Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas

Individulistinė Norvegijos visuomenė

straispnio garso įrašas
Dienaščio Aftenposten iliustracija

Dar viena dominuojanti Norvegijoje vertybė yra nepriklausomybė, ji persmelkia visą norvegišką gyvenimą. Ji puoselėjama nuo gimimo. Vaikams daug leidžiama, darželyje, mokykloje auklėtojų ir mokytojų autoritetas nėra labai žymus. Žmonių santykiai nesuvaržyti priklausomybe, niekas niekam nieko neskolingas.

Toliau skaityti „Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas“

Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Tyrime dalyvavo 1000 asmenų, 500 iš Lietuvos ir 500 iš Lenkijos, 69 % vyrų ir 31 % moterų, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų. Apie 70 % tirtųjų gyvena Norvegijoje mažiausiai 10 metų.

Kaip svarbiausią motyvą dirbti Norvegijoje respondentai nurodė didesnį uždarbį. Daugelis teigia, kad darbą čia gavo per šeimos narius ar pažįstamus. Tai tipiškas imigracijos multiplikavimo faktorius – pirmiau atvykę kviečiasi kitus, sudaro jiems lengvesnes sąlygas įsikurti, ir taip migracija didėja. Dažnai pirmiau atvažiuoja vienas šeimos narys, o jam įsikūrus atvyksta ir visa šeima. Nors pradinė nuostata daugeliui yra Norvegijoje būti tik laikinai, tačiau ilgainiui pasiliekama ilgesniam ir visam laikui. Apie 60 % tirtųjų nurodo, kad liks gyventi Norvegijoje jei turės darbą. Visgi 24 % lietuvių ir 18 % lenkų ketina grįžti į savo šalis, o 10 % nežino.

Kodėl pasirinkote Norvegiją? Atsakymai:

Kokie Jūsų ateities planai? Atsakymai:

Būstas

Pusė respondentų būstą nuomoją, o pusė jį įsigijo. Jauni ir neturintys šeimos, neseniai atvykę dažniausiai nuomojasi, o ilgiau pagyvenę, šeimos, ypač su vaikais, būstą perka. Kadangi būsto kainos kuo arčiau miesto tuo didesnės, imgrantai dažniau renkasi gyventi nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse. Reikia sutaupyti pinigų pirmam įnašui, taip pat išmokti norvegiškai, nes tai suteikia geresnes galimybes gauti paskolą. Būstą perkasi jau ilgą laiką gyvenantys ir apsiprendę čia likti imigrantai. Nuosavą būstą turi 41 % lenkų, 74 % lenkų šeimų su vaikais nuosavą būstą įsigyja , o lietuvių atitinkamai 48 % perka būstą ir 64 % šeimų, turinčių vaikus įsigyja nuosavą būstą.

Darbo sąlygos ir užmokestis

Daugelis nurodo, kad palanki atmosfera darbe ir galimybė galima turėti geras gyvenimo sąlygas yra pagrindinės pasilikimo čia priežastys.

Respondentai nurodo, kad dauguma yra įdarbinti su darbo sutartimis pastoviam darbui: nuolatinę darbo sutartį turi 80  % lenkų ir 90 % lietuvių.

Klausimas: Kodkios Jūsų įdarbinimo sąlygos?Atsakymai:

Tyrime pažvelgta į darbo užmokestį. Kau kurie dirbantys stybų sektoriuje, kur galioja minimalus valandinis atlyginimas, nurodo, kad uždirba daugiau, nei nustatytui minimumai, bet visgi kai kas uždirba ir mažiau, nei norvegai, taip nurodo 37 % lenkų ir 24 % lietuvių. Dirbantys mažai apmokamose profesijose, kur metinis uždarbis nesiekia 300 000,- nok, mažiai nei norvegai nurodo uždirbantys 26 % lenkų ir 15 % lietuvių.

Klausimas : Uždirbate daugiau, tiek pat ar mažiau, nei norvegai, dirbantys tą patį darbą? Atsakymai:

Net 90 % respondentų nurodo niekada nepatyrę, kad jiems būtų visai nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Visgi taip dažniau pasitaiko dirbantiems statybų sektorių ir mažai apmokamose profesijose. 18 % lietuvių, kurių metines pajamos nesiekia 300 000,- nok nurodo, kad jiems buvo nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Patirties, kad sumokėjus algą reikėtų dalį gautų pinigų grąžinti, darbaviui turi labai retas.

