Saugus vaikas – laimingas žmogus

Nuo 0 iki vienerių metų vaikus svarbiausia būti su mama. Mama šalia – vaikas saugus. Jei kažkas išgąsdino – mama nuramino, ir vaikas saugus. Bet mama irgi turi būti rami ir saugi, kad galėtų nuraminti vaiką. Jai turi kažkas padėti būti saugiai. O tai dažniausiai – vaikučio tėtis. Jis turi būti  ir emocinė atrama, ir padaryti sunkesnius darbus, padėti buityje, leisti mamai išsimiegoti. Jei ne tėtis – kiti artimieji, šeimos nariai.

Nuo pusantrų iki ketverių metų vaikas, jau galintis vaikčioti, ima  tirti aplinkinį pasaulį. Jį tirdamas turi irgi būti saugus. Aplinkiniai neturi barti ar gąsdinti vaiko: “nelįsk, sudaužysi, nusideginsi, įsipjausi !” Bet jie turi būti šalia, patraukti pavojingus daiktus ir paguosti, jei vaikui, kuris susipažįsta su aplinka liesdamas, čiupdamas ir grūsdamas į burną, atsitinka kažkas, ko jis išsigąsta. Vaikas turi jausti, kad mama ar tėtis yra šalia. Ir kad ne kels skandalą, jei kas nors bus numesta, suduš ar sugrius, o nuramins ir viską sutvarkys. Tada bus saugu. Tada jis nebijos tyrinėti, jam bus paaiškinta, ką įmanoma paaiškinti, arba pavojingi daiktai – peiliai ar stiklai – patraukti, kad vaikas nepasiektų. Vaikas bus prižiūrimas, o ne bauginamas grasinimais ir rėkimu.

Taip augintas keturių metų vaikas išeina į pasaulį jau pasiruošęs būti vienas ir nebijodamas labiau jį pažinti. Nors mamos nėra šalia kiekvieną minutę, jis žino kad ir mama, ir tėtis yra. jis taip pat žino, kad reikia saugotis, bet nebijo bandyti patirti naujus dalykus. Nebijo, kad bars. Žino, kad paguos, nuramins ir pamokys, jei kažkas atsitiks. Vaikas nebijo gyventi, nors pasaulis ir nėra saugi vieta.

Taip augintas žmogus turės geresnę psichinę sveikatą.

Kiek mūsų lietuvių gali pasigirti, kad buvo auginami pagal tokius principus? Mes dažnas esame vaikystėje traumuoti, nes mūsų mamos ir tėčiai, nors tikriausiai labai mus mylėjo, nežinojo šitų pedagogikos pradmenų. Arba gal mamos pačios taumuotos ir bijojo gyvenimo, neturėjo atramos – vyro. Arba tas vyras buvo ne padėjėjas ir guodėjas, bet smurtautojas? Gal mamai buvo pogimdyvinė depresija (ją patiria apie 20-30 % moterų), bet niekas šito nežinojo. Ir todėl  į pasaulį atėjęs naujas žmogiukas buvo nesaugus su sergančia mama….

Norvegijoje irgi ne visi žino šiuos elementarius dalykus, bet visgi, pripažinkime, Norvegija yra vaikui saugi šalis. Čia vaikų darželiuose dirba viena auklėtoja trims mažyliams – tada tikrai vaikui įmanoma skirti dėmėsį. Iš visuomenės išgyvendintas vaikų ujimas, barimas – tai socialiai nepriimtina. Todėl vaikai Norvegijoje auga linksmi ir laisvi.

„Gal per daug laisvi?“ – sako kai kas, ypač imigrantai iš kitokių kultūrų. Bet vaiko laisvė nevaržo jo asmenybės. Neįbaugintas, saugus vaikas turi  pagrindą  savivertei, gali augti, pažinti gyvenimą,  tobulėti toliau. Mokyklose veikia programos, neleidžiančios tyčiotis. Esi kitoks? Vaikai mokomi priimti, tolerancijos, kitokiems leidžiama būti autentiškais, o ne būtinai standartiniais.

