Norvegijoje galioja paprasta taisyklė – neišsišok, būk kaip visi, nesijausk geresniu, o ypač – nedemonstruok pranašumo, nors tau atrodo, kad jį turi, nesigirk, būk kuklus – tai bus įvertinta.
Norvegas pelenius
Anot lenkų kilmės mokslininkės Ninos Witoszek, kritiškai rašančios apie Norvegiją (bet dažnai – teisingai), šioje šalyje nuolatos kovoja valstietis prieš inteligentą, ir inteligentas paprastai patiria nesėkmę.
Pagrindiniai privalomieji Norvegijos simboliai yra gamta ir dar kartą – gamta, o žmonės – nesugadinti, tyri gamtos vaikai, kuriems sekasi be jokių didelių mokslų, nededant jokių pastangų. Visgi norvegai yra dirbantys, ir sunkiai, juk jie turi (gal greičiau – turėjo) labai daug dirbti, norėdami užsidirbti duonos kąsnį – gamta čia nėra dosni, ant akmenų ir fjordų, šaltyje ir tamsoje neužauginsi javų, daržovių, neišvystysi žemės ūkio. Klimatinės sąlygos yra daug sunkesnės, nes žiemos, ypač šiaurėje, ilgos ir šaltos, o vasaros – trumpos ir lietingos.
Anot N. Witoszek, tautinis Norvegijos herojus, yra Askeladenas, t.y. pelenius. Panašus personažas, beje, yra beveik visų šalių tautosakoje. Rusų tautosakoje tai Ivanuška – durnelis, lietuviškose pasakose jo atitikmuo būtų trečias brolis Jonelis, kvailesnis ir silpnesnis už kitus brolius. Ir norvegui Askeladanui (t.y. peleniui), ir rusui Ivanuškai ir lietuviui Joneliui yra būdinga viena savybė – jis, nors kvailas, bet labai geras. Jis tiesiog daro tai kuo tiki ir kaip jam išeina – nekovodamas ir neįdėdamas didelių pastangų.
Pelenius, ar kvailasis trečias brolis, kai kam gal nelabai patrauklus, nes nėra koks apaugęs raumenimis supermenas, kaip Švarcnegeris, ar gražuolis, kaip Bradas Pitas. Jis tiesiog paprastas, bet charizmatiškas kaimo vaikis. Kaip virtuoziškai išsireiškė Witoszek: „jo švelnus vidutinybės despotiškumas nurungia supermeno akrobatiką.“ Šis paprastuolis pasiekia visko todėl, kad nuolat rūpinasi silpnaisiais ir pažeidžiamaisiais. Toks herojus, nors kai kieno požiūriu ir kvailas, bet kartu yra protingas, nes „tiktai toks genijus“ – rašo Witoszek, „apvilktas kvailio rūbais, yra vienintelis, kurį norvegai gali toleruoti.“ Na, o norvegų požiūru tai žmogus, nesiverčiantis per galvą norėdamas kam nors įtikti ar patikti, bet esantis toks, koks yra. Ir jam taip gerai.
Būtent. Tai atitinka tipinį norvegą, personažą, kokiu norvegai auklėjami ir mokomi būti. Norvegas patiks kitiems norvegams, jei bus ramus, lėtas, negodus, paslaugus, pasitikintis, pozityvus, nedemonstruojantis savo pranašumo. Tradiciniai teigiami norvego bruožai: drovus, kuklus, rimtas, dirba kruopščiai, bet neskuba, neišsišoka ir visiškai nenori būti YPATINGAS. Tai jam tik pakenktų. Išauklėtas, bet pagal norvegišką standartą, kuris skiriasi nuo kitų kultūrų supratimo. Veide dažnai– sutrikimas, net tam tikras žioplumas, kuris užburia kiekvieną sutiktąjį. Ir niekada nežinosi ką jis galvoja – tai norvegui ant veido neparašyta, uždengta malonia veido išraiška.