Žinios apie teises dirbant ir priklausymas profesinėms sąjungoms

Apie darbo rinką ir galiojančius darbo įstatymus apklaustieji daugiausiai susižino iš darbdavio ar socialinių medijų. Repondentų teigimu, jie turi pakankamai informacijos apie darbo gyvenimą, darbo laiką, darbo saugą, sveiką darbo aplinką ir užmokestį.

Darbo imigrantai mažesne dalimi nei kiti dirbantys Norvegijoje priklauso profesinėms sąjungoms. Moterys dažniau nei vyrai stoja į profsąjungas, taip nurodo net 33 % lenkų. Tyrime minima, jog profsąjungos turėtų aktyviau pritraukti narius, nes 37 % lenkų ir 34 % lietuvių teigia, kad niekda negavo pasiūlymo stoti į profesines sąjungas. Kolektyvo patikėtinius (profsąjungos atstovus, norv. tillitsvalgt) savo darbo vietose turi 25 % apklaustųjų. Taip pat nustatytos tirtos pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nestoja į profsąjungas.

Klausimas: Ar priklausote profsąjungai? Atsakymai:

Klausimas: Kodėl ne narys? Atsakymai:

Mokesčiai, nedarbas išmokos

12 % lenkų sako, kad nemoka mokesčių niekur – nei Norevgijoje, nei Lenkijoje.  31- 40 metų amžiaus grupėje nemokantys mokesčių teigia net 17 % . Mokesčių tarnybos atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad mokesčių nemokėjimas labiau būdingas lenkams. Lietuvių tuo tarpu tik 1 %  nurodo nemokantys mokesčių.

Klausimas: Ar gaunate išmoką ir kokią? Atsakymai:

Apie 10 % abiejų tautybių asmenų nurodo gaunantys nedarbo išmoką, galbūt dėl laikino atleidimo dėl pandemijos. Tyrime buvo klausiama koks respondentų požiūris į piktnaudžiavimą išmokomis. Daugelis atskė, kad tai nepriimtina, nors net 17 % lietuvių nurodė, kad kartais jiems priimtina, jog gaunamos išmokos, nors jos ir nepriklauso. 8 % lenkų ir 7 % lietuvių norodė, kad įprasta praktika yra sukčiauti, prisitaikant laikiną atleidimą ir dėl to gauti išmokas pandemijos laikotarpiu.

Lietuviai labiau linkę mokytis norvegiškai

Norvegų kalbos mokėjimas priklauso nuo Norvegijos išgyvento laikotarpio, kursų prieinamumo, reikalavimų, kuriuos kelia darbdavys, ir asmeninės motyvacijos. Mažiau nei pusės respondentų norvegų kalba yra pagrindinė kalba darbe.  Apie 30 % nurodo, kad jie silpnai kalba norvegškai, 8 % visai nekalba. Lietuviai labiau nusiteikę mokytis norvegiškai, nei lenkai. Moterims, gaunančioms gimdymo išmokas atsiranda didenė galimybė mokytis norvegiškai.

Klausimas: Ar mokėtės norvegų kalbos, ėjote į kursus ir pan. Atsakymai:

Didžioji dauguma aklaustųjų pandemijos laikotarpiu buvo Norvegijoje ir jų nepalietė griežti keliavimo į užsienį ribojimai. 26 % lenkų buvo laikinai atleisti o 5 % pilnai atleisti iš darbo. Lietuvių laikinai atleistų yra 20 %, pilnai atleistų 2 %. Norvegijoje nedarbas 2020 m ketvirtąjame ketvirtyje buvo 4,8 pr, bet tarp imigrantų iš ES šis procentas dvigubai didesnis, net 9,2 %. Specialistai aiškina jog tai galima grįsti tuo, kad imigrantai dirba srityse, kurias daugiausiai paveikė pandemijos varžymo  priemonės: maitinimo sektorius, turizmas, apgyvendinimas.

