Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?

Kas yra legevakt (budinti med. įstaiga) ir kur kreiptis, jei Norvegijoje negyvenate.

Fastlege, pažodžiui – pastovus gydytojas, į lietuvių kalbą verčiamas dažniausiai asmens gydytojas arba šeimos gydytojas. Tas gydytojas nebūtinai yra tas pats visiems šeimos nariams, ir jį galima pakeisti kas pusę metų. Apie fastlege tvarką rašoma čia.

Toliau skaityti „Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?”

Organizuotas bendravimas Norvegijoje. Padeda ar trukdo?

Like barn leker best? (panašūs vaikai geriausiai žaidžia)

Mūsų berniukas lanko darželį, jam penki. Labai mėgsta būti su dviem kitais berniukais – Simonu ir Andersu. Bet auklėtojos ne visada leidžia. Kai paklausiau kodėl – atsakė, kad nereikia grupuočių (grupperinger). Vaikai negali draugauti tik su vienais, o su kitais – ne. Reikia draugauti su visais, nes visi lygūs, ir negali būti atstumųjų. Tada dar susirinkime tėvams paaiškino, kad darželio auklėtojai pergrupuoja vaikus, kad kai kurie draugai nesuliptų į neišardomas grupeles, nes taip atsiranda atstumtieji ir gali būti mobingas. (Imigranto pasakojimas).

Kai kurie imigarantai susitaiko ir pritaria tokiai praktikai, kiti stebisi.

Feisboko grupės „Gyvenu Norvegijoje” dalyviai dalijasi patirtimi:

Auginu du vaikus, kurie lankė skirtingus darželius, ir abiejose tokia praktika. Aš suprantu ir tam pritariu.

Žinoma, kad tai gerai. Vaikai turi su visais mokėti bendrauti. Kitąmet į skirtingas  mokyklas gal eis, ir ta trijulė bus išardyta, o sūnus liks vienas, bus atstumtasis, jei dabar kitus atstumia.

Taip, ir darželyje, ir mokykloje tokia praktika. Su geriausiai draugais galima susitikti po darželio ir mokyklos, per pertraukas. Bet suolo draugai keičiami kas dvi savaites, vyksta įtraukos politika bendrų projekų užsiėmimų metu. Labai pozityviai tai vertinu.

Toliau skaityti „Organizuotas bendravimas Norvegijoje. Padeda ar trukdo?”

Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta

Slaptos, bet galingos taisyklės

„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).

Toliau skaityti „Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta”

BHT įmonės funkcijos

BHT – profesinės sveikatos priežiūros įmonė. Daugelis Norvegijoje veikiančių verslų privalo turėti sutartį su tokia įmone ir nuolatos palaikyti kontaktus su ja. Nuo 2023 metų reikalavimai sugriežtinti. Darbo inspekcija tikrina ar turite sutartį su tokia įmone ir ar tvarkoma HMS jūsų įmonėje.

Ypač griežti reikalavimai taikomi verslams, kurių darbo vietose yra didesnė rizika susižaloti ar sirgti. Tai liečia ir statybų verslą.

Toliau skaityti „BHT įmonės funkcijos”

Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros

Norvegijoje apie 30 proc. gyventojų nuolat vartoja alkoholį, išgeria kas savaitę. 10 proc. Norvegijos gyventojų, manoma, turi problemų dėl alkoholio, rodo Norvegijos centrinio statistikos biuro duomenys. Su šia problema susiduria ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai. „Niekas, net ir tie, kurie mane mylėjo, nesugebėjo man padėti, aš juos kankinau. Aš nevaldžiau savo gyvenimo“, – pripažįsta su alkoholizmu kovojęs tautietis. 

Norvegijoje alkoholis yra brangus, jo pardavimas griežtai reguliuojamas. Alkoholio reklama draudžiama, vynas ir stiprieji gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse „Vinmonopol“, jos sekmadieniais nedirba. Alaus galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse, bet tik iki tam tikros valandos ir ne sekmadienį. Todėl „Taxfree“ parduotuvės Norvegijos oro uostuose visada pilnos žmonių – jie perka alkoholį, parskridę iš kitų šalių, nes čia jis parduodamas kiaurą parą ir yra pigesnis.Daugelis žino taisyklę: vyksti į Norvegiją – apsirūpink alkoholiu. Norvegijoje šalta, žmogus jaučiasi vienišas, pramogų mažai, paplitęs savaitgalinis girtavimas, kai pradedama gerti penktadienio vakarą ir baigiama sekmadienį, nes ruošiamasi į darbą.

Lietuvoje buvęs kultūros darbuotojas, Norvegijoje transporto srityje dirbantis Tomas sako, kad šioje šalyje lengva įklimpti į alkoholizmą, jei turi polinkį.

„Imigrantiška vienatvė užknisa. Esi niekam nesvarbus ir neįdomus. Naujoje šalyje viskas pradedama nuo nulio, tavo anksčiau turėtas statusas ir socialiniai ryšiai išnyksta. Tai gali varyti į neviltį. O jei dar gyveni ne mieste, o gyvenvietėje ar priemiestyje, kurioje pagrindinis kultūros centras – degalinė?

Tada lieki pats su savimi ir alkoholis – tavo vienintelis ir geriausias draugas. Pinigų uždirbi, išmoksti alkoholiu apsirūpinti iš anksto. Reikia daug valios ir vidinės stiprybės, kad atsispirtum“, – pripažįsta pašnekovas. Jis pats sugebėjo neįklimpti į alkoholį, nes atrado pomėgį – keliones.

Toliau skaityti „Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros”

Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?

Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.

Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)

Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)

Nuvyrinti vyrai?

Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.

Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?

Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.

Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.

Toliau skaityti „Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?”

Kas stebina užsieniečius Norvegijoje

Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.

Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.

Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:

Toliau skaityti „Kas stebina užsieniečius Norvegijoje”

Kritika ar galimybė tobulėti?

Išmokime kritikuoti ir priimti kritiką.

Kas tai – skundas, kritika, o gal pastaba, patarimas? Norvegai turi daug eufemizmų tam pačiam žodžiui, nors esmė ta pati – tai pastaba apie tai, kas kam nors nepatiko ar ką galima daryti geriau. Kaip į tai bus sureaguota, priklauso nuo to kas pasakė, kodėl pasakė, kaip pasakė ir kam pasakė.  

Pexels, Andrea Piacquardio
Toliau skaitytiKritika ar galimybė tobulėti?