Pamąsčiau šiandieną, kiek mes, imigrantai, pabuvę čia, pozityviuose santykiuose, randame savo pačių vaikystės traumų ir ligų! Nežinojo, mūsų tėvai, nežinojome mes.

Betgi viską galima pakeisti, praeitį, net ir neigiamą, neutralizuoti. O mūsų vaikai auga čia, kur minimalizuotas smurtas, vyrauja civilizuoti, pagarbūs santykiai. Galim būti geresni, sveikesni, ir už tai – dėkingi šiai sveikai visuomenei.

Mandagumo taisyklės Norvegijoje.

Ar jos yra, o gal galiu elgtis taip, kaip noriu? O gal taisyklių nežinosiu, nes niekas nepasakys?

Regis – tiesiog šypsokis, būk pozityvus, nekenk kitiems, ir bus viskas gerai. Ar to užtenka? O gal yra nerašytos taisyklės, kurių niekada nesužinosiu ir todėl – nepritapsiu?

Pexels

Norvegijoje žmonių tankumas yra toks mažas (apgyvendinta tik 2 % Norvegijos teritorijos), kad čia nereikia stumdytis, norint išgyventi ankštai ir nuolat susiduriant vienas su kitu. Todėl nereikia ir aiškių mandagumo taisyklių, kaip pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, kur žmonių tankumas didesnis. Norvegas paprastai turi savo namą, savo daržą, savo hyttą, savo laivą, o kai kas -savo kalną, savo fjordą, savo salą ir savo mišką. Nereikia niekam nei įtikti, nei patikti. Elgiuosi kaip nori ir turiu savo taisykes. Norvegai nori turėti viską savo, taip pat ir savo taisykles.

Elgesio taisykles galime palyginti su vairavimo taisyklėmis, vairuojant didžiuliame mieste ir vienam savo kaimo gatve ar laukais.

Kitose šalyse, kur žmonių tankumas didelis, privalo būti socialinė hierarchija, kitaip nebūtų įmanoma valdyti visuomenės dėl žmonių kiekio. Ten žmonės turi žinoti savo vietą, priklausyti vienam ar kitam visuomenės sluoksniui, turėti aiškias taisykles apie tai, kas galima ar negalima.

Norvegijoje tos ribos išsitrynusios, visi lygūs ir visiems daug kas leidžiama. Iš pirmo žvilgsnio – nėra griežtos socialinės kontrolės ar kontroliuojančių ir baudžiandčių valdžios organų. Visgi, šis pirmas žvilgsnis yra apgaulingas.

Skandinavijos šalys yra vadinamosios pasitikėjimo visuomenės, todėl nereikia demonstratyviai rodyti, kad tu priklausai geresnei ar blogesnei visuomenės klasei – iš pažiūros visi yra lygūs ir su visais elgiamasi vienodai, nors tai iliuzija.

Užsieniečiui integruotis nelengva.

Danie Reche, pexels

Tačiau būtent tai dažniausiai ir užkerta kelią integruotis užsieniečiams. Užsieniečiai yra ne skandinavai, jie norvegams nepažįstami, jais pasitikėti sunku. Tiesiai šviesiai to pareikšti norvegai negali, nes draudžiama. Mokyti atvykėlį norvegiškų rašytų ir nerašytų taisykių – kol tiesiai nepaklausė – irgi yra tabu. Reikia užsieniečiams šypsotis, nors matai kaip laužo nustatytas normas, negalima kritikuoti, reikia apsimesti, kad visi vienodi, viską žino ir supranta – kitaip bus politiškai nekorektiška.

