Pasaka
Kartą giliai tamsiuose urvuose gyveno troliai. Jie vaikščiojo apsitaisę purvinais skudurais, o jų pilvai nuolat kurkė iš bado. Vienintelis maistas, kurį pavykdavo gauti, buvo vandenų žuvis – bet ir jos neužteko. Tačiau vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis: gilindami savo urvus, troliai rado pasakišką lobį ir akimirksniu tapo turtingiausi pasaulyje.
Trolių vadai surinko į didžiulę trolių tarybą urvo viduryje. Vyriausiasis trolis, pasilypėjęs ant auksinės skrynios, sušuko:
– Mes sukursime geriausią šalį pasaulyje! Tikrą rojų žemėje! Čia niekas nesipyks, nes aš pats asmeniškai tai uždrausiu!
– O kas bus, jei aš pasakysiu kokią nors visišką kvailystę? – paklausė jauniausias, ne itin protingas troliukas.
– Tu būsi išklausytas su didžiausia pagarba, – išdidžiai atsakė vadas. – Mūsų šalyje visi, kad ir patys kvaliausi, bus išklausomi.
Rojaus įstatymai ir didysis šūkis
Troliai greitai surašė naujus įstatymus, o kad būtų aiškiau, vadas sušaukė visuotinį susirinkimą pristatyti naujosios tvarkos.
– Nuo šiol darbas yra laimė! – paskelbė vadas. – Todėl, jei kas nors dirba, jis turės mokėti didžiulius mokesčius už šitą džiaugsmą.
– O jeigu aš… na, tiesiog nenoriu dirbti? Arba man nepatinka siūlomas darbas? – iš minios paklausė storas, aptingęs trolis.
– Niekas negali tavęs priversti! – atrėžė vadas. – Darbas turi būti tik toks, kuris troliui patinka. Mes užtikriname trivsel på jobb. Dirbate tik jei jums gera. O jei nebegera – iškart nustojate. Nepatinkančio darbo dirbti negalima versti. O tais kurie nedirbs, bus pasirūpinta -jie yra aukos, kurioms privaloma padėti. Ir nedirbantys gaus tiek pat, kiek ir tie, kurie dirba!
Minia ėmė džiugiai ploti. Tada į priekį išėjo griežta trolių motina, nešina rykštele:
– O kaip su mūsų vaikais? Kaip juos išmokyti tvarkos ir disciplinos, kad jie užaugę bent urvus apsitvarkytų?
– Jokios prievartos ir disciplinos troliukams būti negali! – griežtai ištarė vadas. – Kitaip jiems bus trauma! Mokymas vyks tik per žaidimus.
Tą pačią dieną buvo sukurta „Tėvų kontrolės tarnyba“. Kai viena mama trolė urve pabandė savo vaikui liepti susitvarkyti žaislus, į duris tuoj pat pasibeldė pareigūnai:
– Stop! – sušuko tarnybos viršininkas. – Jūs traumuojate jaunąjį troliuką. Nuo šiol privalote tik šypsotis, nieko nesakyti ir jokiu būdu jo nekritikuoti.
Valstybės devizu tapo skambus šūkis: „Jeg må ingenting“ (Aš nieko neprivalau). Visi buvo beprotiškai laimingi, o trolių šalies garsas apie nevaidmainišką rojų pasklido po visą pasaulį. Lobio pinigus jie leido labai taupiai ir apdairiai, tikėdamiesi, kad jų užteks tūkstančiui metų.
Konstitucijos spąstai
Praėjo keletas dešimtmečių. Vieną rytą trolių finansų ministras atėjo pas šalies vadovą nešinas tuščiomis ataskaitomis.
– Vade, turime problemą. Niekas nebeateina į darbą. Maisto niekas negamina, troliukai nesimoko nes nėra mokytojų, o urvai nešluoti.
– Kaip tai niekas nedirba? Liepkite jiems! – nustebo vadas.
– Negalime, – atsiduso ministras. – Konstitucija draudžia bet kokią prievartą. Troliai sako: „Mums patinka gulėti ir gauti pinigus, nes mes esame nedirbimo aukos“. O tie keli, kurie dar dirbo, pasakė: „Mes nesame kvaili mokėti mokesčius už laimę, kai kiti dykai gauna tiek pat“.
