Trumpai ir aiškiai

Jūsų dėmesiui – informacinės feisbuko grupės Dirbantiems Norvegijoje naujas projektas: vebinarai TRUMPAI IR AIŠKIAI.

Vieni mokosi iš iš svetimų klaidų, kiti – iš savų , o kai kurie tampa vaikščiojančias vadovėliais.

Skaitykite, žiūrėkite ir klausykite : trumpi vebinarai apie tai, ko klausia ir ko dažnai nežino neseniai atvykę į Norvegiją. Informacija paruošta pagal dažniausiai užduodamus klausimus.

Geriausia dovana – informacija

Kai kuriems lietuviams atsakymai aiškūs jau seniai, o kitiems tai bus nauja ir galbūt privers susimąstyti ir kitaip pažiūrėti į situaciją. Juk kiekvienas kažkada buvome pirmokas ir naujokas. Dalinamės tuo ką žinome, kad palengvintume visiems integraciją ir galėtumėte išvengti dažnai daromų klaidų.

Kad taip neatsitiktų: INFORMACIJA TRUMPAI IR AIŠKIAI

Darbo yra, bet darbuotojai atsisako dirbti

Darbdaviai skundžiasi: „Darbo turime, bet žmonės reikalauja laikino atleidimo (permittering). Kokios taisyklės galioja?“

Pirmiausia – darbo sutartis. Jei sutartyje nurodytos darbo valandos, tokia sutartis įpareigoja darbuotoją būti darbe, ir jis turi būti darbe.

Jei darbuotojas negali atvykti į darbą (pvz. yra Lietuvoje ir nėra lėktuvų), jis turi tartis su darbdaviu ir spręsti situaciją. Įstatymais numatytų sprendimų nėra. Laikinas atleidimas (permittering) tokiu atveju negali būti taikomas. Kas moka darbuotojui, kol jis dėl rimtų priežasčių negali išeiti į darbą pagal susitarimą? Darbuotojas informuoja darbdavį, geriausiai raštu, kodėl neįmanoma atvykti (atšaukti reisai ir pan.). Darbdavys tai paprastai supranta ir išsprendžia situaciją surasdamas kompromisą.

Jei darbuotojas iš Lietuvos atvyksta į Norvegiją dirbti, karantinas privalomas 14 dienų. Jei darbdavys suteikią būstą, tas būstas privalo būti toks, kad galima būtų izoliuotis. Kas moka už tas dienas? Iš principo turėtų būti mokama pagal turimą darbo sutartį. Bet darbuotojas supranta, kad neuždirbami pinigai, todėl galėtų susitarti su darbdaviu kaip spręsti šią situaciją. Jei žmogus tik karantine, bet nėra ligos požymių, nei ligos išmokos (sykepenger), nei laikinas atleidimas (permittering) negali būti taikomi.

Kada galima taikyti laikiną atleidimą (permittering)? Tada kai įmonėje sumažėja darbo (neturi užsakymų, uždaryta ir pan.). Jei įmonėje darbo yra, darbuotojas turi įsipareigojimus darbdaviui pagal galiojančią darbo sutartį, ir privalo vykdyti tuos įsipareigojimus, t.y atvykti į darbą.

Jei darbuotojas į darbą neatvyksta be jokių pateisinamų priežasčių, tai yra darbo sutarties pažeidimas ir darbdavys gali taikyti numatytas juridines sankcijas.

Atėjau pas darbdavį prašyti algos – iškvietė policiją

Atėjo prašyti algos?

Šis klausimas , pateiktas mūsų Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje gali atrodyti keistas ir jau ganėtinai nuvalkiotas. Tačiau išanalizuoti jį ir surasti aiškius atsakymus verta. Kodėl? Todėl kad lietuviai, nors ES jau virš 15 metų, dar nelabai supranta kas kaip kur Norvegijoje veikia.

Tol kol žmonės nežino ir kartoja magiškus žodžius „NAV – SKATT“ protingųjų patarėjų siuntinėjami į visas įmanomas institucijas, kurios jiems nepadeda ir negali padėti, jais yra ir bus naudojamasi tol, kol jie pagaliau nesupras iki galo. Aišku, bus tokių kurie niekada nesupras, jų visada yra, todėl ir šešėlinis biznis ne tik klesti, bet ir auga. Bet tiems, kurie nori gyventi Norvegijoje (tikroje Norvegijoje, o ne užribyje), reikia ir suprasti, ir kitiems pasakyti, kad atėjo laikas būti Europos piliečiais. Nes nelegalus biznis – kaip šiuo atveju – kenkia visiems, dirbantiems legaliai.

Toliau skaityti „Atėjau pas darbdavį prašyti algos – iškvietė policiją“

Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?

Dalintis – norvegų kultūros ypatybė, tai jų gerovės valstybės pagrindas. Vyresnio amžiaus norvegai dar prisimena, kaip jie nieko neturėjo, todėl nori ir moka dalintis tuo, ką turi (išskyrus maistu, nes jo kažkada buvo tiek mažai, kad pasidalijus pats iš bado mirtum. Todėl apie maistą – atskira šneka). Taigi – kaip veikia Norvegijos gerovės sistema ir ar tikrai ji tokia gera.

Toliau skaityti „Turtingi ir dosnūs norvegai. Mitas ar tikrai?“

Laikinas atleidimas iš darbo (PERMITTERING)

Laikinosios Vyriausybės priemonės priemonės koronoviruso situacijoje

Galioja nuo 2020 kovo 20 dienos

  • darbdavys perspėja prieš dvi dienas (raštu)
  • darbo sumažėja 40 ir daugiau % (buvo 50 %)
  • darbdavys moka alga pirmas dvi (2) dienas (buvo 15)
  • po to pilną algą moka valstybė (NAV) dar 18 dienų (paprastai būdavo 3 dienos be algos)
  • po šių 20 dienų kai gaunama pilna alga, valstybė ima mokėti nedarbo išmoką (dagpenger). Tam kad ją gauti reikia būt uždirbus mažiausiai 75 000 nok. Reikia pildyti parašką NAV.
  • išmokos dydis pagal pajamas: nuo uždarbio 75000 – 300 000 nok išmoka sudaro 80 %; nuo uždarbio virš 300 000 nok iki maks. 600 000 nok papildomai gausite dar 62,4%.
  • Išmoka gali būti gaunama 26 sav. per 18 mėn. laikotarpį.

Daugiau informacijos ką daryti ir kaip pildyti paraišką NAV yra čia

BENDRA INFORMACIJA APIE LAIKINĄJĮ ATLEIDIMĄ IĮ DARBO (PERMITTERING)

Gali atsitikti taip, kad įmonė nebeturi užsakymų ar sumažėjo darbo. Tada vadovybei iškyla sunkus sprendimas – galbūt atleisti dalį žmonių arba, jei tikimasi kad situacija pagerės, atleisti dalį darbuotojų laikinai (permittere).

Atleidimas iš darbo gali būti laikinas.
Toliau skaityti „Laikinas atleidimas iš darbo (PERMITTERING)“