Tyrimą norvegų kalba rasite čia

Turite nuomonę arba minčių? Diskutuokite Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima informacija Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.

Norvegija iš pirmo žvilgsnio – mandagių, ramių, besišypsančių žmonių šalis. Visi atsipalaidavę, nėra grubumo. Vis dėlto norvegų elgsena apgaulinga, nes jų veidas ar gestai naujai atvykusiems nieko nesako. Norvegai nėra atviri. Jų santūrumas, ugdomas nuo vaikystės, jis imigrantams – neperskaitoma kaukė. Nežinai, ką norvegas galvoja, nes čia nedemonstruojamas subjektyvus požiūris pašnekovui, reakcija į bet ką – tokia pati, t.y. – jokios.  Oficialioje aplinkoje tikimasi  komunikacijos be emocijų, dalykiškumo. Kultūringo norvego garbės reikalas – išlikti ramiu bet kokiu atveju. Bendraudamas jis nereaguoja į pašnekovą arba įvykį, o rodo savo išsiauklėjimą, manieras. Sužinojus apie nemalonų įvykį, nelaimę, norvegui svarbiausia pademonstruoti, savo geležinę savitvardą: „manęs niekas neišmuš iš vėžių“. Net ašarėlė neišriedės, sužinojus net apie tragediją.

Taigi ir jums reikia būtinai to išmokti.

Norvegijoje yra konfliktų vengimo kultūra. Negatyvas čia nepriimtinas, todėl jie reiškiasi paslėptai ir iškreiptai. Socialinė kontrolė, nepripažįstant jokių išorinių pykčio apraiškų, sukelia vidinį konfliktą, ir tada žmonės reiškia negatyvius jausmus pasyvia agresija.

Imigrantams iš šalių, kuriose pyktis reiškiamas atviriau, sunku pagauti signalus. Jie nesupranta, kad šypsena nebūtinai reiškiamas palankumas. Neišmokę bendrauti pagal norvegiškas normas, galite turėti problemų.

Tai, kas žmogiška yra ir norvegams nesvetima, taip pat ir konkurencija. Jie ir konkuruoja, ir lyginasi, tačiau tai slepia, nes taip yra išauklėti nekritikuoti, nekonkuruoti, todėl daro tai paslapčia. Taip atsiranda manipuliatoriai-virtuozai, kurių nepažinsi iš pirmo žvilgsnio, niekuo neapkaltinsi, nes viskas padaryta su šypsena ir geranorio kauke. Kovojama slaptai: kenkiant, ignoruojant ar nekreipiant dėmesio į idėjas, vagiant kito mintis ar pasiūlymus. Pasyvusis agresyvumas būdingas šalyse, kuriose vyrauja  konfliktų vengimas, socialinėmis visuomenės normomis ir auklėjimu įdiegtas privalomasis pozityvumas, linksmumas, nuolatinė šypsena.  

Toliau skaityti „Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.“

Velykos Norvegijoje.

Norvegiškos tradicijos ir Raudonojo kryžiaus gelbėtojų patarimai poilsiaujantiems kalnuose.

Klausytis straipsnio garso įrašo galite čia

“Per velykas Osle jaučiausi kaip R. Bredberio fantastinio apsakymo herojė. Išėjusi paklaidžioti po miestą, nesupratau, kur aš esu – mėnulyje, ar mieste, kur žmonės neseniai buvo išnaikinti bakteriologiniu ginklu. Taip, uždarytų parduotuvių vitrinose puikavosi kiaušiniai ir viščiukai, geltonos žvakės ir staltiesės, bet žmonių gatvėse nesimatė. Tik kartais nuslinkdavo grupelė juodaodžių paauglių ar toks pats, kaip ir aš išsigandęs, nesuprantantis, kas vyksta, turistas” – pasakoja Lina iš Lietuvos apie Norvegijoje praleistas kelias velykines dienas 2010 metais.

