Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta

Slaptos, bet galingos taisyklės

„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).

JAV ir Norvegijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo (2011 m.), kad Norvegijoje socialinės normos lygiai tiek pat griežtos kaip Pakistane, Singapūre ar  Pietų Korėjoje.

Mokslininkus ypač nustebino Norvegijos rezultatai. Paaiškėjo, kad šioje šalyje vyrauja ypač griežtos socialinės normos, nors pagal kitus parametrus Norvegija yra laisva ir demokratiška Vakarų šalis, žmonės individualistai ir nepriklausomi.

Paprastai griežtos socialinės normos būdingoms šalims, kuriose vyrauja autoritariniai režimai, griežtos bausmės, kur suvaržyta politinė laisvė, yra didelis gyventojų tankumas, riboti ištekliai ir didelė rizika, kad užpuls kaimynai. Norvegijoje to nėra, o štai  mokslininkų tyrimas nustato, kad socialinė normos lygiai tokios pat griežtos, kaip Azijoje. Kur pakastas šuo?

Lėmė klimatas ir istorija

Priežastys istorinės ir ekologinės, aiškina mokslininkai. Norvegija itin nederlinga, žmonės prisirišę prie kaimo vietovių, nėra didelių klasinių skirtumų.

Po 14 amžiuje Norvegiją nusiaubusio maro, nepasigailėjusio nei turtuolių, nei vargšų, didžiulėje teritorioje liko saujelė žemdirbių ir žvejų, kovojančių už išlikimą. Tai ir yra genetinis ir socialinis pagrindas, iš kurio formavosi dabartinė norvegų karta. Gyventojų skaičius Norvegijoje labai mažas (apgyvendinta tik 2 proc teritorijos). Čia nėra miesto kultūros ir didelių klasinių skirtumų. Norvegija ne taip seniai tapo nepriklausoma (1905 m.). Iki tol ji neturėjo stipraus tautinio identiteto, nes ilgai buvo kolonizuota šalis. Tačiau, nors norvegai patys savo žemių nevaldė, kitataučiai (danai ir švedai), fomaliai turėję valdžią, didelių ir nuošalių Norvegijos teritorijų valdyti praktiškai nelabai galėjo dėl atšiaurių klimatinių sąlygų. Sostinę nuo likusios šalies skiria dideli atstumai, kalnai, vandenys. Atokiausi Norvegijos kampeliai tapo lengviau pasiekiami tik 20 amžiaus pabaigoje, kai Norvegiją suraižė keliai, tuneliai, tiltai ir atsirado oro transportas.

Žiaurios klimatinės sąlygos diktuoja griežtas socialines normas, kaip vienintelį būdą sutarti su kaimynais, jų nepykdyti, nes geri santykiai su kaimynais – vienintelis būdas išgyventi. Atšiaurioje gamtoje visada reikės žmonių pagalbos. Tave nušluos nuo žemės paviršiaus užklupusi audra, jei nesugebėsi pasipriešinti stichijai. Nepakaks to, kad turi turi didžiausią namą visoje vietovėje, esi gražiausias, sėkmingiausias ir turtingiausias. Krizės atveju reikės kitų žmonių, o jie nepadės, jei būsi pasipūtęs, puikuosiesi savo sėkme. Būk kaip visi, ir niekas nepyks – štai pagrindinė taisyklė.

Lygiava diegiama iš viršaus

Norvegijoje nuolat dedamos pastangos skatinti bedruomeniškumą ir naikinti bet kokius kontrastus tarp žmonių ir jų grupių:

  • Vienodinamos sąlygos tarp miestų ir kaimų, per regioninę politiką (distriktpolitikk, kai siekiama užtikrinti vienodą gyvenimo lygį bet kurioje Norvegijos vietovėje). Atokios vietovės, savivaldybės arba ten dirbantys ar gyvenantys žmonės gausiai finansuojami; valstybinės institucijos perkeliamos ar įkuriamos ne sostinėje, kad darbo vietos ir alga būtų vienodai paskirstyti.
  • Progresinė mokesčių sistema: didelius mokesčius moka tie, kas turi didžiausias pajamas ir finasuojami lėšų skokojantys.
  • Lyčių lygybė: prievartinės tėvystės atostogos pappapermisjon (jei tėvas neima, jos dingsta); lyčių kvotos (60/40) užsimantiems aukštas pareigas ne tik valstybiniame, bet ir komerciniame sektoriuje.
  • Pagalba pabėgėliams ir pabėgėlių integracijų programos, skiriant jiems būstus kai kada net brangiausiuose miestų rajonuose, kad nesusiformuotų getai su socialiai remtinų gyventojų koncentracija.

Norvegijos struktūros sukurtos iš apačios į viršų. Čia dominuoja ir valdo dauguma, o ne turintys didžiausią galią (pvz. pinigus). Tokiu būdu vyrauja daugumos, liaudies valdžia. Ne visiems tai patinka, turtingiausieji, stipriausieji ar ambicingiausieji galimati tai vertina kaip paprastuolių diktatą. Kai kurie dėl to emigruoja. 

