Kas stebina užsieniečius Norvegijoje

Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.

Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.

Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:

Keistas dūsavimas, t.y. norvegų pritarimo garsas (kaip lietuviškas MmmH). Ne, tai ne astmos priepuolis (aš taip galvojau, kai pirmą kartą išgirdau ir norėdavau ieškoti kokių vaistų, ar bent jau vandens). Tai tiesiog toks įprotis tarti norvegišką „ja” (taip) įkvepiant orą, ypač demonstruojant visišką, besąlygišką pritarimą. Reagavimas tokiu garsu yra didelio susidomėjimo išraiška, įdėmiai klausant pašnekovo ir kartojant: „Jah, jah, jah…“ Jei jau išmokote taip daryti, esate gerame kelyje į tapimą norvegu. 

Nuolatinis remontas. Norvegai remontuoja ir perdaro virtuvę (ir visą butą) kas keli metai. Madingiausias sterilus skandinaviškas stilius, kaip Ikėjoje. O po to kviečiasi valytoją, gana greitai ir remontą daro vėl, nes viskas neprižiūrint greit nusitrina ir nusinešioja. Juk jei samdau valytoją kuri ateis kartą per savaitę, tai pats kasdien nieko nedarau ir tvarkos nesilaikau – kitaip kam samdyt, tik pinigus išmest. Nor dabar, poCovidiniu laikotarpiu, kai kronos kursas nukrito, palūkanos padidėjo ir gyvenimo lygis nusmuko, šios tendencijos mažėja.

Daugybė žvakių namuose, visur jų pristatyta ir vakare – pridegiota. Tai vadinasi koselig (tariamas lietuviškai „kūšli“)– jauku, bet tai platesnė sąvoka. Koselig– norvegiška dvasia, menas leisti laiką kartais visai nieko neveikiant, bet labai jaukiai: židinys, degančios žvakės, vilnonės kojinės, didžiuliai jaukūs megztiniai, vyno taurė, garuojanti arbata, pūkiniai apklotai, naminiai sausainiai, saldumynai, knyga, muzika, pokalbiai su draugais. Paprasti dalykai iš kurių susideda gyvenimas. Ir jie tokie svarbūs ypač Norvegijoje, kur žmonių nedaug, iki miesto toli, žiema ilga ir vakarai tamsūs . Bet norvegai moka džiaugtis mažu. „Det var så koselig”, sako jie apie paprasčiausią eilinį vakarą. Tam kad norvegai galėtų kose seg, pajungta visa dizaino ir kičo pramonė gaminti koselige daiktus.

Gaudyti saulę. Jei tik pasirodo saulė, norvegas tuoj lenda į lauką ir nusirengia, arba sėdi kaip driežas atsisukę į saulę (apsigaubę pledais). Kavinėse net ir žiemą lauke pilna sėdėtojų. Būti namie, jei lauke šveičia saulė, negalima. Žinoma, niekas nebaus, bet sąžinė užgrauš. Bet vistiek – visiems trūksta vitamino D.

Kiek metų. Jei laikraštis rašo apie kokį žmogų, tai būtinai nurodoma jo vardas, pavardė ir amžius skliausteliuose, kodėl – niekas nežino, aš irgi.

Norvegai gerbia įstatymus, išskyrus du atvejus: 1. kai iš Švedijos vežasi daugiau nei leista „alkoholio ir maisto ir 2. kai yra ant dviračio – tada negalioja jokios eismo taisyklės. Nes dviratis Norvegijoje yra kaip karvė Indijoje – šventas.

Imigrantai Norvegija skųstis negali. Norvegai turi daug priekaištų Norvegijai, tačiau užsienietis skųstis Norvegija negali. Jis turi būti visada patenkintas, nes jam čia visada turi būti gerai.

Girtas norvegas!!!! Toks daug juokiasi, daug šneka, moterys geria lygiai su vyrais ir dar daugiau, girti norvegai – labai emocionalūs ir seksualūs. Kitą rytą tas, kuris su jumis buvo atviras ir intymus net nesisveikins. Nesupykite ir laukite kol vėl pasigers.

Julebord – stebuklų vakaras, kai nepažinsite žmonių, su kuriais bendraujate kiekvieną dieną. Kas atsitiko julebord  (kalėdinis pobūvis) -lieka julebord –  nerašyta taisyklė. Permiegojote su kuo nors – rytoj jis galbūt net nesisveikins – ir tai normalu. Laukite kitų metų julebord arba rodykite iniciatyvą.

Kritika ar galimybė tobulėti?

Išmokime kritikuoti ir priimti kritiką.

Kas tai – skundas, kritika, o gal pastaba, patarimas? Norvegai turi daug eufemizmų tam pačiam žodžiui, nors esmė ta pati – tai pastaba apie tai, kas kam nors nepatiko ar ką galima daryti geriau. Kaip į tai bus sureaguota, priklauso nuo to kas pasakė, kodėl pasakė, kaip pasakė ir kam pasakė.  