Dabar 2021 metai, ir velykos vėl kaip kasmet atėjo su saule ir pavasariu. Tik šie metai dar labiau ištuštino gatves dėl Covid -19 pandemijos. Dar labiau panašu į globalią katastrofą, nes žmonės su kaukėmis. Viskas uždaryta, nes uždarė valdžia. Galioja griežtos taisyklės riboti socialinius kontaktus. Osle tai juntama, gatvės tuščios. Bet žmonės siautėja maisto parduotuvėse, kurios vienintelės atidarytos, ir perka perka perka… Dauguma norvegų iškeliavo į savo hyttas, nes keliauti į  užsienį griežtai nerekomenduojama. Nors ir nedraudžiama, bet grįžę iš užsienio į Norvegiją baudžiami apgyvendinimu karantino viešbučiuose, nors gal stovi tušti jų namai. Taigi tenka pamiršti turkijas ir ispanijas, tada hytta – geriausai išeitis tiems, kas ją turi ar sugebėjo išsinuomoti.

Toliau skaityti „Velykos Norvegijoje.“

Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.

2011 metais Norvegiją sukrėtė ypatinga byla. 8 metų Moniką jos mama Kristina, parėjusi iš darbo, rado negyvą. Bergeno policija bylą greitai nutraukė, nes, anot jų, mergaitė pati sau atėmė gyvybę. Nors atvejų, kad tai padarytų mažas vaikas Norvegijoje anksčiau nepasitaikė, bet Amerikoje, pareiškė Bergeno policija, tokių atvejų yra buvę… Vėliau paaiškėjo, kad policija klydo, ir byla buvo tirta iš naujo. Ką tik perskaičiau knygą apie šią mane labai dominusią bylą , ir ji sukėlė daug minčių…

Knygos viršelis
Audio įrašas

„Kova už Moniką. Istorija apie vieno vaiko žudiko medžioklę“ (Kampen for Monika,  Historien om jakten på en barnemorder. Autoriai Aasa Christine Stoltz ir Stig Nilsen, 2019). Tai yra knyga, kurią turime skaityti ir apie ją rašyti. Neabejoju, kad ši tragiška byla išliks ir Norvegijos kriminalistikos, ir lietuvių Norvegijoje istorijoje.

Jei domina daugiau – bylą, ir pirmą ir antrą tyrimą, labai plačiai nušvietė ir Lietuvos, ir Norvegijos žiniasklaida (video medžiaga su visais veikėjais).

Tiems kurie nežino ar primiršo – istorija trumpai

2011 metai, lietuvė Kristina Šviglinskaja su 8 metų dukrele Monika gyvena prie Bergeno ir dirba žuvų fabrike. Ji susipažįsta su lietuviu Darium Lukoševičium, ir po kurio laiko jis apsigyvena moters namuose. Neilgai trukus Kristina, pamačiusi, kad iš šitų santykių nieko gero tikėtis negalima, paprašo vyriškį išsikraustyti. Jis taip ir padaro. Į Kristinos el.paštą ir feisbuką iš kažkokių nežinomų siuntėjų ima eiti grąsinančios žinutės. Kristina mano, kad jas siunčia buvęs sugyventinis ir ima jo bijoti.

Toliau skaityti „Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.“

Kontrabanda: lašiniai, cigaretės, degtinė ir koronavirusas

Migruojantys darbininkai – viruso platintojai ar darbdavių žaisliukai?

Klausyti įrašo:

2021.01.20. Dienraščio VG informacija.

Pranešime rašoma, kad tik 25% (ketvirtadalis) užsikrėtė virusu Norvegijoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad koronavirusas į Norvegiją atvežamas iš kitų šalių. Taip pat jau nuo pernai gruodžio galo plinta nuomonė, kad ją vežioja migruojantys darbininkai, kurių darbdaviai pažeidžia Covid-19 prevencijos reglamentus. Taip rodo ir statistika, ir praktika. Dėl to Norvegijos tikrintojų akys nukrypo į imigrantus ir labai sugriežtinta atvykimo į Norvegiją tvarka. Migruojantys darbininkai tikrinami ne tik darbe, bet ir apgyvendinimo vietose, kur juos apgyvendinti privalo darbdaviai.

Karantinavimo taisyklės griežtos ir painios. Jos kinta. Važinėjantys pirmyn ir atgal darbininkai Norvegijai yra reikalingi. Darbą padaro ir išvažiuoja. Kai kurie negali pagal galiojančias taisykles pretenduoti į jokias Norvegijos socialines garantijas. Ir, regis, visiems gerai. Lietuvai parvežami pinigai, Norvegijai padaromas darbas, dažnai sunkus, fizinis ir labai visuomenei reikalingas. Statistika rodo, kad imigrantai dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus, kurių vietiniai nelabai ir nori imtis.

Toliau skaityti „Kontrabanda: lašiniai, cigaretės, degtinė ir koronavirusas“

Covid-19 (taisyklės atvykstantiems į Norvegiją)

Šiuo metu (iki 2021 m. vasario 28 d.) į Norvegiją įleidžiami tik Norvegijoje gyvenantys (reziduojantys) asmenys. Yra išimtys.

Savideklaracijos forma (privaloma): prieš atvykdami išsispausdinkite, užpildykite ir turėkite. Daugiau infomacijos čia. Pildykite skaitmeniniu būdu čia.

Atvykstantiems užsieniečiams būtina turėti neigiamą Covid-19 testo pažymą, bet yra išimtys.

Privalomas pakartotinis testas. Privaloma pasidaryti testą atvykus į Norvegiją. Testas privalomas visiems nuo 2021 m. sausio 2 dienos , su kai kuriomis išimtimis. Vaikams iki 12 metų testo nereikia.

KARANTINAS

  • Visi atvykę privalo būti karantine 10 dienų (yra išimtys)
  • Atvykusieje privalo vykti į karantinavimosi (izoliacijos) vietą.
  • Vykdami į karantino vietą privalote dėvėti kaukę.
  • Kartu iš užsienio atvykę asmenys gali karantinuotis vienoje vietoje.
  • Privaloma karantinuotis 10 dienų (net su neigiamu testu).
  • Jei pasireškė simptomai – kreipkitės med. pagalbos, telefonas +47 116117

KARANTINO VIETA

Atvykus iš užsienio iš principo visiems yra privalomas karantino viešbutis. Jo kaina 500,- nok / parai privačiam asmeniui, 1500,- nok/ parai įmonei. Karantino viešbutyje darmo nemokami Covid – 19 testai.

IŠIMTYS, t.y. karantino viešbutis nebūtinas tiems, kurie:

  • Gyvena Norvegijoje (deklaravę čia gyv. vietą) nuosavame arba nuomotame būste
  • Gyvens būste, atitinkantį karantinavimosi reikalavimus: atskiras kambarys, vonios kambarys ir tualetas, vieta ruošti maistui. Tai gali būti hytte, viešbutis, nuomojamas apartmentas ir pan.)
  • Sutuoktiniai ir vaikai gali karantinuotis pas sutuoktinį, legaliai gyvenantį ir turintį būtą Norvegijoje;
  • Turintys darbdavio parūpintą būstą atitinkantį reikalavimus;
  • Vairuotojai;
  • Yra kitos išimtys;
  • Privaloma pateikti dokumentus: apie nuosavą ar nuomojamą būstą; tai gali būti gyv. vietos pažyma, norv. bostedsattest, būsto nuomos sutartis, darbavio raštas apie suteikiamą būstą ir sąlygas ten ir pan.) ;

Atvykusiems iš Lietuvos reikia būti karantine 10 dienų. Situacija gali keistis sekite bendrąją informaciją .

Yra išimtys, kai nereikia karantinuotis nei darbo valandomis, nei laisvalaikiu, apie jas skaitykite bendroje informacijoje.

Būnant karantino vietoje yra privaloma:

  • Išeiti galima tik jei įmanoma išvengti artimo kontakto su kitais asmenimis, neskaitant tų, su kuriais gyvenate;
  • Draudžiama būti darbo vietoje, kur yra kitų žmonių,
  • Taip pat − mokykloje ar vaikų darželyje;
  • Draudžiama naudotis viešuoju transportu (nebent vykstama iš ar į kelionės vietą, ty oro uostą, jūrų uostą ar pan.). Tada – privaloma veido kaukė, (virš 12 metų asmenims).

KAS APMOKA SU KARANTINAVIMUSI SUSIJUSIAIS IŠLAIDAS?

