto visuotinio pensinio amžiaus.
Taigi, jei sulaukėte 62 metų, turite savęs paklausti:
Ar turiu teisę išeiti į pensiją?
Ar, jei turiu tą teisę, to noriu ir kokias pajamas išėjęs gausiu?
Jei sveikata leidžia, darbas patinka ir nėra labai sunkus fiziškai, į pensiją išeiti neverta, nes labai galimas daiktas, kad pensijos dydis nebus priimtinas.
Stortingas taip pat priėmė papildomą tvarką (no. sliteordning) tiems, kurie nebegali dirbti ilgiau dėl sveikatos problemų ir dėl to į pensiją išeina anksčiau. Dažnai tokių asmenų pensija nedidelė, todėl jiems numatyta priemoka, atitinkanti ¼ G (G=grunnbeløp, bazinis dydis, kintanti suma), dabar (2024 m.) tai yra apie 30 000 nok. Kadangi tvarka labai nauja, dar nenusistovėjusi jos taikymo praktika. Daugiau čia. Kol kas nežinia, ar priemoką bus galima išsivežti iš Norvegijos, ar ji bus mokama tik gyvenantiems Norvegijoje.
Jums sukako 62 metai ir norėtumėte eiti į pensiją?
Išsiaškinkite:
Ar turite AFP sutartį (klauskite darbdavio). Visi, dirbantys viešajame sektoriuje paprastai turi šią sutartį. Tačiau dirbantys privačiame sektoriuje ja turi nebūtinai, bet gali turėti per profsąjungą (klauskite savo profsąjungos).
BET! Net ir tie kurie turi sutartį, nebūtinai turi teisę į AFP pensiją. Teisę į ją galima prarasti, pvz. pakeitus darbą, skyrių darbe ir pan. Apie tai žmogus gali nežinoti, todėl būtina aiškintis iš anksto su pensijų specialistais. Tokius specialistus galite susirasti savo profsąjungoje arba NAV.
Kokio dydžio pensiją gausite priklauso nuo daugelio dalykų:
Kokia metinė alga?
Kiek metų iš viso dirbote?
Ar gavote tik algą ar ir kitas išmokas, kurios kaupia pensiją (pvz. motinystės tėvystės, nedarbo, profesinės reabilitacijos, ligos ar kt. išmokas)?
Jūsų gimimo metai?
Kokio mažiaus norite išeiti į pensiją?
Ar norite gauti pilną pensiją ar dalinę (no.gradert) senatvės pensiją?
Ar turite teisę į AFP pensiją privačiame sektoriuje ar gausite teisę į AFP viešąjame sektoriuje, kuri įsiteisės 2025 m. ?
Savo asmeninę pensiją galite susižinoti prisijungę prie NAV portalo su asmeniniais kodais.
Taip pat savo pensiją galite apskaičiuoti prisijungę čia
Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.
Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.
Kroviniai gali būti galima vežami:
Šalies viduje
Iš vienos šalies į kitą
Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.
Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)
Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).
Kabotažo privalumai
Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).
Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.
Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.
Kabotažo neigiamos pusės
Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama. Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius. Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų.
Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.
Galiojančios kabotažo taisyklės
Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai
EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.
Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:
• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).
• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.
• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.
• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.
• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.
Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.
Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).
Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :
· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,
· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,
· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,
· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,
· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,
· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,
· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų
· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.
Taip, tai yra teisėta ir net rekomenduojama. Sužinokite kodėl ir kokia tvarka galioja susirgus.
Norvegijoje yra nemažas dirbančiųjų sergamumas ir jis nuolat auga. Sergama dažniausiai dėl skeleto ir raumenų negalavimų ar lengvų psichinių negalavimų. Dažniausiai sergama su asmeniniu pranešimu apie ligą (no. egenmelding), t.y. neimant gydytojo pažymos.
