Kada norvegai laimingi ir kokios jų vertybės

Koks tas norvegas? Nuomonių esama įvairių. O be to – ar galima žmones klasifikuoti pagal tautybes? Ar yra kažkoks tipiškas norvegas? Kokios jo vertybės? Visi žino, kad vertybės sukuriamos ir įsivirtina per ilgą laiką, o sugriauti vertybių sistemą galima labai lengvai. Jos kinta visą laiką, ypač dabar, kai į Norvegiją didžiulė imigracija, o atvykėliai su savimi atsiveža kitas vertybes, kurios pamažu daro įtaką Norvegijai.

Norvegai myli gamtą, jie mieliau renkasi gyventi užmiestyje ar kaime (ten taip pat daug didesnis būstas už tą pačią kainą, o gyvenimo kokybė net gerenė, nei mieste), mėgsta sportuoti ir leisti leisti laiką gamtoje. Jiems svarbu geras darbas, nors nepersidirba, jie mėgsta skaityti, svarbu norvegams ir šeima, geri santykiai su atimaisiais. Norvegai galvoja apie kitus, jie nori padėti vargstantiems, rūpinasi visu pasauliu, jie yra idealistai. Norvegams nuoširdžiai atrodo, kad jų šalis yra nuostabi, ir jie labai noriai savo vertybes platina ir kitiems.

Toliau skaityti „Kada norvegai laimingi ir kokios jų vertybės“

Norvego šypsena: nuoširdi ar kaukė?

Iš gyvenimo

Kai pirmą kartą buvau Norvegijoje ir šypsotis nepratus, pastebėjau, kad visi čia šypsosi. Mokiausi ir gyvenau Oslo universiteto studentų bendrabutyje Blinderne. Eini koridoriumi, kiemu, o tau „šypt vypt“ visai nepažįstami. Pradžioje glumino. Juk buvo 1990 metai. Aš, augusi nepakantumo kultūroje, buvau  Lietuvoje pratus išeiti iš namų kaip į kovą ir grumtis, jei kas mane užkabins. Tai autobuse kokia bobulė vos ne apstumdydavo, tai pardavėja parduotuvėje aprėkdavo, tai troleibuso vairuotojas duris prieš nosį uždarydavo. Šypsotis nebuvo dėl ko, niekas nesišypsojo tada. Agresyvumo reikėjo ant kiekvieno žingsnio, turėdavai būt budrus. O čia, Osle šypsosi nei iš to, nei iš to. Įdomu kodėl? Ko reikia iš manęs?“ – galvojau. Po kurio laiko man ta šypsena jau ėmė patikti, ir grįžusi į Lietuvą, pabandžiau įvest tą pačią madą savo darbe. Dirbau tada lietuvių kalbos mokytoja mokykloje, Vilniuje. Taigi  ir aš ėmiau vakarietiškai elgtis: einu koridoriumi ir geranoriškai nusišypsau kolegoms be jokios priežasties – kaip Norvegijoje. Kai kurie buvo pažįstami tik iš matymo- bet juk vienoje mokykloje visi dirbam. Toks mano elgesys nesukėlė jokio susižavėjimo, tik nepasitenkinimą. Paprastai sutiktieji nustebdavo, nusukdavo žvilgsnį, atgal nesišypsodavo, o galiausiai rusų kalbos mokytoja drėbė: „nu čevo ty tut mordu krūtyš?“ (na, tai ko čia tu snukį kraipai). Tuo mano eksperimentas įvesti vakarietišką šypsojimosi kultūrą į Lietuvos mokyklą baigėsi, nesulaukęs jokio pasisekimo. (D.B.)

Toliau skaityti „Norvego šypsena: nuoširdi ar kaukė?“

VERDENS BESTE LAND! (Geriausia pasaulio šalis) sako norvegai ir tuo tiki

Ir nebandyk ginčytis, ypač, jei esi užsienietis.

Ar lengva imigrantams pritapti šioje šalyje? Ar norvegai mėgsta imigrantus, ar atvirkščiai – nemėgsta, bet tai slepia (nes rasistiniai ir kitas nacijas žeminantys pasisakymai yra draudžiami)?

Ar lengvai įsileidžia Norvegija atvykėlius ? Ar verta stengtis tapti norvegu? O gal tai beveik neįmanoma ( jei negyveni Norvegijoje nuo pat vaikystės) ?

Toliau skaityti „VERDENS BESTE LAND! (Geriausia pasaulio šalis) sako norvegai ir tuo tiki“

Vikingų įstatymai moko pozityvumo

Vikingų įstatymai

Pozityvūs Vikingų įstatymai skelbiami kaip priešprieša kai kur Norvegijoje tebeklestinčiai negatyviai socialinei kontrolei, kuri smukdo polėkius, įnovacijas, kitoniškumą ir verčia žmogų vidutinybe, t.y. Jantės įstatymams.

Vikingų įstatymai skelbia: ieškok galimybių, skatink laimėti, būk drąsus, girk, galvok pozityviai, prisiimk atsakomybę, žiūrėk į priekį, remkis išsilavinimu ir tyrimais, priešinkis pavydui ir tinguliui, pradėk šiandieną.

Toliau skaityti „Vikingų įstatymai moko pozityvumo“

Tautiniai norvegų žodžiai.

Pirmiausiai atsiranda mintis, paskui – daiktas ar reiškinys, o paskiausiai sugalvojams žodis jam pavadinti, bet jis prigyja tik visų vartojamas. Mes – imigrantai, ir mokomės užsienietiškus žodžius, kurie mums nesukelia jokių asociacijų. O iš tikrųjų už vieno žodžio gali slypėti ištisos istorijos. Kai kurie žodžiai, posakiai (patarlės, priežodžiai) ir pasakos atpindi tautos mentalitetą. Yra reiškiniai (o taip pat – ir žodžiai jiems pavadinti) be kurių neįsivaizduojamas tautos gyvenimas. Pasakai žodį – ir viskas aišku, nieko daugiau sakyti nebereikia, atsiveria platus paveikslas, atspindintis tautos galvoseną ir net istorinį – kultūrinį foną.

Yra žodžiai (o gal turite kitų pasiūlymų?) kuriuos Norvegijoje svarbu žinoti ir suprasti, po kurias slypi prasmė, kuri mums, užsieniečiams, atsiveria ne iškart. Norintiems suprasti Norvegiją, reikėtų suprasti ne tik žodžius,  bet kodėl ir kaip jie atsirado.

Toliau skaityti „Tautiniai norvegų žodžiai.“

Norvegijos UNISEKS: nesusitvarkiusios moterys ir paminti po padu vyrai?

Apie lygias moterų ir vyrų teises Norvegijoje ir apie tai, kaip į tai žiūri kai kurie atvykėliai. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, bet norvegų vyrai neabejotinai patenkinti savo emancipuotomis žmonomis ir tėvelių, kurie priversti imti tėvystės atostogas kūdikiams prižiūrėti (nes kitaip jos dings) vaidmeniu. Tačiau kai kuriems turistams iš labiau maskulinizuotų šalių Norvegijos moterų laisvė gali suketi šoką.

Toliau skaityti „Norvegijos UNISEKS: nesusitvarkiusios moterys ir paminti po padu vyrai?“