Pranešimas apie ligą darbdaviui (praneša pats darbuotojas, nereikia gyd. pažymos) Nustato Lov om Folketrygd (soc. rūpybos įstatymas) § 8-23 iki §8-27 .
EGENMELDING
REIKALAVIMAI BŪSTUI, KURĮ SUTEIKIA DARBDAVYS.
nuo 2024 m. liepos 1 d. papildomas poįstatyminis aktas dėl šių reikalavimų.
Dirbantieji Norvegijoje, kuriems darbdavys suteikia būstą kai dirbama toli nuo namų, turi teisę į padorias gyvenimo sąlygas.
Pagrindiniai momentai yra būsto dydis, pritaikymas gyventi ir priešgaisrinė apsauga. Tai pat turi būti pakankama ventiliacija, nebūti drėgmės ir sienų grybelio bei pelėsio ar pan. Negalima gyventi darbo patalpose (pvz. statomame name ar remontuojamame kambaryje). Būstą turi pripažinti statybų įstatymai ir aktai (bygningslovgivningen).
SUPRASTI NORVEGIJĄ. Norvegai ir konfliktai
Norvegai ramūs, norvegai nesinervina, norvegai tolerantiški, norvegai vengia konfliktų, bet – norvegai užsispyrę, daro savo. Tai tiesa. Kaip įmanoma niekada nesinervinti? Kaip ir kodėl jie tokie? Net po daugelio metų gyvenimo Norvegijoje man tai nebuvo iki galo aišku. Užsiplieksdavau dėl to, kad jie tokie šalti. Kuo šaltesni, tuo pikčiau. Va, tarsi nuomonės nesutapo, o jis šypsosi, po to mūriniu veidu kiaulės akis įsįstatęs lyg niekur nieko toliau bendrauja.
Unikalus skandinavų darbo gyvenimo modelis – socialinė partnerystė
Darbo organizavimo Norvegijoje (t.p. ir kitose Skandinavų šalyse) modelis yra nuo seno toks, kad labai glaudžiai bendradarbiauja trys darbo rinkos dalyviai: darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos ir vadžios organai (duodantys užsakymus privačiam verslui ir leidžiantys įstatymus ir potvarkius). Darbo vietoje palikta daug galimybių organizuoti darbą savaip, pagal susitarimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Profesinės organizacijos gali daryti didelę įtaką darbdavio sprendimams.
Užsienio lietuvio reikalavimai valdžiai
Lietuvis siekia oraus gyvenimo, tai yra jo prigimtinė teisė, ir ją užtikrinti turi konstitucija ir valdžia. Lietuvio protesto forma prieš valdžią – neiti balsuoti ir nerinkti nieko į valdžią, nes:
- nėra iš ko rinkti,
- vis tiek bus išrinkti patys blogiausi ir kvailiausi,
- valdžia yra blogis.
TRAUMA / SUSIŽALOJIMAS DARBE (YRKESSKADE) NORVEGIJOJE
Ką daryti? Visi svarbiausi momentai surašyti čia
Pažįstu kelis žmones, kurie darbo metu susižalojo. Neteko pirštų ar net visos plaštakos… Dabar jie jau priprato ir gal net nebejunta diskomforto. Bet kai tai atsitiko – viskas atrodė kitaip. Kai ištinka tokia nelaimė, neišeina galvoti blaivia galva. Taip pat teko matyti, kaip nesaugiai kartais žmonės dirba, nors turi apsaugos priemones, jų nenaudoja. Kai atsitinka nelaimė, būna jau per vėlu. Geriausia įvertinti visas rizikas iš anksto.
Nėr teisybės šitoj Norvegijoj
Kažko nesuprato? Ar Lietuvoje kitokios taisyklės? Betgi istorija kartojasi vėl ir vėl…
Tai va, žinokit, dirbu jau čia ilgai, jau seniai, jau daug metų, apie 10 metų. Kalbą ar moku? Ne….. tai čia ir angliškai viską susikalbu. Angliškai ar moku?… Nu… tai nelabai reikia, draugai moka, padeda kai reikia.
Ar lengva gauti ID numerį atvykusiam į Norvegiją sugyventiniui (-ei)?
Gyventi nesusituokus – modernu. Sugyvenu, tai ir sugyventiniai, kam tuoktis?Norvegijoje sugyventinio statusas pripažįstamas taip pat kaip ir sutuoktinio. Kai kurie sugyventiniai laukia ilgai ir tuokiasi jau seni, nors kartu gyvena ilgus metus ir turi vaikų ir net anūkų. Štai šią vasarą susituokė Norvegijos verslininkas, turtuolis ir įžymybė (gal dėl to, kad jo brendas – raudona kepuraitė?) Olav Thon (95 metai) su savo net 17 metų jaunesne sugyventine pensininke ir anksčiau buvusia teisėja Sissel Berdal Haga (78 metai). Nieko ypatingo čia nėra. Tuokiasi, pasirodo, nes tada lengvesni juridiniai formalumai dėl palikimų ir kitų praktinių reikalų.
Visa tiesa apie D-numerį ir ID-numerį
Infomacija atnaujinta 2023.11.08.
„Va, esu Norvegijoje, nakvoju pas pusseserę ant sofos, man čia patinka, noriu čia gyventi. Kaip čia man užsiregistruoti? Kaip gauti numerį?”
Darbo valandų apskaita.
Kiekvienoje įmonėje privalo būti darbo valandų registravimo tvarka / darbo laiko apskaita ir darbo valandų žiniaraščiai (timelister). Tai nurodyta darbo kodekse. Pradėję dirbti, turite būti supažindinti su tvarka, kaip ir kur registruoti darbo valandas. Ypač tai svarbu, jei jūsų darbo valandos nėra pastovios. Klauskite darbdavio.
Darbo valandų žiniaračiai (timelister) įrodo kiek valandų ir, jei pasitaikys, viršvalandžių dirbote (ir kiek uždirbote). Pradėję dirbti, galite darbo valandų lapus, kuriuos pildote darbdavio nurodymu, kopijuoti / fotografuoti, kad reikalui esant juos turėtumėte. Kai po kurio laiko įsitikinsite, kad darbdavys tvarkingai moka už darbą ir visas valandas / viršvalandžius, to daryti nebereikės.
Jei įmonėje darbo laiko apskaitos vedimo tvarkos nėra, turite:
- Reikalauti darbdavio tokią tvarką įvesti
- Kreiptis į savo profsąjungą
- Kreiptis į darbo inspekciją ir informuoti kad nėra to, kas privaloma pagal įstatymą (galima anonimiškai)
- Veskite savo darbo valandų apskaitą. Rašykitės, kada kurią dieną valandų dirbote ir turėkite tuos užrašus (data, kiek valandų dirbta). Jei dirbate skirtingosee vietose – dar ir darbo objekto pavadinimą, adresą, užsakovą. Būtinai veskite šiuos užrašus iki tol, kol bus sutvarkytas įmonėje darbo laiko apskaitos vedimo sistema .
- Vebinaras apie algų lapelį
Vebinaras apie tai, ką galima išskaičiuoti iš algos
Jums gali būti naudinga apie algą, viršvalandžiai , darbo grafikas.