Lenkijos pilietis, 63 m. atvyko į Norvegiją 2018, turi ID numerį dirba statybose. Norvegų kalbos neišmoko, nes per sunku, ir nėra nemokamų kursų, bei nėra laiko. 2020 m., nukritęs nuo pastolių, susižalojo nugarą bet darbo traumos neįformino, nes bijojo prarasti darbą. Jis negavo pinigų iš NAV dėl to, kad nebuvo neįgalus (NAV vertinimu), taigi – galėjo dirbti. Nugara niekada nepasitaisė. Žmogus vėl susirgo, nes dirbo be tinkamų rūbų lauke. Jis sako, kad darbdavys nedavė rūbų. Nugara pablogėjo. Gydytojas davė biuletenį. Bet tada jį atleido iš darbo. Galiausiai jis kreipėsi į lenkų organizacijas Norvegijoje, padedančias savo tautiečiams. Buvo išsiaškinta, kad už 2,5 mėn. biuletenį jam buvo sumokėta tik tris dienas. Žmogus nebeturėjo pragyvenimo lėšų ir buvo priverstas skolintis pinigus. Jis ne vieną kartą kreipėsi raštu per NAV portalą, bet jam nebuvo nieko atsakoma. Visą mėnesį jis gyveno nežinioje (nuo gruodžio iki sausio vidurio, juk Norvegija šiuo kalėdiniu laikotarpiu nedirba). Finasinės problemos pabloginą psichinę sveikatą. Medikai sako, kad galbūt reikės operuoti nugarą. Žmogus nori dirbti, bet negali dėl nugaros.
Darbdavys nesuteikė informacijos NAV – kenčia sergantis darbuotojas
Galiausiai NAV – po to, kai lenkiškos organizacijos ir profsąjunga susisiekė šiuo klausimu su jais – parašė, kad reikia duomenų iš darbdavio, dokumento, vadinamo inntektsmelding (pažymos apie pajamas). Atstovė iš lenkiškos organizacijos svarsto, kodėl dėl to, ko nepadarė darbdavys turi nukentėti sergantis darbuotojas?
Po organizacijų įsikišimo NAV vadovybė atsakė, kad iš jų pusės buvo padaryta daug klaidų. Taip pat nebuvo lenkų darbuotojui suteiktas vertėjas, kas priklauso pagal galiojančią tvarką, bet dabar pasistengs surasti vertėją.
Atstovė iš lenkų organizacijos, cituojama straispnyje, sako, kad, nors darbuotojas viską padarė teisingai, o klaidas darė NAV ir darbdavys, nes neatliko savo pareigos, visa našta ir pasekmės nepelnytai tenka sergančiam darbuotojui. Tokia Norvegijos realybė, kurioje užsieniečiai neaguna pagalbos.
NAV sistema – sudėtinga užsieniečiams
Lenkų organizacijos atstovė, kuri pati yra slaugytoja, priduria, kad tai tipiškos problemos, su kuriomis susiduria lenkai Norvegijoje. Jie dirba tiek daug, kad sveikata neatlaiko, o po to negauna išmokų, nes nesugeba laviruoti sudėtingoje NAV sistemoje.
Dažnai darbdaviai užginčija biuletenį, nemoka darbuotojui nustatytą laikotarpį (16 dienų) ligos pašapos, tada nebemoka ir NAV. Darbduotojas laukia nesulaukia pinigų, bet nieko nedaro, prasiskolina, o paskui situacija dar labiau susipanioja.
Tai, kad darbdaviai nesuteikia duomenų apie darbuotojo pajamas, o NAV tuo pagrindu negali apskaičiuoti ligos išmokų, irgi – tipiška užsieniečių problema. Tada visos neigiamos pasekmės tenka darbuotojui, jam vėluoja ligos išmokos, o darbdaviui – jokių pasekmių dėl to, kad buvo tokiu būdu, nors netiesiogiao, stiprai kenkiama.
Straipsnyje pasakojama istorija apie kitą Lenkijos pilietį, kuris ligos išmokų negavo net aštuonis mėnesius, vien dėl to, kad darbdavys nenusiuntė duomenų apie pajamas. Tokios situacijos labai blogina užsieniečių sveikatą, taip pat ir psichinę.
Profsąjungų atstovas, pasisakantis straipsnyje, teigia, kad darbdaviai vis dažniau užginčija biuletenį, nors anksčiau tokie atvejai Norvegijoje retai pasitaikydavo. Ypač nuo to kenčia, sako jis, rotacijos principu dirbantys darbuotojai. Tokiu būdu ši socialinė garantija – ligos išmokos – tokios kategorijos darbininkams tampa neprieinama.