Bendrai nustatytos tvarkos nėra. Jei keliaujate privačiai, visos išlaidos – jūsų rūpestis. Jei į  Norvegiją atvykote dirbti, testavimą organizuoja ir apmoka darbdavys arba užsakovas. Jei keliaujate darbdavio nurodymu į taip oganizuojamą darbą, kad dirbama važinėjant į Norvegiją ir atgal – visų išlaidų apmokėjimai (apgyvendinimas, karantinavimosi dienos ir kt. yra susitarimo su darbaviu reikalas). Iš principo turėtų apmokėti darbdavys (pagal turimą darbo sutartį), bet geriausia kad visas aplinkybes sutartumėte raštu.

KITA:

  • Šios taisyklės galioja atvykstantiems iš Lietuvos
  • Atvykusiems iš kitų šalių gali galioti kitos taisyklės.
  • Atvykstantiems iš Didžiosios Britanijos – jau galioja sugriežtintos taisyklės
  • Taisyklės gali keistis – pasitikrinkite.
  • Visą informaciją lietuviškai, skelbiamą oficialių Norvegijos institucijų rasite čia.

Nuolat atnaujinama informacija feisbuko grupėse Gyvenu Norvegijoje ir Dirbantiems Norvegijoje. Junkitės!

Konfliktas darbe. Ar tikrai? Teisingos ir neteisingos reakcijos .

Klausykitės straipsnio garso įrašo

Ji mane žemina….

„Jau daugiau neištversiu, kaip ji gali taip elgtis? Jinai mane mobina, ji mane žemina. Kaip? Nu, nesisveikina, nežiūri į mane, numeta man blogesnes užduotis, klientus, tolimesnius objektus. Nuo kada? Tai kai gavo tą aukštesnį postą… O kada gavo? Prieš savaitę tapo vadove, nuo tada ir pūstis ėmė, mane pradėjo ignoruot.. Kaip taip galima? O buvo draugė. Mes gi iš to paties miesto, kartu atvažiavom čia. Kartu baliavodavom, apie viską kalbėdavom. O dabar, kai tapo teamledere, nosį užrietė. Kokiu būdu žemina? Va vakar ėjo pro šalį, net nepasisveikino. Kokie dar epizodai? Na, daugiau nemačiau aš jos, bet jaučiu, kad jau ims man kenkt. Ar kažką dariau, kalbėjau su ja? Ne, bet ji pati juk supranta ką daro, tyčia daro, kad pažemint… Noriu paskųst už diskriminaciją, už tai, kad taip elgiasi su manim, kur man kreiptis?“ (Imigrantės skundas).

Vaikas, spardantis duris

Tokia reakcija? Deja, niekas nėra atsakingas už tai ką jaučiate. Kai kurių žmonių reakcija – įsižeisti už nieką ir nieko nedarant kankintis. Anot psichologų – tai aukos pozicija.  Vaikas spardo daiktą, į kurį užsigavo. Įsižeidusioji šioje situacijoje elgiasi panašiai – kankinasi be reikalo ir skundžiasi be pagrindo.

Ar tai tiesa, kad draugė bando specialiai kenkti? Jei draugę paskyrė grupės vadove, gal ji gavo daugiau užduočių? Galbūt buvo nurodyta elgtis su visais darbuotojais vienodai, todėl ji negali rodyti iškirtinio dėmesio? O gal pati turėjo rimtą pokalbį su aukštesniu vadovu, ir yra blogos nuotaikos?  Gal jūsų net nepastebėjo? Į tokį klausimą gali būti daug atsakymų, nes nebūtinai visas pasaulis sukasi apie jus, o draugė nebūtinai specialiai jus įžeidinėja, nematydama ir praeidama pro šalį. Be to, tai nėra nei diskriminacija, nei mobingas, o paprasčiausiai jūsų neigiama emocija.

Toliau skaityti „Konfliktas darbe. Ar tikrai? Teisingos ir neteisingos reakcijos .“

Gyvenate Norvegijoje? Draugiškas patarimas – išmokite norvegiškai

Klausykitės garso įrašo.

Kodėl kartais nesiseka mokytis norvegiškai ir kodėl reikėtų mokytis? Atsakymus žinome patys… bet dar kartą apie tai – kodėl reikia mokytis norvegiškai ir kaip tai daryti.

Niekaip nesupranta, kodėl nenumeta svorio…

Prieš daugiau nei dešimt metų rašiau straipsnį Lietuvos spaudai „Šokis su protezais“.

Mintis – emigracija tai amputuotas gyvenimas, kurį turi užsiauginti iš naujo. Emigracija iš žmogaus atima ne tik draugus ir socialinius ratus, statusą, bet ir labai svarbią komunikacinę funkciją – susikalbėti.  Taigi šį kartą protezų metaforą naudosiu kalbant apie mokymasi norvegiškai.

Taigi – atsitiko nelaimė, netekau kojų? Ar dėsiu visas pastangas, kad išmokčiau šokti su dirbtinėmis (protezais), ar būsiu neįgalus? Daugelis imigraciją tiriančių mokslininkų kalbos nemokėjimą prilygina neįgalumui. Tada arba žmogus gyvena atskirtyje, yra visai izoliuotas nuo aplinkos, arba jo pasirinkimai apriboti (negali suvokti kas aplinkui vyksta, dalyvauti šalies gyvenime, gauti informacijos). Kai kas sako – man nereikia tos kalbos….Mūsų feisbuko grupėje buvo tyrimėlis, kodėl imigrantai nesimoko norvegiškai. Ir pridurti nieko nebereikia – surašytos visos priežastys, nereikėjo jokių mokslinių tyrimų. Mokslininkai teigia visiškai tą patį, ką ir mes.

Tai trumpai tariant – atsikalbinėjimai. Man irgi tai nesvetima. Aš jau keli metai mokausi lenkiškai. Viską suprantu, moku skaičiuoti, pasakyti kelias frazes, bet kalbėt nepradedu. Ką darau kad pradėčiau? Kaip dialogo pašnekovas arba baseino moteriškės – nieko. Nieko keisto jei nepajudu iš mirties taško.

Kalba yra galia

Labas. Gal galite man pasakyti, jei aš atvyksiu į Norvegiją ar man reikės karantinuotis? Sakote Norvegijos sveikatos priežiūros administracijos puslapyje www.helsenorge.no galima užduot klausimus? O tai ten norvegiškai viskas. Jo, suprantu, kad oficiali kalba Norvegijoje yra norvegų. Bet aš tai jos nesuprantu, tos kalbos… Samdytis vertėją? Dar ko, tai jam mokėti reikia. Kuo aš dirbu? Statybininkas. Ar norėčiau suremontuoti butą nemokamai? Ne, aišku kad nenoriu veltui dirbt. O vertėjas irgi darbas už kurį reik mokėt? Supratau. Viso gero.

„Kas skaito rašo duonos neprašo“, – byloja lietuviška patarlė. Ir kuo geriau skaito arba rašo, kuo daugiau kalbų moka, tuo geriau. Rašo tekstus, dirba komunikacinį darbą, vertėjauja – taip, tai darbas ir ne lengvesnis, negu statybininko. Sakysite: „Koks čia darbas pamalt liežuviu? Vis moka kelias kalbas šiais laikais.“ Visgi, vienoks kalbos mokėjimas yra nusipirkti kavos ar kalbėtis su kolega, o kitas – paskaityti paskaitą tarptautinėje konferencijoje. Arba – vertėjauti tarptautinėje konferencijoje. Pagavote skirtumą? Dainuoti irgi moka visi, bet pasaulyje yra tik vienas Eltonas Džonas arba legendinis Freddie Mercury. Taip pat ir šokti moka visi, bet tik viena Marija Pliseckaja. Kalbos mokėjimas gali būti verslas ir uždarbis. Vertėjui Norvegijoje mokama yra nuo 600 iki 800 nok per valandą priklausomai nuo jo kvalifikacijos.  

Princams ir princesėms samdydavo aukles ir mokytojas, kalbančias skirtingomis kalbomis, todėl jie užaugdavo daugiakalbiai. Mokėti kitas kalbas buvo aukštuomenės, išsilavinimo požymis. Prestižinės visuomenės profesijos visada buvo advokatai, gydytojai ir kunigai. Ne tik dėl to, kad jų mokslai trunka ilgai ir kad žmonėms šių specialistų reikia. Juos gerbdavo dar ir todėl, kad paprasti žmonės nesuprasdavo ką jie sako, nes jie kalbėjo lotyniškai arba nesuprantamas teisiniais terminais. Kai kada ta paprastiesiems nesuprantama kalba netgi piktnaudžiaudavo. Tokiu būdu kalba tapdavo svarbia priemone daryti įtakai.

