Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros

Norvegijoje apie 30 proc. gyventojų nuolat vartoja alkoholį, išgeria kas savaitę. 10 proc. Norvegijos gyventojų, manoma, turi problemų dėl alkoholio, rodo Norvegijos centrinio statistikos biuro duomenys. Su šia problema susiduria ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai. „Niekas, net ir tie, kurie mane mylėjo, nesugebėjo man padėti, aš juos kankinau. Aš nevaldžiau savo gyvenimo“, – pripažįsta su alkoholizmu kovojęs tautietis. 

Norvegijoje alkoholis yra brangus, jo pardavimas griežtai reguliuojamas. Alkoholio reklama draudžiama, vynas ir stiprieji gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse „Vinmonopol“, jos sekmadieniais nedirba. Alaus galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse, bet tik iki tam tikros valandos ir ne sekmadienį. Todėl „Taxfree“ parduotuvės Norvegijos oro uostuose visada pilnos žmonių – jie perka alkoholį, parskridę iš kitų šalių, nes čia jis parduodamas kiaurą parą ir yra pigesnis.Daugelis žino taisyklę: vyksti į Norvegiją – apsirūpink alkoholiu. Norvegijoje šalta, žmogus jaučiasi vienišas, pramogų mažai, paplitęs savaitgalinis girtavimas, kai pradedama gerti penktadienio vakarą ir baigiama sekmadienį, nes ruošiamasi į darbą.

Lietuvoje buvęs kultūros darbuotojas, Norvegijoje transporto srityje dirbantis Tomas sako, kad šioje šalyje lengva įklimpti į alkoholizmą, jei turi polinkį.

„Imigrantiška vienatvė užknisa. Esi niekam nesvarbus ir neįdomus. Naujoje šalyje viskas pradedama nuo nulio, tavo anksčiau turėtas statusas ir socialiniai ryšiai išnyksta. Tai gali varyti į neviltį. O jei dar gyveni ne mieste, o gyvenvietėje ar priemiestyje, kurioje pagrindinis kultūros centras – degalinė?

Tada lieki pats su savimi ir alkoholis – tavo vienintelis ir geriausias draugas. Pinigų uždirbi, išmoksti alkoholiu apsirūpinti iš anksto. Reikia daug valios ir vidinės stiprybės, kad atsispirtum“, – pripažįsta pašnekovas. Jis pats sugebėjo neįklimpti į alkoholį, nes atrado pomėgį – keliones.

Toliau skaityti „Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros”

Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?

Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.

Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)

Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)

Nuvyrinti vyrai?

Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.

Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?

Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.

Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.

Toliau skaityti „Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?”

Kas stebina užsieniečius Norvegijoje

Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.

Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.

Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:

Keistas dūsavimas, t.y. norvegų pritarimo garsas (kaip lietuviškas MmmH). Ne, tai ne astmos priepuolis (aš taip galvojau, kai pirmą kartą išgirdau ir norėdavau ieškoti kokių vaistų, ar bent jau vandens). Tai tiesiog toks įprotis tarti norvegišką „ja” (taip) įkvepiant orą, ypač demonstruojant visišką, besąlygišką pritarimą. Reagavimas tokiu garsu yra didelio susidomėjimo išraiška, įdėmiai klausant pašnekovo ir kartojant: „Jah, jah, jah…“ Jei jau išmokote taip daryti, esate gerame kelyje į tapimą norvegu. 

Nuolatinis remontas. Norvegai remontuoja ir perdaro virtuvę (ir visą butą) kas keli metai. Madingiausias sterilus skandinaviškas stilius, kaip Ikėjoje. O po to kviečiasi valytoją, gana greitai ir remontą daro vėl, nes viskas neprižiūrint greit nusitrina ir nusinešioja. Juk jei samdau valytoją kuri ateis kartą per savaitę, tai pats kasdien nieko nedarau ir tvarkos nesilaikau – kitaip kam samdyt, tik pinigus išmest. Nor dabar, poCovidiniu laikotarpiu, kai kronos kursas nukrito, palūkanos padidėjo ir gyvenimo lygis nusmuko, šios tendencijos mažėja.