Trolių parlamentas susirinko į skubų posėdį. Virė karštos diskusijos, kol vienam parlamentarui šovė „geniali“ mintis:
– Atsivežkime gyventojų iš tolimų šalių! Jie gyvena skurde, tad atvažiavę pas mus labai džiaugsiasi ir dirbs visus darbus!
Svečiai iš Tolimųjų šalių
Netrukus į trolių šalį atvyko pirmieji autobusai su tolimųjų šalių gyventojais. Jie atrodė labai keistai – nuo galvos iki kojų buvo apsivynioję didžiulėmis skaromis. Trolių vadas išėjo jų pasitikti su šypsena:
– Sveiki atvykę į rojų! Štai jums įrankiai, štai darbo vietos, prašome pradėti!
Vienas iš atvykėlių, pro skaros plyšelį vos matydamas vadą, ramiai atsakė:
– Mums dirbti neįmanoma.
– Kaip tai neįmanoma? – sutriko vadas.
– Mūsų tikėjimas draudžia rodyti bent vieną kūno centimetrą. Todėl negalime išsivynioti iš šitų skarų. O kol esame susivynioję, negalime pajudinti nei rankų, nei kojų. Mes galime tik sėdėti namuose, kur skaras nusiimti leidžiama.
Trolių teisingumo ministras tuoj pat atsivertė įstatymų knygą:
– Vade, mūsų konstitucija garantuoja visišką lygybę. Mes privalome jiems taikyti tas pačias taisykles. Jie negali judėti, vadinasi, jie yra nelaimingos aukos. Privalome jiems mokėti pinigus ir juos prižiūrėti.
Atvykėliai buvo apgyvendinti jaukiuose ir šiltuose namuose, o trolių lobis pamažu, bet užtikrintai tirpo toliau.
Molių atradimas
Sykį, naršydami po pasaulio žemėlapį, troliai sužinojo apie Molių šalį. Ten gyvenantys žmonės buvo labai panašūs į trolius, vaikščiojo be jokių skarų, tačiau turėjo keistą bruožą – jie dievino darbą.
Trolių pasiuntinys nuvyko pas molius ir pasakė:
– Važiuojam pas mus, duosim darbo!
– Darbo?! – apsidžiaugė moliai. – O ar leisite dirbti po 15 valandų per parą? Jei neduosite viršvalandžių, mes pyksime!
– Dirbkite kiek tik norite! – trynė rankomis pasiuntinys.
Atvažiavę moliai kibo į reikalus. Jie dirbo dieną ir naktį, statė, valė, gamino ir nieko nereikalavo. Jie net neturėjo laiko mokytis trolių kalbos. Troliai vėl galėjo ramiai gulėti ir džiaugtis gyvenimu.
Tačiau praėjo 20 metų. Moliai pamažu apsiprato, pradėjo šiek tiek suprasti vietinių kalbą ir kartą nugirdo dviejų trolių pokalbį:
– Žiūrėk, aš jau dešimt metų nedirbu, valstybė manimi rūpinasi, duoda krūvą pinigų, nes esu nelaimingas. O tas molis dirba kaip jautis ir dar mokesčius moka! Haha, koks kvailys.
Kitą dieną molių brigadininkas atėjo pas trolių vadą, numetė plaktuką ant žemės ir pareiškė:
– Viskas. Mes sužinojome. Darbas nėra laimė. Mums irgi liūdna. Mes irgi norime būti nelaimingos aukos ir gauti paramą.
Trolių vadas griebėsi už galvos:
– Bet kas tuomet dirbs?! Mūsų lobis jau beveik tuščias!
– „Jeg må ingenting“, – nusišypsojo molis, pakartodamas trolių šūkį, ir nuėjo ilsėtis.
Šiandien troliai sėdi prie tuščios lobio skrynios ir karštligiškai varto pasaulio atlasą. Jie ieško dar neatrastos šalies, kurioje gyventų žmonės, vis dar tikintys, kad darbas yra didžiausia gyvenimo laimė…
Tai yra pasaka. Bet kokie sutapimai su realybe yra asitiktiniai.
