Tikėjimas 5: Jei sergi, tai niekas negali priversti eiti į darbą

Jei darbuotojas turi ligos pažymą (sykemelding), jo paprastai į darbą niekas nevers eiti. Tačiau…. iš principo ne visos ligos yra tokios, kad išvis negalėtum dirbti. Egzistuoja taisyklė, kad darbuotojas, kuris gali šiek tiek dirbti ir kuriam pritaikoma darbo vieta ir transportas į darbo vietą atvykti, paprastai kažkiek dirba. Vyrauja įstikinimas, kad darbas yra sveika. Taigi, jei darbdavys jums sako, kad turite atvykti į darbą su taksi (kurią apmoka darbdavys), nors jums lūžusi koja, ir galėsite sėdėti ofise ir ten dirbti, taip pat dalyvauti susitikimuose ir susirinkimuose – turite pasiruošti į darbą atvykti (nebūtinai pilną darbo laiką). Bet kokiu atveju, jūs pats geriau žinote ar galite kažkiek dirbti, ar ne. Jei manote, kad esate nepajėgus dirbti išviso, jūsų gydytojas turėtų parašyti išvadą, kurią parodysite darbdaviui, kad jums dirbti nerekomenduojama.

Tikėjimas 2: Darbdavys privalo duoti laisvas dienas ir apmokėti jas, jei man reikia (serga vaikas, numirė artimas žmogus ir reikia į Lietuvą, reikia eiti į tėvų susirinkimą ar rytmetėlį darželyje)

Šie žmogiškieji faktoriai įstatymuose nenumatyti ir juos reguliuoja arba kolektyvinės sutartys, arba įmonės vidaus taisyklės.  Jei dirbate pas darbdavį, kuris tokių sutarčių ar taisyklių  neturi, darbdavys tvarkosi kaip nori.  Ką daryti? Stoti į profsąjungą ir pradėti kovą už darbuotojų teises, siekiant įrodyti, kad darbuotojai irgi žmonės, turi vaikų, artimųjų ir šiaip – gyvenimą, ir reikėtų sutvarkyti taip, kad darbovietėje egzistuotų taisyklės apie tokius žmogiškuosius atvejus? Kviesti susirinkimus, būti solidariems aiškintis su darbdaviu ir  kurti visiems palankią darbo aplinką – tai ilgas darbas, bet tik tai pakeis situaciją. Nes niekas neturi burtų lazdelės, kuri pakeistų darbdavį iš netikusio į gerą.

Ar lengva gauti ID numerį atvykusiam į Norvegiją sugyventiniui (-ei)?

Gyventi nesusituokus – modernu. Sugyvenu, tai ir sugyventiniai, kam tuoktis?Norvegijoje sugyventinio statusas pripažįstamas taip pat kaip ir sutuoktinio. Kai kurie sugyventiniai laukia ilgai ir tuokiasi jau seni, nors kartu gyvena ilgus metus ir turi vaikų ir net anūkų. Štai šią vasarą susituokė Norvegijos verslininkas, turtuolis ir įžymybė (gal dėl to, kad jo brendas – raudona kepuraitė?) Olav Thon (95 metai) su savo net 17 metų jaunesne sugyventine pensininke ir anksčiau buvusia teisėja Sissel Berdal Haga (78 metai). Nieko ypatingo čia nėra. Tuokiasi, pasirodo, nes tada lengvesni juridiniai formalumai dėl palikimų ir kitų praktinių reikalų.

Toliau skaityti „Ar lengva gauti ID numerį atvykusiam į Norvegiją sugyventiniui (-ei)?“

Kultūrinės avarijos

Mano kolegė Tatjana pasakoja įspūdžius iš metro. Ji gyvena Romsås, Oslo rajone, kuriame daug užsieniečių. Tenykštėse mokyklose užsieniečių vaikų klasėse yra daugiau nei 90 %. Norvegų vaikas, netyčia patekęs į tokią klasę – ten kalbama įvairiomis pasaulio kalbomis, bet beveik nekalbama norvegiškai – dažnai pereina į kitą mokyklą, nes jo tėvai išsikelia į kitą rajoną. Šis rajonas Oslo rytinėje pusėje. Metro į ten ir iš ten dažnai perpildyti, jais važinėja į centrą darbo liaudis. Šioje įvairių nacijų ir kultūrų perpildytoje viešojo transporto erdvėje ir įvyksta Tatjanos, mokytojos iš Sankt Peterburgo, stebėti ir ją sukrėtę konfliktai.

Toliau skaityti „Kultūrinės avarijos“