Daugybė žvakių namuose, visur jų pristatyta ir vakare – pridegiota. Tai vadinasi koselig (tariamas lietuviškai „kūšli“)– jauku, bet tai platesnė sąvoka. Koselig– norvegiška dvasia, menas leisti laiką kartais visai nieko neveikiant, bet labai jaukiai: židinys, degančios žvakės, vilnonės kojinės, didžiuliai jaukūs megztiniai, vyno taurė, garuojanti arbata, pūkiniai apklotai, naminiai sausainiai, saldumynai, knyga, muzika, pokalbiai su draugais. Paprasti dalykai iš kurių susideda gyvenimas. Ir jie tokie svarbūs ypač Norvegijoje, kur žmonių nedaug, iki miesto toli, žiema ilga ir vakarai tamsūs . Bet norvegai moka džiaugtis mažu. „Det var så koselig”, sako jie apie paprasčiausią eilinį vakarą. Tam kad norvegai galėtų kose seg, pajungta visa dizaino ir kičo pramonė gaminti koselige daiktus.

Gaudyti saulę. Jei tik pasirodo saulė, norvegas tuoj lenda į lauką ir nusirengia, arba sėdi kaip driežas atsisukę į saulę (apsigaubę pledais). Kavinėse net ir žiemą lauke pilna sėdėtojų. Būti namie, jei lauke šveičia saulė, negalima. Žinoma, niekas nebaus, bet sąžinė užgrauš. Bet vistiek – visiems trūksta vitamino D.

Kiek metų. Jei laikraštis rašo apie kokį žmogų, tai būtinai nurodoma jo vardas, pavardė ir amžius skliausteliuose, kodėl – niekas nežino, aš irgi.

Norvegai gerbia įstatymus, išskyrus du atvejus: 1. kai iš Švedijos vežasi daugiau nei leista „alkoholio ir maisto ir 2. kai yra ant dviračio – tada negalioja jokios eismo taisyklės. Nes dviratis Norvegijoje yra kaip karvė Indijoje – šventas.

Imigrantai Norvegija skųstis negali. Norvegai turi daug priekaištų Norvegijai, tačiau užsienietis skųstis Norvegija negali. Jis turi būti visada patenkintas, nes jam čia visada turi būti gerai.

Girtas norvegas!!!! Toks daug juokiasi, daug šneka, moterys geria lygiai su vyrais ir dar daugiau, girti norvegai – labai emocionalūs ir seksualūs. Kitą rytą tas, kuris su jumis buvo atviras ir intymus net nesisveikins. Nesupykite ir laukite kol vėl pasigers.

Julebord – stebuklų vakaras, kai nepažinsite žmonių, su kuriais bendraujate kiekvieną dieną. Kas atsitiko julebord  (kalėdinis pobūvis) -lieka julebord –  nerašyta taisyklė. Permiegojote su kuo nors – rytoj jis galbūt net nesisveikins – ir tai normalu. Laukite kitų metų julebord arba rodykite iniciatyvą.

Kritika ar galimybė tobulėti?

Išmokime kritikuoti ir priimti kritiką.

Kas tai – skundas, kritika, o gal pastaba, patarimas? Norvegai turi daug eufemizmų tam pačiam žodžiui, nors esmė ta pati – tai pastaba apie tai, kas kam nors nepatiko ar ką galima daryti geriau. Kaip į tai bus sureaguota, priklauso nuo to kas pasakė, kodėl pasakė, kaip pasakė ir kam pasakė.  

Pexels, Andrea Piacquardio
Toliau skaitytiKritika ar galimybė tobulėti?

Privalomas pensijų fondas Norvegijoje, kaupiamas darbdavio (OTP)

OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)  

Pexels nuotrauka
  • Jei esate įdarbintas ne mažiau nei 20 % etato, darbdavys pagal įstatymą privalėtų Jums šį fondą kaupti (yra papildomos sąlygos ir išimtys).
  • Darbdavys privalo žinoti taisykles ir imti kaupti šį fondą kiekvienam savo darbuotojui (jei atitinka įstatymo nurodytas sąlygas).
  • Jei darbdavys privalėtų kaupti, bet nekaupė, turėtų atbuline tvarką sumokėti į šį fondą.
  • Nuo 2021 m. birželio 1 d. šios tvarkos administravimą perėmė Mokesčių tarnyba (skatteetaten). • Visais OTP kaupimo klausimais turite kreiptis ten, taip pat ten galite pranešti anonimiškai, jei toks fondas Jums nekaupiamas
  • Mokesčių tarnyba nustatyts, ar toks fondas privalo būti kaupiamas
  • Mokesčių tarnyba įpareigos darbdavį tokį fondą kaupti ateityje
  • Jei fondas nebuvo kaupiamas ir anksčiau (nors privalėjo būti kaupiamas), turite kreiptis į teisininkus/ profsąjugą / advokatus, kurie atstovaus Jūsų interesus reikalaujant darbdavį įmokėti į fondą atbuline tvarka.
  • Čia galite pasitikrinti ar esate pensinio draudimo Norvegijoje narys
  • Daugiau informacijos