Mokslininkų išvada kategoriška– svarbiausia socialinė norma, persmelkianti Norvegijos visuomenę, yra garsusis Janteloven: neišsiskirk iš masės, nesididžiuok, nebūk geresnis. O jei  esi – nerodyk to, slėpk ir nusižemink. Pateikiamas pavyzdys: norvegų sportininkai, iškovoję aukso medalius pasaulyje, nėra, tautos požiūriu, jokie talentai, jie – Norvegijos, kaip kolektyvo produktai. Jie giriami ir jais didžiuojamasi, bet jie turi likti paprasti ir nesipuikuoti, kitaip bus kritikuojami už pasipūtimą. Visi pasiekimai – kolektyviniai o ne asmeniniai. Kuklumas – didžiausia dorybė. Olav Thon, vienas turtingiausių Norvegijos verslininkų, turintis daugybę viešbučių, žmonių mėgiamas būtent už paprastumą ir savo nuolat dėvimą raudonąją kepuraitę, kurią jam numezgė ilgametė mylimoji (dabar jau žmona).

Per maža šalis didiems žmonėms

Istorikai mini, kad žymūs pasaulyje Norvegijos menininkai (Ibsenas, Munchas) nesutarė su Norvegijos visuomene ir ypač –  biurokratais. Norvegijos garsenybė Ibsenas, kilęs iš Skien miestelio, geriausius savo metus praleido užsienyje ir vengė atvykti į gimtinę – Norvegiją. Dabar žymusis dramaturgas garbinamas visame pasaulyje ir yra Norvegijos kultūros simbolis kaip ir Edvardas Munchas, nors anksčiau Norvegijoje abu nebuvo tinkamai įvertinti. Ibseno ir Muncho santykiai su Norvegija buvo, švelniai tariant, problematiški. Ibsenas yra pasakęs, kad nenori auginti savo sūnaus Norvegijoje. Žinoma jo citata „Norge er et fritt land befolket av ufrie mennesker” (Norvegija yra laisva šalis, kurioje gyvena nelaisvi žmonės). Jis vadino norvegus žmonėmis su kišenės dydžio siela (sjæle i lømmeformat), ir žadėjo atsisakyti Norvegijos pilietybės.

Mokslininkė Witioszcek taikliai pasakė : „Norvegijai priimtinas tik genijus su kvailio kepure“.  Daugybė norvegiškų jumoro serialų išjuokia janteloven, bet šis principas sėkmingai gyvuoja toliau. Juokdarys irgi sakydavo tiesą karaliui ir išvengdavo bausmės, bet karalius ir jo valdymas nuo to juk nesikeisdavo. 

Mimikrija (susiliejimas su aplinka) – geriausia išlikimo taktika

„Nebandyk būt kitoks”. Gerai tai, ar blogai? Skandinavijos bendruomenėse būdingas grupinis elgesys, kai individas nuolat vertinamas itin kritiškai, jo pasiekimai ignoruojami, nes svarbiausi pasiekimai – kolektyviniai. Todėl žmonės išmoksta nebūti geresni jokia prasme: – neturėti daugiau, nemokėti ir nežinoti daugiau, nes antraip sukelsi kitų pavydą, pasipiktinimą,  ir tapsi atstumtuoju.

BHT įmonės funkcijos

BHT – profesinės sveikatos priežiūros įmonė. Daugelis Norvegijoje veikiančių verslų privalo turėti sutartį su tokia įmone ir nuolatos palaikyti kontaktus su ja. Nuo 2023 metų reikalavimai sugriežtinti. Darbo inspekcija tikrina ar turite sutartį su tokia įmone ir ar tvarkoma HMS jūsų įmonėje.

Ypač griežti reikalavimai taikomi verslams, kurių darbo vietose yra didesnė rizika susižaloti ar sirgti. Tai liečia ir statybų verslą.

BHT įmonės paslaugos ir funkcijos:

  • darbdaviams ir darbuotojams teikia profesionalią pagalbą, diegiant saugios ir sveikos darbo aplinkos planą, ir nuolat prižiūrint šį darbą. Siekiama užkirsti kelią traumoms, ligoms, sergamumui ir t.t.
  • padeda išaiškinti rizikos veiksnius ir rizikos vengimo priemones  jūsų darbo vietoje.
  • rengia HMS vidaus kontrolę, paruošia HMS planą ir jį diegia bei palaiko.
  • prižiūri darbuotojų sveikatą, kai to reikalauja darbo situacija.
  • nuolat bendrauja su darbuotojais ir saugos atstovais, bei darbo aplinkos komisiją (AMU), ji privaloma įmonėse su 50 ir daugiau darbuotojų) ir su jais derina visų BHT priemonių diegimą ir palaikymą.

Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?

Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.

Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)

Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)

Nuvyrinti vyrai?

Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.

Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?

Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.

Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.

Toliau skaityti „Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?”

Kritika ar galimybė tobulėti?

Išmokime kritikuoti ir priimti kritiką.

Kas tai – skundas, kritika, o gal pastaba, patarimas? Norvegai turi daug eufemizmų tam pačiam žodžiui, nors esmė ta pati – tai pastaba apie tai, kas kam nors nepatiko ar ką galima daryti geriau. Kaip į tai bus sureaguota, priklauso nuo to kas pasakė, kodėl pasakė, kaip pasakė ir kam pasakė.  

Pexels, Andrea Piacquardio
Toliau skaitytiKritika ar galimybė tobulėti?

Privalomas pensijų fondas Norvegijoje, kaupiamas darbdavio (OTP)

OTP (no. obligatorisk tjenestepensjon)  

Pexels nuotrauka
  • Jei esate įdarbintas ne mažiau nei 20 % etato, darbdavys pagal įstatymą privalėtų Jums šį fondą kaupti (yra papildomos sąlygos ir išimtys).
  • Darbdavys privalo žinoti taisykles ir imti kaupti šį fondą kiekvienam savo darbuotojui (jei atitinka įstatymo nurodytas sąlygas).
  • Jei darbdavys privalėtų kaupti, bet nekaupė, turėtų atbuline tvarką sumokėti į šį fondą.
  • Nuo 2021 m. birželio 1 d. šios tvarkos administravimą perėmė Mokesčių tarnyba (skatteetaten). • Visais OTP kaupimo klausimais turite kreiptis ten, taip pat ten galite pranešti anonimiškai, jei toks fondas Jums nekaupiamas
  • Mokesčių tarnyba nustatyts, ar toks fondas privalo būti kaupiamas
  • Mokesčių tarnyba įpareigos darbdavį tokį fondą kaupti ateityje
  • Jei fondas nebuvo kaupiamas ir anksčiau (nors privalėjo būti kaupiamas), turite kreiptis į teisininkus/ profsąjugą / advokatus, kurie atstovaus Jūsų interesus reikalaujant darbdavį įmokėti į fondą atbuline tvarka.
  • Čia galite pasitikrinti ar esate pensinio draudimo Norvegijoje narys
  • Daugiau informacijos

Norvegiška senatvės pensija.

Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?

Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.

Pexels nuotrauka

Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.

Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.

Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”

Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.

Pexels, Gabriela Palai

Daugiausia apie vienatvę Norvegijos spauda ėmė rašyti 2019 ir 2020 metais, kai per kalėdas, gruodžio 25 d. nusižudė Norvegijos princesės Martha Louise buvęs sutuoktinis, rašytojas ir tapytojas Ari Behn. Tarsi pranašaudamas sau ateitį jis 2015 m. parašė knygą „Døden er en avposring” (Mirtis yra tarsi atsitraukimas), apie meilę, mirtį ir vienatvę. Tada socialinėse medijose plito raginimas pastebėti vienišus -ypatingai kai visi švenčia ir vienatvė labiausiai slegia – ir atverti jiems savo namus. Bet šis judėjimas greitai nurimo kaip nebuvęs.

Būti vienam gerai, kai tai pasirenki pats. Vienatvė yra puiku, kai ji yra laikina. Tik asketai, atsiskyrėliai gyvena vieni ilgus periodus, bet vėlgi – patys tai renkasi. Vienatvė negali būti primesta. Ilga vienatvė yra destruktyvi. Vienatvė tarp žmonių – baisi. Žmogus – socialinė būtybė, trokšta dėmesio ir pripažinimo. To ilgą laiką neturint, nepaisant kiek vaidinsi kad tau gerai vienam, rezultatas gali būti depresija.

Žinoma, vienatvės, o kartu ir depresijos priežastys gali būti medicininės, tai psichologų ir psichiatrų reikalas.

Pakalbėkime apie paprastąją vienatvę, kuri dar nėra peraugusi į sutrikimus.

Toliau skaityti „Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.”

Norvegiška mantra „Det går sikkert bra”

Apie kultūrinius skirtumus. Kodėl norvegai nepersistengia, o imigrantai linkę prisiima visą atsakomybę?

Nesureikšminti mokomi nuo vaikystės

Išminčiai moko: Gyvenime reikia atskirti, kas yra svarbu, o kas ne. Jei nieko negali pakeisti – kam nervintis, jei gali pakeisti – keisk, kam nervintis. Kažkas atsitiko – ar verta nervintis, nes jau atsitiko. Dar neatsitiko, bet bijai kad atsitiks – daryk viską, kad neatsitiktų, bet nesinervink. Visai tai daug kam žinoma, tačiau taikyti gyvenime šią teoriją reikia išmokti.

Toliau skaityti „Norvegiška mantra „Det går sikkert bra””