Profsąjungų atstovas nesupranta, kokiu pagrindu darbdaviai, net nežinodami diagnozės, gali užginčyti gydytojo išduotą biuletenį? Kokią kompetenciją jie turi ? – stebisi jis. Klausimas apie darbdavių praktiką užginčyti biuletenius ir tokiu būdu neleisti darbuotojams naudotis esamomis socialinėmis garantijomis yra perduotas politikų svarstymui.
Nors NAV atovė teigia, kad darbdavys negali užginčyti biuletenio be pagrindo, o jei tai daroma, NAV tiria reikalą nuodugniau, profsąjungų atstovas visgi tvirtina kad NAV neturi reikiamo kontakto su darbuotojais, grindžia išvadas tik pagal darbdavių duomenis. O darbdaviai Norvegijoje dabar toli gražu ne visi yra sąžiningi.
Labai svarbu, jei negaunate ligos išmokų, išsiaiškinti su NAV patiems. Daugiau informacijos apie tai ką konkrečiai daryti čia.
Kas yra legevakt (budinti med. įstaiga) ir kur kreiptis, jei Norvegijoje negyvenate.
Fastlege, pažodžiui – pastovus gydytojas, į lietuvių kalbą verčiamas dažniausiai asmens gydytojas arba šeimos gydytojas. Tas gydytojas nebūtinai yra tas pats visiems šeimos nariams, ir jį galima pakeisti kas pusę metų. Apie fastlege tvarką rašoma čia.
Darbdavys sako, kad nėra darbo. Nors jūsų darbo sutartis toliau galioja, bet jūs nedirbate. Darbdavys arba sutvarko laikinąjį atleidimą (no. permittering) arba tiesiog nesuteikia darbo.
Kodėl darbdavys paprasčiausiai neatleidžia iš darbo? Todėl, kad jei darbuotojas turi neterminuotą darbo sutartį, tai padaryti nelengva, nes reikia rimtos legalios atleidimo priežasties. Jei darbuotojas dirbo jau keletą metų, įmonė veikia, kaip anksčiau, nesikeičia nei savininkai, nei struktūra, todėl nėra jokių priežasčių darbo sutarties keitimui. Tada nėra legalios priežasties ir atleidimui. Atleidus be rimtos priežasties darbuotojas gali kreiptis į advokatą, ir darbdaviui tai tikrai nepatinks. Nes kol vyks derybos tarp darbuotojo interesus atsovaujančio advokato ir darbdavio, darbuotojas gali dirbti ir gauti algą. Jei atleidimas bus pripažintas neteisėtu, darbuotojas galės reikalauti kompensacijos. Darbdaviui tai bus nemažos išlaidos, o jis to nenori. Todėl ieško kitų, lengvesnių būdų, t.y atleidžia laikinai ar išvis nesuteikia darbo, ir tikisi, kad darbuotojas neapsikentęs pats išeis.
Bet jei darbuotojas pasiduos tokiam spaudimui, praras tam tikras teises į išmokas. Jei darbuotojas darbo santykius nutraukia pats, jam nedarbo išmokos priklauso ne iškart, o tik po 18 savaičių, t.y po 4,5 mėn. Todėl pačiam nutraukti darbo santykių (no. si opp selv), kol neturi kitų pajamų, nerekomenduojama.
Tai neetiški darbdavio naudojami metodai siekiant atsikratyti darbutojais.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Darbe, kuriam galbūt atidvėte nemažai metų, kažkas ėmė keistis, ir ten nebesijaučiate taip gerai, kai iki šiol. Gal pasiketė savininkai, vadovai, investitoriai, gal pakito įmonės produktai ar paslaugos. Gal atsirado jaunų naujų darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažiau. Visa tai yra faktoriai, jų yra ir daugiau, kurie lemia darbdavio elgesį. Darbdavys irgi turi savo interesų, dažnai piniginių, ir siekia taupyti kaštus ir efektyvinti darbą. Ne visada jo naudojamos priemonės sutampa su moraliniu ar darbo kodeksu.