Kas pažįsta lietuvę skate (NAVe), duokit telefoną?

Jei jūs nemokate norvegiškai, esate silpnesnėje pozicijoje ir priklausomas nuo kitų. Kaip neįgalusis yra priklausomas nuo pagalbinių priemonių, pagal neįgalumo laipsnį. Bijote klausti, nes nemokate ir nesuprantate atsakymo, turite naudotis google translate, ieškote ir klausinėjate, kad bet kokioje institucijoje būtų lietuvis arba rusas ir reikalaujate jų pagalbos (nors į jų pareigas neįeina būti vertėjais) ir pykstate, kai atsisako jums asmeniškai sumaitinti informaciją su šaukštuku?

Nemokate užpildyti anketų gauti išmokoms, nesuprantate taisyklių, negalite perskaityti laiškų, kuriuos jums siunčia valstybinės institucijos. Kai kada jums padeda jūsų vaikai, kaimynai, draugai. Turite prašyti arba likti nieko nesupratę. Kiek gerai jie moka norvegiškai ir kokios kokybės ta pagalba – kitas klausimas. Gali tiek „priversti“, kad vėliau bus didelių problemų. Tuo tarpu daug konsultacinių įmonių padeda išversti viską, ką iš principo suaugęs žmogus turėtų suprasti ir padaryti pats. Bet – tai jų verslas. Ir, žinoma, gerai, kad jis yra. Verslas gali būti daromas iš nagų karpymo ir raugintų kopūstų. Nemoki, neturi laiko, tingi  – pirk paslaugą.

Visgi – kalbos mokėjimas tai ne rauginti kopūstai. Tie, kurie gyvena ir gyvens Norvegijoje, turėtų išmokti norvegiškai. Niekas nesako kad privalote mokėti tobulai. Kalbos išmokimas reikalauja ne tik pastangų, bet ir laiko. Bet nuo kažko juk reikia pradėti. Kodėl reikia išmokti, atsakome mes patys savo grupėje.

Pabaigai – keli patarimai:

O čia į vieną krūvą viską surinko ir jūsų patogumui parašė kaip mokytis kalbos Simona Čepulevičiūtė. Ji irgi nemokėjo norvegiškai, bet išmoko ir dabar jau dirba darbą pagal išsilavinimą ir žino, kad kalbos išmokimas prie šito labai prisidėjo. Gali Simona – galite ir jūs.

Turite nuomonę ar komentarų?

Junkitės prie mūsų feisbuko grupės Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir naudinga informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Kaip mokytis norvegiškai

Pukiais patarimais dalijasi Simona Čepulevičiūtė

Ar žinojote, jog norvegų kalbos galima mokytis visiškai nemokamai? Norėčiau pasidalinti su jumis savo patirtimi, įdomiais šaltiniais bei vietomis kur tai galite daryti.

KALBĖJIMAS

Pradėti kalbėti yra labai svarbu, tačiau tai ir vienas sudėtingiausių uždavinių, tad mano pasiūlymas – språkkaffe („kalbos kavinė“) bei savanorinė veikla:

Savanorinės veiklos pasiūlymai:

  • Frivillig.no (galima ieškoti pagal gyvenimą vietą, visoje Norvegijoje)
  • Røde Kors (Raudonasis kryžius, siūlo įvairiausias veiklas)
  • Įvairios organizacijos/įmonės – patogiausia susirasti kontaktinį asmenį.

Språkkafe:

Renginiai/užsiėmimai. Gal turite kokį pomėgį, pvz., megzti? Savivaldybės, įvairios organizacijos organizuoja susibūrimus įvairiomis tematikomis, tad tiesiog panaršykite internete pagal norimą raktažodį.

KLAUSYMAS

SKAITYMAS

ŽODYNAI

Geriausias, mano nuomone, LEXIN. Galima versti į lietuvių kalbą

UŽDUOTYS/GRAMATIKA

Taigi – belieka tik noro ir pirmyn!