Pexels, Andrea Piacquardio
Toliau skaitytiKritika ar galimybė tobulėti?

Kodėl norvegai pasitiki valdžia

Straipsnio garso įrašas

„Tie norvegai tokie patiklūs ir naivūs,” – galvoja ne vienas imigrantas – „kad juos taip lengva apgauti”. Tačiau būten ši palanki ir pozityvi kultūra imigrantus traukia į šią šalį. Kaip atsiranda įstatymų laikymosi, visuotinio moralumo kultūra? Kodėl Norvegijoje ji palaipsniui dingsta? Kodėl vis dažniau taikoma griežtesnė kontrolė ir sankcijos?

Valdžia – geroji teta ar piktas dėdė?

Įvairiose visuomenėse yra skirtingas požiūris į valstybės aparatą. Vienose tas valstybės aparatas – tai mes (pvz. Norvegijoje, kt. Skandinavijos šalyse), nes vykdo žmonių valią, atstovaujamą demokratiškai išrinkto Parlamento, kuris leidžia įstatymus. Kitose visuomenėse valdžia yra prievartinis baudžiamasis aparatas, paprasto žmogaus priešas.

Toliau skaityti „Kodėl norvegai pasitiki valdžia”

Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.

Jei darbe tvyro psichologinė įtampa, atrodo, kad visas pasaulis mums priešiškas, net namuose nerandame poilsio. Kas sukelia tokį stresą? Gal vadovavimos stilius, gal kolegų apkalbos, o gal – įmonėje tvyranti prasta bendravimo kultūra? Žmonės dėl prastos emocinės atmosferos darbe gali patirti sveikatos problemas, nemigą, net suserga.

Ar tai diskriminacija?

Mano kolegė norvegė su manim blogai elgiasi. Aš turėjau ją apmokyti dirbti, o ji sako, kad aš rėkiu nemandagiai ant jos ir per griežta. Ji nesugeba nieko išmokti, ir tada čia mano kaltė? Priskundė mane šefui, irgi norvegui. Kodėl man negalėjo pasakyti, tuoj skųsti bėga. Šefas aišku kad jos pusę palaiko – abu gi norvegai. Aš dėl to jaučiuosi labai blogai, ėjau pas gydytoją. Šefas sakė kad turime taikytis, sako kad čia nieko tokio, turime abi nusileisti. Norvegė toliau elgiasi lyg niekur nieko, tarsi nebūtų skundusi. O aš į ją negaliu žiūrėt, kad priskundė mane. Po ji kaip niekur nieko, kiaulės akim. Kaip galima taip daryti, kai pati pradeda mobinti ir diskriminuoti mane, o po to skundžia? Aš negaliu taip dirbti, man paėdė visai nervus visas šitas kabinėjimasis. Pasėmiau biuletenį, o dabar šefas nieko neatsako, tyli, o juk yra jie kalti kad naktim neužmiegu. Kur man kreiptis dėl diskriminavimo ir mobinimo, ar yra kas gali padėti sutvarkyti norvegus, ar visi užsieniečiai turi nuo jų kentėti?… (Norvegijoje dirbanti lietuvė).

Daugelio užsieniečių skunduose skamba žodis diskriminacija, nors pasigilinus – tai tiesiog konfliktas. Galbūt per jautriai  sureaguota į įvykius? Norvegijoje galioja taisyklė – kilus konfliktui kreiptis į vadovą. Čia  dvi konfliktuojančios pusės paprastai nesiaiškina tarpusavyje – konfliktą sprendžia vadovybė. Lietuviams atrodo, kad bendradarbis, nuėjęs dėl konflikto su kolega aiškintis pas vadovą, skundžia, nors Norvegijoje tai yra įprasta. Tai tiesiog kultūriniai skirtumai.

  • Kada galima konfliktą pavadinti priekabiavimu, patyčiomis, diskriminacija- juk tai nėra vienas ir tas pats.
  • Ar konfliktinėje  situacijoje reikėtų stengtis nusileisti, susitaikyti, ar iškart kažką daryti?
  • Kada, kaip ir kur kreiptis, kokie veikimo metodai geriausi?
Toliau skaityti „Psichosocialinė aplinka darbe: priekabiavimas, patyčios, diskriminacija.”

Tikėjimas nr. 15. Jei atvažiavau čia gyventi pas kokį nors vyrą, jis automatiškai tampa mano sugyventiniu. Tada man duoda numerį ir galiu iškart stoti į NAV, kuris visokeriopai padeda visoms moterims.

Deja, ne taip paprasta. Sugyventinio statusas Norvegijoje nepripažįstamas bet kam. Sugyventinis – tai asmuo, su kuriuo kartu registruota gyvenamoji vieta. Užsieniečiams, atvykstantiems kartu gyventi su legaliai gyvenančiu Norvegijoje asmeniu, šis statusas automatiškai nepriklauso.

Yra reikalavimai norint gauti tokį statusą Norvegijoje:

  • mažiausiai dvejus metus registruota bendra gyvenamoji vieta (reikalingas pažyma apie tai)
  • arba bendras vaikas, kurio gimimo liudijime nurodyti abu sugyentiniai kaip tėvai.

Tada atsiras pagrindas registruotis kaip šeimos, šiuo atveju, sugyventinio statusu, bus galima imigruoti ir gauti asmens kodą (D-numerį arba ID numerį).

Informacija randama Imigracijos direktorato portale.

Ką norvegas padarys – viskas bus gerai

Kodėl Norvegijoje nebandoma surasti kaltų, primesti atsakomybės ir nubausti? Gerai tai, ar blogai? Ar tai pozityvumas, ar neatsakingumas?

Straispnio garso įrašas

Daug metų gyvendama Norvegijoje matau skandalus – tai kažkas pinigus pasisavo, tai iššvaistė. Pavyzdėlis: įrenginėjo Oslo metro bilietų tikrinimo aparatus, išnaudodami daugybę milijonų, tai truko daug metų, prietaisai buvo pusiau įmontuoti, bet po to tyliai ramiai dingo, o sukišti pinigai išgaravo. Aparatai niekada taip ir nepradėjo veikti.

Arba NAV – skandalas po skandalo…

Kiekvieno skandalo atveju paprastai kuria komisiją, kuri ilgai dirba, įvykius tiria, o paskui rašo labai ilgą viešą ataskaitą. Aišku, jos niekas neskaito, nebent žurnalistai, kurie turinį trumpai pateikia visuomenei. Tuo viskas baigiasi.

Žinoma, skandalai irgi būna įvairūs. Vienuose kalba eina tik apie iššvaistytus ar pasisavintus milijonus, kitur – apie žuvusius žmones.

Toliau skaityti „Ką norvegas padarys – viskas bus gerai”

PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.

Apie norvegiškus laisvadienius: fleksitid, hjemmekontor, hyttekontor, innklemt arbeidsdag, avspasering.

Nuotrauka Roberto Nickson, Pexels.

Pasitikėti ir galvoti pozityviai reikia taip pat ir darbe – jei ten norvegiška darbo kultūra.

Darbo santykiuose vyrauja pasitikėjimas. Norvegijoje daug laisvų dienų, o darbo laiką registruoja paprastai pats darbuotojas, todėl suma sumarum norvegai nepersidirba.

Toliau skaityti „PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.”

Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.

Straipsnio garso įrašas.

Kodėl vieni darbuotojai ramiai atidirba savo valandas ir eina namo nustatytu laiku, o kiti nuolat dirba viršvalandžius? Gal tie pirmieji  tinginiai, o antrieji – darbštuoliai?

Kodėl – nors nenorite – kartais darbdavys priverčia dirbti daugiau? Kaip atpažinti manipuliaciją, kaip reaguoti teisingai, kaip atsisakyti, kad niekas nesupyktų ir išlaikyti draugiškus santykius su darbdaviu ir kolegomis?

Vincai, padirbsi viršvalandžius? Savaitgalį , taip, ir sekmadienį reikės dirbt. Juk vistiek neturi ką veikt. Na, neatsikalbinėk, žinai, kad reikia šitą darbą padaryti. Taip, Stepas negali, nes pas jį gi šeima čia, vaikai. O tu vienas. Klientai spaudžia. Na, būk padorus žmogus. Nepalik mūsų ant ledo. Visi žino tavo darbštumą. Nori, kad mokėtume už viršvalandžius? Nu, klausyk, paliksi mus visai be lėšų, pakutines kelnes numausi, žinai kaip sunku konkuruoti rinkoje?! Sakai ne? Toks tu ir darbuotojas… Prastas darbuotojas… Tau nerūpi mūsų reputacija. Nori tik mūsų pinigų, esi gobšas, o darbo daryti nesugebi. Ne tai ne, pažiūrėsim kaip toliau seksis dirbt, jei tokio mažo prašymo įvykdyt nesugebi…”  

Toliau skaityti „Teisė pasakyti „NE“. Kaip atsisakyti, jei darbdavys primetinėja darbą, kurio nenorite ir negalite atlikti, ir sau nepakenkti.”

Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas

Individulistinė Norvegijos visuomenė

Straipsnio garso įrašas

Dar viena dominuojanti Norvegijoje vertybė yra nepriklausomybė, ji persmelkia visą norvegišką gyvenimą. Ji puoselėjama nuo gimimo. Vaikams daug leidžiama, darželyje, mokykloje auklėtojų ir mokytojų autoritetas nėra labai žymus. Žmonių santykiai nesuvaržyti priklausomybe, niekas niekam nieko neskolingas.

Toliau skaityti „Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas”