Susipažinkite – tipiškas norvegas

Norvegijoje galioja paprasta taisyklė – neišsišok, būk kaip visi, nesijausk geresniu, o ypač – nedemonstruok pranašumo, nors tau atrodo, kad jį turi, nesigirk, būk kuklus – tai bus įvertinta.

Norvegas pelenius

Anot lenkų kilmės mokslininkės Ninos Witoszek, kritiškai rašančios apie Norvegiją (bet dažnai – teisingai), šioje šalyje nuolatos kovoja valstietis prieš inteligentą, ir inteligentas paprastai patiria nesėkmę.

Pagrindiniai privalomieji Norvegijos simboliai yra gamta ir dar kartą – gamta, o žmonės – nesugadinti, tyri gamtos vaikai, kuriems sekasi be jokių didelių mokslų, nededant jokių pastangų. Visgi norvegai yra dirbantys, ir sunkiai, juk jie turi  (gal greičiau – turėjo) labai daug dirbti, norėdami užsidirbti duonos kąsnį – gamta čia nėra dosni, ant akmenų ir fjordų, šaltyje ir tamsoje neužauginsi javų, daržovių, neišvystysi žemės ūkio. Klimatinės sąlygos yra daug sunkesnės, nes žiemos, ypač šiaurėje, ilgos ir šaltos, o vasaros – trumpos ir lietingos.

Kalnai, akmuo, vanduo – norvegiškas kraštovaizdis, kuris gniaužia kvapą, tačiau išgyventi čia sunku

Anot N. Witoszek, tautinis Norvegijos herojus, yra Askeladenas, t.y. pelenius. Panašus personažas, beje, yra beveik visų šalių tautosakoje. Rusų tautosakoje tai Ivanuška – durnelis,  lietuviškose pasakose jo atitikmuo būtų trečias brolis Jonelis, kvailesnis ir silpnesnis už kitus brolius. Ir norvegui Askeladanui (t.y. peleniui), ir rusui Ivanuškai ir lietuviui Joneliui yra būdinga viena savybė – jis, nors kvailas, bet labai geras. Jis tiesiog daro tai kuo tiki ir kaip jam išeina – nekovodamas ir neįdėdamas didelių pastangų.

Pelenius, ar kvailasis trečias brolis, kai kam gal nelabai patrauklus, nes nėra koks apaugęs raumenimis supermenas, kaip Švarcnegeris, ar gražuolis, kaip Bradas Pitas. Jis tiesiog paprastas, bet charizmatiškas kaimo vaikis.  Kaip virtuoziškai išsireiškė Witoszek: „jo švelnus vidutinybės despotiškumas nurungia supermeno akrobatiką.“ Šis paprastuolis pasiekia visko todėl, kad nuolat rūpinasi silpnaisiais ir pažeidžiamaisiais. Toks herojus, nors kai kieno požiūriu ir kvailas, bet kartu yra protingas, nes „tiktai toks genijus“ – rašo Witoszek, „apvilktas kvailio rūbais, yra vienintelis, kurį norvegai gali toleruoti.“ Na, o norvegų požiūru tai žmogus, nesiverčiantis per galvą norėdamas kam nors įtikti ar patikti, bet esantis toks, koks yra. Ir jam taip gerai.

Būtent. Tai atitinka tipinį norvegą, personažą, kokiu norvegai auklėjami ir mokomi būti. Norvegas patiks kitiems norvegams, jei bus ramus, lėtas, negodus, paslaugus, pasitikintis, pozityvus, nedemonstruojantis savo pranašumo. Tradiciniai teigiami norvego bruožai:  drovus, kuklus, rimtas, dirba kruopščiai, bet neskuba, neišsišoka ir visiškai nenori būti YPATINGAS. Tai jam tik pakenktų. Išauklėtas, bet pagal norvegišką standartą, kuris skiriasi nuo kitų kultūrų supratimo. Veide  dažnai– sutrikimas, net tam tikras žioplumas, kuris užburia kiekvieną sutiktąjį. Ir niekada nežinosi ką jis galvoja – tai norvegui ant veido neparašyta, uždengta malonia veido išraiška.

Populiarus Norvegijoje komikas ir aktorius Atle Antosen, kurio dažnas personažas – eilinis norvegas. Čia iš serialo ETATEN (tarnyba) apie biurokratų darbą.

Toks norvegas paprastai yra kol neišgeria, nes apie išgėrusį norvegą ir apie alkoholį Norvegijoje – atskira šneka.

A.Užkalnis savo knygoje apie Didžiąją Britaniją („Apie tą šalį ir jos žmones“) rašo, kaip skiriasi į Londoną skrendantys rusai, lietuviai. Rusai kailiniuoti, laikroduoti ir kitaip demonstruojantys savo priklausomumą išrinktųjų kastai. Lietuviai gi – nuvargę, papilkusiais veidais, darbo jaučiai su odinėm striukėm. Jei šalia pastatytum norvegą, tai būtų paprastas žmogiukas švariais, skalbimo milteliai kvepiančiais, bet sulamdytais ir neįmantriais drabužėliais, kuriuos norvegas lyginti tingi (jei neišlygina filipinietė au-pair). Drabužiai gali būti labai brangūs, bet to plika akim nepamatysi, nes jie nerėks versači, gucci ar kitais auksiniais užrašais. Norvegas nesusižavėtų rusais, nes turto demonstravimas norvegui yra praščiokiškumo viršūnė.  

Norvegiškas megztinis „lusekofta“, kurį nešioja ir vyrai, ir moterys

O rusui norvegų kuklumas atrodo kvailas: turtingi, bet nemokantys prašmatniai gyventi, nors piniginė norvegui prabangą leistų. Bet norvego kitokios vertybės. Norvegijoje karaliauja tipiški paprastuoliai Ole ir Kari Nordmann (tai lietuviško Vardenio Pavardenio atitikmuo), vaizduojami kaip vienodi uniseks personažai su megzta norvegiška kepuraite su bumbulu, su raštuotu liaudišku „marius“ ar „lusekofta“ megztiniu, dažnai – su slidėmis ir kuprine ant pečių. Gal šių tipiškų norvegų – jie ir yra šalies brandas – veidai nėra sužaloti didelio intelekto, tačiau jie geraširdiški, linksmi ir paprasti.

Norvegų veikimo planas labai paprastas – neiti prieš srovę ir nepersistengti, bandradarbiauti su gamta, ne žaloti ją, ne pavergti, o suprasti ir su ja draugauti. Jie užjaučia silpnesnius ir jiems padeda, yra optimistiški – nezyzia, nesiskundžia, nepalaužiamai tiki ir kaip mantrą kartoja, kad viskas bus gerai (det går sikkert bra). Gal tokios ”stebuklingos“ taisyklės atrodo juokingai, bet kol kas Norvegijai sekasi. Panagrinėkime tokius įsitikinimus psichologiniu ar ezoteriniu aspektu, prisiminkime ir fiziko Vadimo Zelando mokymus apie realybės valdymą. Ką gi matome? Norvegija sėkmingai taiko visus realybės valdymo būdus praktikoje. Viską gali pasiekti, jei nieko nesureikšminsi, tiesiog darysi ir tiek, nepastebėsi negatyvių dalykų, fokusuosi dėmesį į pozityvą ir tikėsi tuo, ką darai.

Toks paprastas, nesusireikšminęs, nepompastiškas norvegas niekam neužkliūva, ant jo niekas nepyksta, jis su visais sugyvena. Jis paperka gerumu, užkariauja pasaulį ne imperialistinėm užmačiom, žvangindamas ginklais, o ateidamas pilnomis rankomis moralinių vertybių, kuriomis (pats finansuodamas) noriai dalijasi. Tai –  ne kostiumuotas pasipūtęs verslininkas, plastikinis Barbės vyras su nulietu sporto salėje torsu Kenas, o žmogus kaip ir tu: kukliai apsirengęs, be jokių galybės atributų (jis, žinoma, turi banko kortelę su (galbūt, bet nebūtinai) bent jau keliais milijonais sąskaitoje, bet ant kaktos tai neparašyta).

Jums gali būti įdomu : Statistinis norvegas – kur leidžia pinigus, kaip gyvena, ką valgo?

Turite minčių? Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir kokybiška informacijas feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje

Satistinis norvegas

Pagal SSB (Norvegijos centrinio statistikos biuro) duomenis.

Norvegas pagal statistiką – kur leidžia pinigus, kur gyvena, ką valgo?

Norvegijoje  gyventojų skaičius yra 5 372 255, BNP (bendrasis nacionalinis produktas) 663 693 nok / gyventojui, nedarbas 4,2 proc. Didžiausiame mieste Osle gyvena  virš 700 000 gyventojų, Bergene 300 000, taigi miestai nedideli ir žmonės nemėgsta gyventi mieste. Visgi gyventojų  skaičius nuolat auga t.p.  ir dėl didelės imigracijos, kuri ypač šoko į viršų nuo 2010 metų (imigravo apie 30 000 žmonių).

Tikimasi kad vidutiniškas gyvenimo amžius vyrams bus 80 metų, o moterims apie 84 metai. Pusė susituokusių porų skiriasi. Vaikus gimdo vidutiniškai sulaukę 30 metų, šeima turi 1,7 vaiko.

Populiariausi Norvegijoje vardai: Sofie, Emma ir Nora, Jacob, Lucas, o prieš 30 metų buvo Kristianas, Espenas, Mortenas, Andersas, o mergaitės – Katrine, Marianne, Kristina. Dabar Osle populiariausias berniuko vardas yra Mohamed (nes tikriausiai visi musulmonai vadinami šiuo vardu, o norvegai – berniukams duoda skirtingus), be to Osle didžiausia koncentracija atvykusių iš musulmoniškų šalių. Labiausiai paplitusios Norvegijoje pavardės – Hansen, Johansen, Olsen, Pettersen , Andersen.

2017 metų populiariausi vardai, SSB duomenys

Norvegai gana aukšti, vidutinis jų ūgis: vyrų 181, moterų 167. Norvegai mokosi ilgai, beveik ilgiausiai pasaulyje, net 16 metų, moterys labiau mėgsta mokytis nei vyrai, 32 proc. norvegų turi aukštajį išsilavinimą.

Nors Norvegijoje yra lygios lyčių galimybės, visgi moterų vidutinė alga yra tik apie 85 proc. vyro vidutiniškos algos, t.y. apie 6 300,- nok / mėn. mažesnė nei vyro alga (vidutiniškai). Gal dėl to, kad daugelis moterų renkasi dirbti ne pilną savaitę?

Norvegai dažniausiai gyena nuosavame name, arba dviejų šeimų name, t.p. kotedže (rekkehus). Būstas blokiniuose daugiaukščiuose yra labiau įprastas miestuose, jį renkasi imigrantai, jaunimas, studentai. Kai šeimoje atsiranda vaikai, norvegai dažniausiai keliasi už miesto ir įsigyja namą arba kotedžą. Tačiau vis daugiau ir daugiau gyvena butuose, tokių žmonių tolygiai didėjo nuo 2000 metų. Paprastai norvegai išeina iš tėvų namų sulaukę 19-20 metų. Norvegijoje nėra įprasta išlaikyti vaiką iki pensijos (tėvų pensijos, aišku), ir nupirkti jam butą ar namą. Nors šiais laikais, kai būstų kainos auga, vis daugiau tėvų Norvegijoje padeda vaikams įsigyti pirmąjį būstą.

Norvegai pusyčiams ir priešpiečiams valgo dažniausiai duoną su įvariais uždedais (pålegg), nors vis labiau tampa įprasta darbe turėti valgyklą, o pietus valgo namuose apie 1800 val. Norvegų didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos būstui, o mažiausią – išsilavinimui. Išsilavinimas, beje, Norvegijoje nemokamas, tai viena iš kelių likusių pasaulio šalių, kur už mokslą (net universitete) mokėti nereikia. Gal dėl to čia niekas ir nevertina mokslo, nes veltui gauna…

SSB duomenys, kaip keitėsi norvegų vartojimo įpročiai lyginant su 1980 metais, kai maistui ir drabužiams buvo leidžiama daugiau pinigų (dėl to, kad šios prekės buvo brangesnės).

Osle ir Viken pragyvenimas yra brangiausias, Šiaurės Norvegijoje 30 proc. pigesnis.

