Žinok daugiau – gyvenk geriau
Pasaulis spalvotas, bet gyvenimą reguliuoja taisyklės. Apie tai rašysime čia.
Naudinga informacija lietuviškai www.nyinorge.no, taip pat čia www.workinnorway.no
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos Darbo kodekse nuoroda dėl priekabiavimo (no. trakassering) pildoma ir bus nurodyta, kad tai taikoma ir seksualiniam priekabiavimui (no. seksuell trakassering).
Tai patikslina šį DK straispnį ir tikėtina padės įmonėse skirti daugiau dėmesio prevencijai prieš seksualinį priekabiavimą darbo vietoje.
Toliau skaityti „Sustiprinta nuostata dėl seksulainio priekabiavimo darbe”2024 m. Sausio 1 d.įsigalioja nauja personalo nuomos (įdarbinimo) įmonių pripažinimo tvarka (godkjenningsordning). Anksčiau galiojo tik reikalavimas registruoti įias įmones registre.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos personalo įdarbinimo įmonės, pernuomojančios darbo jėgą Norvegijoje, turi teikti prašymą Norvegijos darbo inspkecijai kad būtų pripažintos. Tai gaunama iš Norvegijos darbo inspekcijos. Tik pripažintos įdarbinimo įmonės, gali samdyti darbuotojus legaliai.
Toliau skaityti „Įvedama privaloma įdarbinimo agentūrų (no. Bemanningbyrå) pripažinimo tvarka (no. Godkjenningsordning)”Nuo 2024 m. sausio 1 d. Statybų pramonėje – nauji kalbų įgūdžių reikalavimai ir informavimo prievolė. Generalinio rangovo reglamento (no. byggherreforskrift § 19) pakeitimu reikalaujama, kad visa rašytinė dokumentacija, naudojama atliekant darbus ar su tai susijusi, turi būti ta kalba, kurią darbuotojai supranta.
Kad nebūtų bendravimo kliūčių ir tai nekeltų pavojaus saugai, statybų darbuotojams turetų būti sudaryta galimybė suprasti pateikiamą informaciją. Pavyzdžiui bent tokiu būdu, kad bent vienas darbo komandos narys moka anglų ar norvegų kalbą, taip pat tą kalbą, kurią moka visi kiti darbo komandos nariai.
Daugiau informacijos norvegų kalba.
Užsakant statybines paslaugus viešosioms įstaigoms (valstybiniai užsakymai) reikalaujama paslaugų tiekimo sutartis, įpareigojančias tiekėjus ir subrangovus suteikti darbuotojams tam tikrą atlyginimą ir darbo sąlygas. Nauji pakeitimai įpareigoja į viešasias sutartis įtraukti sąlygas dėl:
Pakeitimas. Algos ir darbo sąlygos viešosiose sutartyse reglamento § 5
Priemonė užsakovams, kuri padės geriau suvokti reikalavimus.
Prievolė derėtis dėl užduočių vykdytojų, paslaugų tiekėjų ir paslaugų pirkimo iš kitų įmonių išplėsta, jei tai turi įtakos įdarbinimui.
Informacija ir diskusijos: Motininė bendrovė privalo sukurti bendradarbiavimo, informavimo ir diskusijų galimybes visam koncernui. Reikalavimas taikomas bendrovėms, turinčiom įmones su nuolatiniais 50 ar daugiau darbuotojų.
Pirmenybės teisė atleidus
Atleisti darbuotojai įgyja pirmumo teisę dirbti kiose koncerno įmonėse.
Toliau skaityti „Išplečiamos darbdavio pareigos koncerne”Saugos atstovo pareigos išplečiamos. Saugos atstovai privalės rūpintis ne tik samdomųjų įmonės darbuotojų sauga ir kt. interesiais, bet iš agentūrų nuomojamų darbuotojų bei savarankiškai įmonei dirbančių paslaugų tiekėjų (užduoties atlikėjų) interesiais.
Taip pat aiškiau nurodyta, kad saugos atstovas turi užtikrinti saugią psichosocialinę darbuotojų aplinka.
Daugiau infomacijos norvegų kalba.
Įstatymo pakeitimai AML (DK) § 6-2, tekstas.
Įmonės, turinčios mažesnį darbuotojų skaičių privalės turėti šias HMS (saugios ir sveikos darbo aplinkos priemonių planas) šiuos išsirinktus darbuotojus, kurių pagalba bus galima sukurtį palankesnę aplinką ir geriau bendradarbiauti ją kuriant su visais darbuotojais.
Saugos atstovą nuo 2024 m sausio 1 d. privalo turėti įmonės, kuriose yra 5 ir daugiau darbuotojų (anksčiau buvo 10 darbuotojų).
Toliau skaityti „Įmonės privalančios turėti saugos atstovą (no. verneombud) ir darbo aplinkos komitetą (no. AMU – arbeidsmiljøutvalg)”Kokie darbo kodekso ir kitų tesės aktų pakeitimai įsiteisėjo nuo 20024 m sausio 1 d. ir kaip tai gali būti svarbu būtent jums – darbuotojui ir darbdaviui
Slaptos, bet galingos taisyklės
„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).