Todėl užsieniečius vietiniai tiesiog apeina, ignoruoja, tiesiai ir aiškiai nepasakydami, ko iš jų nori, o po to kartais apkalba arba netgi izoliuoja. Užsienietis gali iš kailio išsinerti – jis vistiek lieka svetimas Skandianvijoje, ypač – Norvegijoje. Taip atsiranda subkultūros, kurios niekada nesiintegruoja.

Be to, Norvegija yra vadinamoji individualistinė visuomenė, kur asmeniniai interesai yra aukščiau už visus kitus, todėl darysiu kaip noriu, galiu spręsti pats. Kam būti draugišku, kam stengtis, jei bet kokiu atveju vistiek viskas bus gerai. Visi elgsis su tavim lygiai taip pat ar tu draugiškas, paslaugus ir vaišingas, ar visai toks nesi. Net jei esi chamas, niekas tau neturi teisės to pasakyti. Nes tokios taisyklės, kritikuoti yra tabu ir visi lygūs.

Kodėl toks didelis sergamumas Norvegijoje ir ką ketina daryti vyriausybė? Ar bus mažinamos ligos išmokos?

Klausykite straipsnio įrašo

Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.

Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:

  • norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
  • Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.

Tai – prieštaringi faktai.

Labiausiai nermina visuomenę, kad jaunimas nebaigia mokyklos, nes vengia ten lankytis (no. skolevegring). Kai kas nebaigia net pagrindinės privaloms mokyklos (no. ungdomskole). Į mokyklą kai kuriuos mokinius vežioja su taksi, nes kitaip jie ten nenueina, bet tokie vistiek dažniausiai mokslo nebaigia. Jauni žmonės netenka įgūdžių atsikelti ir išeiti į darbą, praranda bet kokią discipliną. Tokie jaunuoliai paprastai tiesiu taikymu suka į NAV ir ima gyventi iš ligos pašalpų. Ligos, nurodomos jų biuleteniuos, yra ne sunkios ir mirtinos, o psichiniai ir psichologiniai sutrikimai – nerimas, depresija ir pan. Sergamumas dažniausiai ilgalaikis, trunkantis metų metus.

Tokie jaunuoliai atsiduria už darbo rinkos ribų, norvegiškai šis fenomenas vadinamas utenfoskap, jų galimybė vėliau patekti į darbo rinką labai sumažėja.

Norvegija negali sau leisti turėti tokio sergamumo. Nedirbančių darbingo amžiaus žmonių išlaikymas šaliai kainuoja miliardus. Be to, nedarbas Norvegijoje yra katastrofiškai mažas, vos  4,3 %, tai reiškia, kad Norvegija smarkiai stokoja dirbančiųjų, ypač nekvalifikuotose profesijose.

Norvegijoje galioja įtraukties į darbą tvarka, norvegiškai inkluderende arbeidsliv, IA. Šią tvarką kai kurios įmonės turi jau daugiau nei 10 metų, daugiau skaitykite nuorodoje. Tikslas, pasirašant tokią tvarką numatančią sutartį tarp vyriausybės ir socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų), buvo sumažinti sergamumą 10 proc. Deja, jis ne sumažėjo, o per penkis metus padidėjo dvigubai. Egzistuojantis sergamumo mažinamo metodas, regis, neveikia. Nepaisant to, dideli pakeitimai esamoje tvarkoje nenumatomi ir įtraukties į darbą sutartis (IA) ir toliau galios, beje, su kai kuriais pakeitimais.

Darbdavių asociacija (NHO) sako, ka dabar ligos išmokų tvarka yra per dosni. Pilnas atlyginimas sergančiam mokamas nuo pirmos dienos ir jis yra 100 proc., tai gali tęstis metus ir ilgiau. Yra žmonių, sergančių su pilna alga, penkis ir daugiau metų. Visgi, valdantieji tvirtina, kad tvarka nebus keičiama, taigi išmokos išliks tokios pačios. To labiausiai reikalauja didelę įtaką turinčios profsąjungos, grasindamos streikais. Dabar šalį valdo darbo partija, taigi profsąjungų balsas yra lemiamas.

Kaip ketinama spręsti problemą

Didesnė atsakomybė, teigia darbo ministrė, turėtų tekti gydytojams ir darbdaviams. Varyti sergančius į darbą, atimant ar mažinant ligos išmokas nėra teisinga išeitis, nuo to jie nepasveiks. Darbdaviai ir gydytojai turi bendradabiauti ir sugebėti segantįjį integruoti į darbą, sudarydami sąlygas dirbti ne pilną darbo laiką ir lengvesnį darbą. Galbūt net bus pratęsiamas darbdavių ligos išmokų mokėjimo laikotarpis (dabar jis yra 16 dienų). Taip pat bus skatinamas jaunimo įtraukimas į darbo rinką. Valstybė siūlys algos priemoką ką tik pradėjusiems dirbti naujokams, tokiu būdu darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus ir be patirties darbo rinkoje darbuotojus.

Gabūt reikėtų keisti požiūrį, sako ministrė, nes dabar yra palitęs įsitikinimas, kad visas problemas galima spręsti biuleteniu: jei darbe atsiranda didesni išūkiai ar truputį sudėtingesnė situacija – žmogus ima biuletenį,  o gydytojai jį lengvai duoda. Tokią praktiką reikia keisti. Juk darbas gydo, o buvimas namuose gali dar labiau susargdinti ir izoliuoti, ypač turinčius psichologinių problemų.

NRK radijo laida (norvegų kalba), kurios pagrindu paruošta ši apžvalga .

Daugiau apie biuletenį ir ligos išmokas:

Susirgai, o darbdavys nepalieka ramybėje

Nedrįskite sirgti

Šeimos gydytojas – fastlege

Darbdavys nemoka ligos išmokų – ką daryti

Biuletenis

Kalbame, bet ar susikalbame Norvegijoje?

Kalbėjimas ir (ne)susikalbėjimas migruojančiame pasaulyje.

Visi nori būti išklausyti ir suprasti. Ar visada pavyksta?

Kad mus suprastų labai norime, bet ar klausomės pašnekovo?

Bendravimas ne tik šeimoje, bet ir darbe ar valstybinėse institucijose imigrantams gali būti sunkus ir nemalonus. Ką verta žinoti ir kaip pasiruošti.   

Štai pasakojimas apie tai, kaip norvegas iš užsienio atsivežė žmoną. Ji buvo graži, daug jaunesnė ir jis ją labai mylėjo. Ji dar nemokėjo jo kalbos, tik gražiai šypsojosi. Po kelių metų, kai žmona pramoko norvegiškai jie ėmė kalbėtis. Ir abu suprato, kad viskas buvo iliuzija. Vyras: „Pirmi trys metai buvo nuostabūs, ji visą savo laiką skyrė man, aš buvau toks laimingas. Kai išmoko norvegiškai ir ėmė reikšti savo nuomones, supratau, kokios atsilikusios jos pažiūros”.

Moteris: „Pirmieji trys metai buvo siaubingi, nieko nesupratau, nieko negalėjau pasakyti, nieko nepžinojau ir visiškai priklausiau nuo jo, jaučiausi bejėgė. Kai pramokau norvegiškai, supratau kad jis man svetimas – egoistas ir materialistas.”

Toliau skaityti „Kalbame, bet ar susikalbame Norvegijoje?”

Kas yra kabotažas ir jo taisyklės Norvegijoje užsienio vežėjams

Kabotažo taisyklės dažnam yra nesuvokiamos ir sudėtingos. Ne vienas naudojasi vežėjų paslaugomis, bet retas susimąsto, kokios taisyklės galioja. Klientams to ir nereikia, tačiau transporto įmonėms ir jų darbuotojans taisykles žinoti būtina.

Siekiant kuo aiškiau išdėstyti kabotažo taisykles, pradėkime nuo pradžių.

Kroviniai gali būti galima vežami:

  1. Šalies viduje
  2. Iš vienos šalies į kitą
  3. Iš vienos šalies (A) į kitą (B) per trečią, tranzitinę (C) šalį.

Norvegija yra Europos pakraštyje, todėl tranzitinis transportas retai kada diskutuojamas Norvegijos transporto versle. Ši tema svarbesnė Vidurio Europos šalyse, kur keliais ir infrastruktūra pervežant yra naudojamasi, nors tranzito šalis neturi iš to tiesioginės naudos. Tada nustatomi mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kiti mokesčiai (pvz. Vokietijoje)

Kabotažas: kai užsienio kapitalo transporto įmonė atlieka pervežimus kitos šalies viduje (a).

Kabotažo privalumai

Lankstumas ir eksploatacijos ekonomiškumas: tuščių (be krovinių) važiavimų išvengimas. Įsivaizduokime, kad vežėjas atvežė į Norvegiją medieną iš Lietuvos, o atgal išveš norvegišką lašišą. Toks planas būtų tobulas, bet… Dažniausiai į Norvegiją atkeliauja pilni vilkikai, o iškeliauja tušti. Todėl užsienio vežėjas, atvykęs su kroviniu, prieš išvažiuodamas, jei yra galimybė, gali atlikti tris pervežimus Norvegijos viduje (nacionalinį pervežimas).

Transporto ekonomiškumas: Krovinių vežimo kaštų sumažinimas, konkurencingesnės kainos, transporto priemonė panaudojama optimaliai.

Ekologija: Vengiant tuščių važinėjimų, mažinama tarša.

Konkurencijos didinimas: Didesnė konkurencija yra pozityvu, ji skatina inovacijas ir gerina transporto paslaugų kokybę, klientams suteikdama platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.

Kabotažo neigiamos pusės

Konkurencijos iškraipymas. Norvegijos, kur degalų, transporto priemonių, priežiūros, darbuotojų užmokesčių ir kt.kaštai yra nepalyginamai didesni, nei kitose šalyse, transporto verslas neatlaikytų konkurencijos su užsienio įmonėmis. 
Socialinės sąlygos ir darbo sąlygos: kabotažo vairuotojų darbo sąlygos dažniausiai daug blogesnės nei vietinių ir baiminamasi, kad darbo sąlygų standartai Norvegijoje visuotinai blogės, jei tokia kultūra bus priimtina ir nereguliuojama.
Reguliavimo ir kultūriniai iššūkiai: Ar įmanoma, kad atvykę į Norvegiją vairuotojai iškart  laikytųsi vietinių taisyklių ir standartų? Eismo saugumas, klimato sąlygos (vingiuoti, siauri, užšalę, apsnigti, uždaryti keliai), kalbos nemokėjimas ir kiti faktoriai vaidina svarbų vaidmenį.Kitokia darbo kultūra irgi svarbi, pvz. Norvegijos vietiniai vairuotojai nebijo bendrauti su vadovais ir kelti opius darbo sąlygų klausimu, ko nepasakysi apie užsieniečius.
Mokesčiais ir rinkliavos: ekonominiai motyvai. Užsienio įmonės, vežiojančios krovinius Norvegijoje ir nemokančios mokesčių ar rinkliavų, neduoda šaliai pajamų.

Taigi, viską apibendrinus, yra siekiama užkirsti kelią tam, kad Norvegijoje būtų nebepatrauki nuotolinių atstumų su sunkiasvoriu transportu profesija. Nekontroliuojant situacijos, šis verslas patektų daug žiauresnėmis sąlygomis dirbančių užsienio įmonių rankas.  

Galiojančios  kabotažo taisyklės

Tarptautinio kelių transporto taisyklės trumpai

EEE transporto rinka iš esmės liberalizuota. Krovinių gabenimas vyksta pagal bendrijos (EEE) leidimą. Tai suteikia leidimą vykdyti vadinamąjį „laikinąjį kabotažą“. Užsienio vežėjas gali gabenti prekes tarp dviejų Norvegijos vietų (t.y. atlikti nacionalinį pervežimą) tik tuo atveju, jei tam yra specialus pagrindas.

Vežėjai iš EEE vis dar gali vykdyti kabotažą Norvegijoje pagal galiojančius EEE reglamentus, jei yra šios sąlygos:

• Vežėjas turi atlikti tarpvalstybinį pervežimą į Norvegiją(atvyksta į No su kroviniu).

• Vežėjas, turintis Bendrijos leidimą iš kitos EEE šalies, per vieną savaitę (septynias dienas po į Norvegiją atvykstančių krovinių iškrovimo)gali atlikti iki trijų vidaus pervežimų su transporto priemone,kol ji vėl išvyks iš Norvegijos.

• Kabotažas gali būti vykdomas tik ribotą laikotarpį, ir darbas neturi būti organizuojamas kaip tokia nuolatinė veikla.

• Kabotažas laikomas atitinkančiu galiojančias taisykles tik tuo atveju, jei, be tarptautinių parvežimo dokumentų, pateikiami aiškūs įrodymai apie kiekvieną Norvegijoje vykdytą kabotažo kelionę.

• Jei užsienio operatorius nori vykdyti nuolatinį vežimą Norvegijoje, jis turi įsitvirtinti (registruoti verslą) šalyje pagal galiojančias taisykles ir pateikti prašymą išduoti licenciją vykdyti nacionalinį vežimą.

Šias taisykles įgyvendina Norvegijos Valstybinė kelių direkcija, informaciją ir paraiškas visiems leidimams gauti rasite čia.

Čia galite rasti įmonę ir patikrinti ar ji turi leidimą nacionaliniams pervežimams (Norvegijos viduje).

Dabar yra numatytos baudos, skiriamos čia iš dabar (vietoje) už šių taisyklių pažeidimą. Jos skiriamos už :

· Nėra dokumentų dėl atvykstamojo tarptautinio pervežimo ,

· Kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei septynioms dienoms po paskutinio tarptautinio reiso pabaigos,

· Pagal Bendrijos leidimą po tarpvalstybinio vežimo buvo atliktos daugiau nei trys kabotažo kelionės,

· Buvo vykdomas daugiau nei vienas tranzitinis kabotažas,

· Tranzitinis kabotažas buvo vykdomas praėjus daugiau nei trims dienoms po atvykimo į Norvegiją be krovinio,

· Važtaraštis yra neišsamus arba jame yra neišsamūs dokumentai,

· Nėra važtaraščio / nacionalinio vežimo dokumentų

· Kabotažas pradėtas prieš iškraunant tarptautinį transportą.

Šaltiniai

Nå kan det gis overtredelsesgebyr til transportforetak som bryter reglene om godstransportkabotasje – regjeringen.no

Kabotasje i Norge: Fordeler, Ulemper og Reguleringer (logistikkinside.no)

Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?

Kas yra legevakt (budinti med. įstaiga) ir kur kreiptis, jei Norvegijoje negyvenate.

Fastlege, pažodžiui – pastovus gydytojas, į lietuvių kalbą verčiamas dažniausiai asmens gydytojas arba šeimos gydytojas. Tas gydytojas nebūtinai yra tas pats visiems šeimos nariams, ir jį galima pakeisti kas pusę metų. Apie fastlege tvarką rašoma čia.

Toliau skaityti „Kam Norvegijoje priklauso FASTLEGE (pastovus gydytojas)?”

Organizuotas bendravimas Norvegijoje. Padeda ar trukdo?

Like barn leker best? (panašūs vaikai geriausiai žaidžia)

Mūsų berniukas lanko darželį, jam penki. Labai mėgsta būti su dviem kitais berniukais – Simonu ir Andersu. Bet auklėtojos ne visada leidžia. Kai paklausiau kodėl – atsakė, kad nereikia grupuočių (grupperinger). Vaikai negali draugauti tik su vienais, o su kitais – ne. Reikia draugauti su visais, nes visi lygūs, ir negali būti atstumųjų. Tada dar susirinkime tėvams paaiškino, kad darželio auklėtojai pergrupuoja vaikus, kad kai kurie draugai nesuliptų į neišardomas grupeles, nes taip atsiranda atstumtieji ir gali būti mobingas. (Imigranto pasakojimas).

Kai kurie imigarantai susitaiko ir pritaria tokiai praktikai, kiti stebisi.

Feisboko grupės „Gyvenu Norvegijoje” dalyviai dalijasi patirtimi:

Auginu du vaikus, kurie lankė skirtingus darželius, ir abiejose tokia praktika. Aš suprantu ir tam pritariu.

Žinoma, kad tai gerai. Vaikai turi su visais mokėti bendrauti. Kitąmet į skirtingas  mokyklas gal eis, ir ta trijulė bus išardyta, o sūnus liks vienas, bus atstumtasis, jei dabar kitus atstumia.

Taip, ir darželyje, ir mokykloje tokia praktika. Su geriausiai draugais galima susitikti po darželio ir mokyklos, per pertraukas. Bet suolo draugai keičiami kas dvi savaites, vyksta įtraukos politika bendrų projekų užsiėmimų metu. Labai pozityviai tai vertinu.

Toliau skaityti „Organizuotas bendravimas Norvegijoje. Padeda ar trukdo?”

Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta

Slaptos, bet galingos taisyklės

„Kažkas atsitiko, net nesupratau kas – ir manęs nebemėgsta, nors anksčiau buvo kitaip. Niekas nepasako, nepaaiškina kodėl. Galiu tik spėlioti. Galvoju taip: važiavome su kolegomis į Lietuvą savaitgaliui. Esu iš Vilniaus ir viską puikiausiai pažįstu savo gimtąjame mieste, bet organizatoriai mano nuomonės nepaklausė. Jie kasdieniniam maitinimuisi užsakė visiems restoraną. Jame maistas buvo siaubingas ir brangus. Komentavau viešai: „Kodėl šaly, kur tiek gero maisto, pasirinkta tokia prasta vieta?“ Ir bum – vadovybė (kelionės organizatoriai), manęs nebemėgsta, elgesys mano atžvilgiu pasikeitė. Nežinau, ar sugebėsiu tai pakeisti, ar geriau ieškotis kito darbo… Gaila, kad kolegos nepamatė mano miesto iš geriausios pusės. Nematomosios norvegiškos intrigos – toks vaikų darželis, kad trūksta žodžių. Norvegai nemėgsta kritikos, net jei ji pagrįsta. Tarsi leidžiama išsakyti savo nuomonę, visi kalba nieko nesakydami, arba tyli, kokios bus pasekmės – neaišku. Visi lygūs, bet vadovų kritika – tabu, nebent už akių. Kai tokios neaiškios taisyklės, žmonės įsibaugina, nesako savo tikrosios nuomonės ir apsimeta kad gerai, nors taip tikrai nėra.” (Lietuvė, gyvenanti Norvegijoje daug metų).

Toliau skaityti „Socialinė kontrolė Norvegijoje: nematoma bet griežta”

BHT įmonės funkcijos

BHT – profesinės sveikatos priežiūros įmonė. Daugelis Norvegijoje veikiančių verslų privalo turėti sutartį su tokia įmone ir nuolatos palaikyti kontaktus su ja. Nuo 2023 metų reikalavimai sugriežtinti. Darbo inspekcija tikrina ar turite sutartį su tokia įmone ir ar tvarkoma HMS jūsų įmonėje.

Ypač griežti reikalavimai taikomi verslams, kurių darbo vietose yra didesnė rizika susižaloti ar sirgti. Tai liečia ir statybų verslą.

Toliau skaityti „BHT įmonės funkcijos”