Pažymėtuose regionuose pragyvenimas brangesnis

Norvegai mėsos suvartoja nedaug, nes ji brangi, ir labai mėgsta bulves ir ryžius. Mėgstamas patiekalas yra pica Grandioza (ji pigi ir parduodama šaldyta) arba kiti itališki patiekalai, pvz. spageti, o dabar jau išpopuliarėjo ir suši, kurią gali nusipirkti REMA 1000 parduotuvėje gana pigiai. Vis dar laikomasi tradicijos dažniausiai valgyti namuose, nors vis labiau plinta valgymo out, t.y. kavinėje arba restorane įprotis. Tyrimai rodo, kad Suomijoje ir Švedijoje priešpiečiai dažnai valgomi su kolegomis kavinėse ir restoranuose, ir tai kasdienybės dalis. Tuo tarpu Norvegijoje į restoranus einama vakarais ir savaitgaliais kokia nors proga su draugais ir šeima, o ne su kolegomis. Su kolegomis Norvegijoje geriamas alus, dažnai algų penktadienį, tai vadinama lønningspils. Tai neblogas būdas socializuotis ir geriau susipažinti. Vyną gerti irgi galima…

Lønningspils

Per metus norvegas išgeria apie 6 litrus (vyresnis nei 15 m. ) alkoholio, iš jų apie 1 litrą stiprių gėrimų, apie 3 litrus alaus ir 2 litrus vyno.

Norvegų darbo diena yra paprastai nuo 0800 iki 1600 val., atostogos – 25 darbo dienos per metus, bet suėjus 60 metų prie atostogų pridedamos dar 5 dienos.

Jums gali patikti Tipiškas norvegas.

Skaitykite apie norvegiškas vertybes.

Turite minčių? Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir kokybiška informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Kada norvegai laimingi ir kokios jų vertybės

Koks tas norvegas? Nuomonių esama įvairių. O be to – ar galima žmones klasifikuoti pagal tautybes? Ar yra kažkoks tipiškas norvegas? Kokios jo vertybės? Visi žino, kad vertybės sukuriamos ir įsivirtina per ilgą laiką, o sugriauti vertybių sistemą galima labai lengvai. Jos kinta visą laiką, ypač dabar, kai į Norvegiją didžiulė imigracija, o atvykėliai su savimi atsiveža kitas vertybes, kurios pamažu daro įtaką Norvegijai.

Norvegai myli gamtą, jie mieliau renkasi gyventi užmiestyje ar kaime (ten taip pat daug didesnis būstas už tą pačią kainą, o gyvenimo kokybė net gerenė, nei mieste), mėgsta sportuoti ir leisti leisti laiką gamtoje. Jiems svarbu geras darbas, nors nepersidirba, jie mėgsta skaityti, svarbu norvegams ir šeima, geri santykiai su atimaisiais. Norvegai galvoja apie kitus, jie nori padėti vargstantiems, rūpinasi visu pasauliu, jie yra idealistai. Norvegams nuoširdžiai atrodo, kad jų šalis yra nuostabi, ir jie labai noriai savo vertybes platina ir kitiems.

Norske verdier - Jeg vil ha et Norge for alle - Dagbladet
Norvegai yra dideli savo šalies patriotai
Toliau skaityti „Kada norvegai laimingi ir kokios jų vertybės“

Norvego šypsena: nuoširdi ar kaukė?