Toks norvegas paprastai yra kol neišgeria, nes apie išgėrusį norvegą ir apie alkoholį Norvegijoje – atskira šneka.
A.Užkalnis savo knygoje apie Didžiąją Britaniją („Apie tą šalį ir jos žmones“) rašo, kaip skiriasi į Londoną skrendantys rusai, lietuviai. Rusai kailiniuoti, laikroduoti ir kitaip demonstruojantys savo priklausomumą išrinktųjų kastai. Lietuviai gi – nuvargę, papilkusiais veidais, darbo jaučiai su odinėm striukėm. Jei šalia pastatytum norvegą, tai būtų paprastas žmogiukas švariais, skalbimo milteliai kvepiančiais, bet sulamdytais ir neįmantriais drabužėliais, kuriuos norvegas lyginti tingi (jei neišlygina filipinietė au-pair). Drabužiai gali būti labai brangūs, bet to plika akim nepamatysi, nes jie nerėks versači, gucci ar kitais auksiniais užrašais. Norvegas nesusižavėtų rusais, nes turto demonstravimas norvegui yra praščiokiškumo viršūnė.
O rusui norvegų kuklumas atrodo kvailas: turtingi, bet nemokantys prašmatniai gyventi, nors piniginė norvegui prabangą leistų. Bet norvego kitokios vertybės. Norvegijoje karaliauja tipiški paprastuoliai Ole ir Kari Nordmann (tai lietuviško Vardenio Pavardenio atitikmuo), vaizduojami kaip vienodi uniseks personažai su megzta norvegiška kepuraite su bumbulu, su raštuotu liaudišku „marius“ ar „lusekofta“ megztiniu, dažnai – su slidėmis ir kuprine ant pečių. Gal šių tipiškų norvegų – jie ir yra šalies brandas – veidai nėra sužaloti didelio intelekto, tačiau jie geraširdiški, linksmi ir paprasti.
Norvegų veikimo planas labai paprastas – neiti prieš srovę ir nepersistengti, bandradarbiauti su gamta, ne žaloti ją, ne pavergti, o suprasti ir su ja draugauti. Jie užjaučia silpnesnius ir jiems padeda, yra optimistiški – nezyzia, nesiskundžia, nepalaužiamai tiki ir kaip mantrą kartoja, kad viskas bus gerai (det går sikkert bra). Gal tokios ”stebuklingos“ taisyklės atrodo juokingai, bet kol kas Norvegijai sekasi. Panagrinėkime tokius įsitikinimus psichologiniu ar ezoteriniu aspektu, prisiminkime ir fiziko Vadimo Zelando mokymus apie realybės valdymą. Ką gi matome? Norvegija sėkmingai taiko visus realybės valdymo būdus praktikoje. Viską gali pasiekti, jei nieko nesureikšminsi, tiesiog darysi ir tiek, nepastebėsi negatyvių dalykų, fokusuosi dėmesį į pozityvą ir tikėsi tuo, ką darai.
Toks paprastas, nesusireikšminęs, nepompastiškas norvegas niekam neužkliūva, ant jo niekas nepyksta, jis su visais sugyvena. Jis paperka gerumu, užkariauja pasaulį ne imperialistinėm užmačiom, žvangindamas ginklais, o ateidamas pilnomis rankomis moralinių vertybių, kuriomis (pats finansuodamas) noriai dalijasi. Tai – ne kostiumuotas pasipūtęs verslininkas, plastikinis Barbės vyras su nulietu sporto salėje torsu Kenas, o žmogus kaip ir tu: kukliai apsirengęs, be jokių galybės atributų (jis, žinoma, turi banko kortelę su (galbūt, bet nebūtinai) bent jau keliais milijonais sąskaitoje, bet ant kaktos tai neparašyta).
Jums gali būti įdomu : Statistinis norvegas – kur leidžia pinigus, kaip gyvena, ką valgo?
Turite minčių? Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.
Patikima ir kokybiška informacijas feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje
