Polinkis slopinti jausmus būdingas ir lietuviams, ir norvegams.
O lietuviams Norvegijoje tai gali tapti rimta problema. Atsiduriama visuomenėje, kur žaidimo taisyklės dar neaiškios, kur sumažėja socialinis statusas ir jį reikia kurti iš naujo. Tenka dirbti nebūtinai norimą darbą. Tenka patirti diskriminaciją. Tai nelengva. Nauja kalba, kuria negali savęs pilnai išreikšti irgi tampa didele kliūtimi kokybiškai funkcionuoti visuomenėje. Žmogus, kaip socialinė būtybė, praranda didelę dalį savęs, ir tą prarastą dalį – statusą, naują identitetą- reikia sukurti iš naujo.
Nuo 0 iki vienerių metų vaikus svarbiausia būti su mama. Mama šalia – vaikas saugus. Jei kažkas išgąsdino – mama nuramino, ir vaikas saugus. Bet mama irgi turi būti rami ir saugi, kad galėtų nuraminti vaiką. Jai turi kažkas padėti būti saugiai. O tai dažniausiai – vaikučio tėtis. Jis turi būti ir emocinė atrama, ir padaryti sunkesnius darbus, padėti buityje, leisti mamai išsimiegoti. Jei ne tėtis – kiti artimieji, šeimos nariai.
Nuo pusantrų iki ketverių metų vaikas, jau galintis vaikčioti, ima tirti aplinkinį pasaulį. Jį tirdamas turi irgi būti saugus. Aplinkiniai neturi barti ar gąsdinti vaiko: “nelįsk, sudaužysi, nusideginsi, įsipjausi !” Bet jie turi būti šalia, patraukti pavojingus daiktus ir paguosti, jei vaikui, kuris susipažįsta su aplinka liesdamas, čiupdamas ir grūsdamas į burną, atsitinka kažkas, ko jis išsigąsta. Vaikas turi jausti, kad mama ar tėtis yra šalia. Ir kad ne kels skandalą, jei kas nors bus numesta, suduš ar sugrius, o nuramins ir viską sutvarkys. Tada bus saugu. Tada jis nebijos tyrinėti, jam bus paaiškinta, ką įmanoma paaiškinti, arba pavojingi daiktai – peiliai ar stiklai – patraukti, kad vaikas nepasiektų. Vaikas bus prižiūrimas, o ne bauginamas grasinimais ir rėkimu.
Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.
Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:
norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.
Kalbėjimas ir (ne)susikalbėjimas migruojančiame pasaulyje.
Visi nori būti išklausyti ir suprasti. Ar visada pavyksta?
Kad mus suprastų labai norime, bet ar klausomės pašnekovo?
Bendravimas ne tik šeimoje, bet ir darbe ar valstybinėse institucijose imigrantams gali būti sunkus ir nemalonus. Ką verta žinoti ir kaip pasiruošti.
Štai pasakojimas apie tai, kaip norvegas iš užsienio atsivežė žmoną. Ji buvo graži, daug jaunesnė ir jis ją labai mylėjo. Ji dar nemokėjo jo kalbos, tik gražiai šypsojosi. Po kelių metų, kai žmona pramoko norvegiškai jie ėmė kalbėtis. Ir abu suprato, kad viskas buvo iliuzija. Vyras: „Pirmi trys metai buvo nuostabūs, ji visą savo laiką skyrė man, aš buvau toks laimingas. Kai išmoko norvegiškai ir ėmė reikšti savo nuomones, supratau, kokios atsilikusios jos pažiūros”.
Moteris: „Pirmieji trys metai buvo siaubingi, nieko nesupratau, nieko negalėjau pasakyti, nieko nepžinojau ir visiškai priklausiau nuo jo, jaučiausi bejėgė. Kai pramokau norvegiškai, supratau kad jis man svetimas – egoistas ir materialistas.”
Konfliktą dažnai sukelia dažnai ne tai, kas daroma, o kaip daroma. Žodžiai yra tik 30 ir net mažiau procentų infomacijos. Įspūdį susidarome ne iš to, ką žmogus sako, o kokie jo gestai, mimika, tonas, netgi kokia laikysena, apranga. Todėl, matant bęstantį konfliktą, reikia elgtis paprastai, be emocijų, dalykiškai. Taip daro norvegai.
Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.
Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.
Kroviniai gali būti galima vežami:
Šalies viduje
Iš vienos šalies į kitą
Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.
Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)
Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).
Kabotažo privalumai
Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).
Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.
Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.
Kabotažo neigiamos pusės
Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama. Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius. Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų.
Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.
Galiojančios kabotažo taisyklės
Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai
EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.
Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:
• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).
• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.
• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.
• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.
• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.
Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.
Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).
Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :
· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,
· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,
· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,
· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,
· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,
· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,
· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų
· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.
Kas yra legevakt (budinti med. įstaiga) ir kur kreiptis, jei Norvegijoje negyvenate.
Fastlege, pažodžiui – pastovus gydytojas, į lietuvių kalbą verčiamas dažniausiai asmens gydytojas arba šeimos gydytojas. Tas gydytojas nebūtinai yra tas pats visiems šeimos nariams, ir jį galima pakeisti kas pusę metų. Apie fastlege tvarką rašoma čia.
Like barn leker best?(panašūs vaikai geriausiai žaidžia)
Mūsų berniukas lanko darželį, jam penki. Labai mėgsta būti su dviem kitais berniukais – Simonu ir Andersu. Bet auklėtojos ne visada leidžia. Kai paklausiau kodėl – atsakė, kad nereikia grupuočių (grupperinger). Vaikai negali draugauti tik su vienais, o su kitais – ne. Reikia draugauti su visais, nes visi lygūs, ir negali būti atstumųjų. Tada dar susirinkime tėvams paaiškino, kad darželio auklėtojai pergrupuoja vaikus, kad kai kurie draugai nesuliptų į neišardomas grupeles, nes taip atsiranda atstumtieji ir gali būti mobingas. (Imigranto pasakojimas).
Kai kurie imigarantai susitaiko ir pritaria tokiai praktikai, kiti stebisi.
Feisboko grupės „Gyvenu Norvegijoje” dalyviai dalijasi patirtimi:
Auginu du vaikus, kurie lankė skirtingus darželius, ir abiejose tokia praktika. Aš suprantu ir tam pritariu.
Žinoma, kad tai gerai. Vaikai turi su visais mokėti bendrauti. Kitąmet į skirtingas mokyklas gal eis, ir ta trijulė bus išardyta, o sūnus liks vienas, bus atstumtasis, jei dabar kitus atstumia.
Taip, ir darželyje, ir mokykloje tokia praktika. Su geriausiai draugais galima susitikti po darželio ir mokyklos, per pertraukas. Bet suolo draugai keičiami kas dvi savaites, vyksta įtraukos politika bendrų projekų užsiėmimų metu. Labai pozityviai tai vertinu.
„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).