Iš gyvenimo

Kai pirmą kartą buvau Norvegijoje ir šypsotis nepratus, pastebėjau, kad visi čia šypsosi. Mokiausi ir gyvenau Oslo universiteto studentų bendrabutyje Blinderne. Eini koridoriumi, kiemu, o tau „šypt vypt“ visai nepažįstami. Pradžioje glumino. Juk buvo 1990 metai. Aš, augusi nepakantumo kultūroje, buvau  Lietuvoje pratus išeiti iš namų kaip į kovą ir grumtis, jei kas mane užkabins. Tai autobuse kokia bobulė vos ne apstumdydavo, tai pardavėja parduotuvėje aprėkdavo, tai troleibuso vairuotojas duris prieš nosį uždarydavo. Šypsotis nebuvo dėl ko, niekas nesišypsojo tada. Agresyvumo reikėjo ant kiekvieno žingsnio, turėdavai būt budrus. O čia, Osle šypsosi nei iš to, nei iš to. Įdomu kodėl? Ko reikia iš manęs?“ – galvojau. Po kurio laiko man ta šypsena jau ėmė patikti, ir grįžusi į Lietuvą, pabandžiau įvest tą pačią madą savo darbe. Dirbau tada lietuvių kalbos mokytoja mokykloje, Vilniuje. Taigi  ir aš ėmiau vakarietiškai elgtis: einu koridoriumi ir geranoriškai nusišypsau kolegoms be jokios priežasties – kaip Norvegijoje. Kai kurie buvo pažįstami tik iš matymo- bet juk vienoje mokykloje visi dirbam. Toks mano elgesys nesukėlė jokio susižavėjimo, tik nepasitenkinimą. Paprastai sutiktieji nustebdavo, nusukdavo žvilgsnį, atgal nesišypsodavo, o galiausiai rusų kalbos mokytoja drėbė: „nu čevo ty tut mordu krūtyš?“ (na, tai ko čia tu snukį kraipai). Tuo mano eksperimentas įvesti vakarietišką šypsojimosi kultūrą į Lietuvos mokyklą baigėsi, nesulaukęs jokio pasisekimo. (D.B.)

Toliau skaityti „Norvego šypsena: nuoširdi ar kaukė?“

VERDENS BESTE LAND! (Geriausia pasaulio šalis) sako norvegai ir tuo tiki

Ir nebandyk ginčytis, ypač, jei esi užsienietis.

Norvegijoje beveik 20 % gyventojų yra ne norvegiškos kilmės

Ar lengva imigrantams pritapti šioje šalyje? Ar norvegai mėgsta imigrantus, ar atvirkščiai – nemėgsta, bet tai slepia (nes rasistiniai ir kitas nacijas žeminantys pasisakymai yra draudžiami)?

Ar lengvai įsileidžia Norvegija atvykėlius ? Ar verta stengtis tapti norvegu? O gal tai beveik neįmanoma ( jei negyveni Norvegijoje nuo pat vaikystės) ?

Toliau skaityti „VERDENS BESTE LAND! (Geriausia pasaulio šalis) sako norvegai ir tuo tiki“

Vikingų įstatymai moko pozityvumo

Vikingų įstatymai

Pozityvūs Vikingų įstatymai skelbiami kaip priešprieša kai kur Norvegijoje tebeklestinčiai negatyviai socialinei kontrolei, kuri smukdo polėkius, įnovacijas, kitoniškumą ir verčia žmogų vidutinybe, t.y. Jantės įstatymams.

Vikingų įstatymai skelbia: ieškok galimybių, skatink laimėti, būk drąsus, girk, galvok pozityviai, prisiimk atsakomybę, žiūrėk į priekį, remkis išsilavinimu ir tyrimais, priešinkis pavydui ir tinguliui, pradėk šiandieną.

Toliau skaityti „Vikingų įstatymai moko pozityvumo“

Tautiniai norvegų žodžiai.

Pirmiausiai atsiranda mintis, paskui – daiktas ar reiškinys, o paskiausiai sugalvojams žodis jam pavadinti, bet jis prigyja tik visų vartojamas. Mes – imigrantai, ir mokomės užsienietiškus žodžius, kurie mums nesukelia jokių asociacijų. O iš tikrųjų už vieno žodžio gali slypėti ištisos istorijos. Kai kurie žodžiai, posakiai (patarlės, priežodžiai) ir pasakos atpindi tautos mentalitetą. Yra reiškiniai (o taip pat – ir žodžiai jiems pavadinti) be kurių neįsivaizduojamas tautos gyvenimas. Pasakai žodį – ir viskas aišku, nieko daugiau sakyti nebereikia, atsiveria platus paveikslas, atspindintis tautos galvoseną ir net istorinį – kultūrinį foną.

Yra žodžiai (o gal turite kitų pasiūlymų?) kuriuos Norvegijoje svarbu žinoti ir suprasti, po kurias slypi prasmė, kuri mums, užsieniečiams, atsiveria ne iškart. Norintiems suprasti Norvegiją, reikėtų suprasti ne tik žodžius,  bet kodėl ir kaip jie atsirado.

Talka – norvegiškas fenomenas
Toliau skaityti „Tautiniai norvegų žodžiai.“