Pirmiausiai atsiranda mintis, paskui – daiktas ar reiškinys, o paskiausiai sugalvojams žodis jam pavadinti, bet jis prigyja tik visų vartojamas. Mes – imigrantai, ir mokomės užsienietiškus žodžius, kurie mums nesukelia jokių asociacijų. O iš tikrųjų už vieno žodžio gali slypėti ištisos istorijos. Kai kurie žodžiai, posakiai (patarlės, priežodžiai) ir pasakos atpindi tautos mentalitetą. Yra reiškiniai (o taip pat – ir žodžiai jiems pavadinti) be kurių neįsivaizduojamas tautos gyvenimas. Pasakai žodį – ir viskas aišku, nieko daugiau sakyti nebereikia, atsiveria platus paveikslas, atspindintis tautos galvoseną ir net istorinį – kultūrinį foną.
Yra žodžiai (o gal turite kitų pasiūlymų?) kuriuos Norvegijoje svarbu žinoti ir suprasti, po kurias slypi prasmė, kuri mums, užsieniečiams, atsiveria ne iškart. Norintiems suprasti Norvegiją, reikėtų suprasti ne tik žodžius, bet kodėl ir kaip jie atsirado.