Kokia įstatymų pakeitimų praktinė reikšmė darbdaviams ir kokia darbuotojams?
Nuorodas į pačius pakeitimus ir įstatymų tekstus norvegų kalba rasite paspaudę aktualius jums teiginius. Norvegišką įstatymo tekstą rasite šio straipsnio nuorodose.
Įstatyme patikslinta ši sąvoka. Įstatymo tekstas tapo aiškesnis ir leis geriau nustatyti, kas juridiniu požiūriu yra samdomasis darbuotojas (no. arbeidstaker). Darbo santykiai gali būti:
Darbdavys (arbeidsgiver) – samdomas drbuotojas (arbeidstaker), kai pasirašoma įdarbinimo sutartis (no. arbeidsavtale) arba
Užsakovas (no. oppdragsgiver) – užsakymo vykdytojas/ atlikėjas (no. oppdragstaker), kai pasirašoma užsakymo sutartis (no. oppdragsbekreftelse).
Įstatymo pakeiimai pabrėžia skirtumus tarp šių skirtingų santykių, kuriais nustatoma t.p. skirtinga santykių dalyvių atsakomybė bei teisės.
Įstatymo pakeitimu stiprinamos samdomojo darbuotojo (no. arbeidstaker) teisės.
Pastaraisiais metais paplito darbo santykiai, kai sunku nustatyti kas yra darbdavys. Darbinės užduotis gaunamos per skaitmenines platfomas (pvz. užsakymai prekių ar keleivių vežiojimas per bolt, uber, foodora programėles). Taip užsakymus gaunantys dabuotojai dažnai neturi įdarbinimo sutarties. Tada teisiškai jie gali būti traktuojami kaip paslaugos tiekėjai, užsakymo vykdytojai (no. oppdragstaker) o ne samdomi darbuotojai, ir praranda samdomojo darbuotojo teises.
Iš principo, darbo kodeksas galioja tik santykiams tarp samdomojo darbuotojo ir darbdavio, bet negalioja tarp užsakovo ir užduoties atlikėjo. Tokiu atveju užduoties atlikėjas (no. oppdragstaker) lieka už viską (pvz. darbo saugumą, darbo priemones, mokesčių mokėjimą) atsakingas pats ir nebetenka samdomojo darbuotojo teisių, ko dažnai ir pats nesupranta. Tai gali paaiškėti tik po kurio laiko galbūt įvykus patikrinimui, nelaimei ir kt. Dabar įstatymo tekstas pakeistas ir samdomojo darbuotojo (no.arbeidstaker) apibrėžimas patikslintas: samdomasis darbuotojas apibrėžiamas kaip „asmuo, kuris atlieka darbą kitam ir yra jam pavaldus“. Taip pat pabrėžiama, kad samdomasis darbuotojas yra tas, kuris
• jei reikia, suteikia asmeninę darbo jėgą
• jei jam vadovauja ir kontroliuoja darbdavys
Jei darbo santykiai yra tokie, kaip aukščiau aprašyta, tai reiškia, kad asmuo turi samdomojo darbuotojo statusą. Visgi toks juridinis traktavimas vis tiek priklausys nuo pilno aplinkybių vertinimo.
Pagal įstatymo pakeitimą užsakovai (no. oppdragsgiver), privalės išaiškinti asmeniui, kuriam duodama užduotis, kad jis nėra įdarbinamas kaip samdomasis darbuotojas (no. arbeidstaker), o yra užsakymo vykdytojas (no. oppdragstaker).
Iškilus reikalui nustatyti darbuotojo statusą tai bus svarbu, t.y. jei užsakovas neinformavo atliekančio darbą asmens apie tai, ir atliekantis darbą asmuo nesupranta, kokiu pobūdžiu jis įdarbinimas, tokius įdarbinimos santykius bus galima traktuoti kaip darbdavio (no. arbeidsgiver) ir samdomojo darbuotojo (no. arbeidstaker) santykiais su visomis iš to plaukinačiomis atsakomybėmis ir teisėmis darbdaviui ir darbuotojui.