Norvegiška senatvės pensija.

Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?

Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.

Pexels nuotrauka

Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.

Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.

Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”

Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.

Pexels, Gabriela Palai

Daugiausia apie vienatvę Norvegijos spauda ėmė rašyti 2019 ir 2020 metais, kai per kalėdas, gruodžio 25 d. nusižudė Norvegijos princesės Martha Louise buvęs sutuoktinis, rašytojas ir tapytojas Ari Behn. Tarsi pranašaudamas sau ateitį jis 2015 m. parašė knygą „Døden er en avposring” (Mirtis yra tarsi atsitraukimas), apie meilę, mirtį ir vienatvę. Tada socialinėse medijose plito raginimas pastebėti vienišus -ypatingai kai visi švenčia ir vienatvė labiausiai slegia – ir atverti jiems savo namus. Bet šis judėjimas greitai nurimo kaip nebuvęs.

Būti vienam gerai, kai tai pasirenki pats. Vienatvė yra puiku, kai ji yra laikina. Tik asketai, atsiskyrėliai gyvena vieni ilgus periodus, bet vėlgi – patys tai renkasi. Vienatvė negali būti primesta. Ilga vienatvė yra destruktyvi. Vienatvė tarp žmonių – baisi. Žmogus – socialinė būtybė, trokšta dėmesio ir pripažinimo. To ilgą laiką neturint, nepaisant kiek vaidinsi kad tau gerai vienam, rezultatas gali būti depresija.

Žinoma, vienatvės, o kartu ir depresijos priežastys gali būti medicininės, tai psichologų ir psichiatrų reikalas.

Pakalbėkime apie paprastąją vienatvę, kuri dar nėra peraugusi į sutrikimus.

Toliau skaityti „Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.”

Norvegiška mantra „Det går sikkert bra”

Apie kultūrinius skirtumus. Kodėl norvegai nepersistengia, o imigrantai linkę prisiima visą atsakomybę?

Nesureikšminti mokomi nuo vaikystės

Išminčiai moko: Gyvenime reikia atskirti, kas yra svarbu, o kas ne. Jei nieko negali pakeisti – kam nervintis, jei gali pakeisti – keisk, kam nervintis. Kažkas atsitiko – ar verta nervintis, nes jau atsitiko. Dar neatsitiko, bet bijai kad atsitiks – daryk viską, kad neatsitiktų, bet nesinervink. Visai tai daug kam žinoma, tačiau taikyti gyvenime šią teoriją reikia išmokti.

Toliau skaityti „Norvegiška mantra „Det går sikkert bra””

Kodėl norvegai pasitiki valdžia

Straipsnio garso įrašas

„Tie norvegai tokie patiklūs ir naivūs,” – galvoja ne vienas imigrantas – „kad juos taip lengva apgauti”. Tačiau būten ši palanki ir pozityvi kultūra imigrantus traukia į šią šalį. Kaip atsiranda įstatymų laikymosi, visuotinio moralumo kultūra? Kodėl Norvegijoje ji palaipsniui dingsta? Kodėl vis dažniau taikoma griežtesnė kontrolė ir sankcijos?

Valdžia – geroji teta ar piktas dėdė?

Įvairiose visuomenėse yra skirtingas požiūris į valstybės aparatą. Vienose tas valstybės aparatas – tai mes (pvz. Norvegijoje, kt. Skandinavijos šalyse), nes vykdo žmonių valią, atstovaujamą demokratiškai išrinkto Parlamento, kuris leidžia įstatymus. Kitose visuomenėse valdžia yra prievartinis baudžiamasis aparatas, paprasto žmogaus priešas.

Toliau skaityti „Kodėl norvegai pasitiki valdžia”