Norvegijos lygybė: visi lygūs ir lygiaverčiai. Ar tai įmanoma?

Straipsnio garso įrašas

Ar įmanomas progresas, jie visi lygūs ir niekas neisistengia? Ar visi Norvegijoje turtingi, o gal čia irgi egzistuoja turtinė nelygybė, tik užslėpta? Kodėl Norvegijoje taip stengiamasi mažinti turtinius kontrastus ir atskirtį? Kodėl Norvegijoje dideli mokesčiai ir kas iš to laimi? Ar reikia perskirstyti pinigus, paimti iš turtingųjų ir atiduoti nepasiturintiems? Kodėl Norvegijoje padedam silpniesiems, o stiprieji tegyvena savo galva?

Pradinėje mokykloje pažymiai nerašomi.

Lygybė – viena iš svarbiausių norvegiškų vertybių. „Nesi geresnis nei kitas“ -kalama vaikams nuo mažumės. Gal manai kad esi gražesnis, protingesnis ar dar kitaip pozityviai „ -esnis“? Ne, čia tik tau taip atrodo. Geriau kad neatrodytų.

Toliau skaityti „Norvegijos lygybė: visi lygūs ir lygiaverčiai. Ar tai įmanoma?“

Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas

Individulistinė Norvegijos visuomenė

Straipsnio garso įrašas

Dar viena dominuojanti Norvegijoje vertybė yra nepriklausomybė, ji persmelkia visą norvegišką gyvenimą. Ji puoselėjama nuo gimimo. Vaikams daug leidžiama, darželyje, mokykloje auklėtojų ir mokytojų autoritetas nėra labai žymus. Žmonių santykiai nesuvaržyti priklausomybe, niekas niekam nieko neskolingas.

Toliau skaityti „Aš pats sau ir nuo nieko nepriklausomas“

Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Toliau skaityti „Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.“

Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.

Norvegija iš pirmo žvilgsnio – mandagių, ramių, besišypsančių žmonių šalis. Visi atsipalaidavę, nėra grubumo. Vis dėlto norvegų elgsena apgaulinga, nes jų veidas ar gestai naujai atvykusiems nieko nesako. Norvegai nėra atviri. Jų santūrumas, ugdomas nuo vaikystės, jis imigrantams – neperskaitoma kaukė. Nežinai, ką norvegas galvoja, nes čia nedemonstruojamas subjektyvus požiūris pašnekovui, reakcija į bet ką – tokia pati, t.y. – jokios.  Oficialioje aplinkoje tikimasi  komunikacijos be emocijų, dalykiškumo. Kultūringo norvego garbės reikalas – išlikti ramiu bet kokiu atveju. Bendraudamas jis nereaguoja į pašnekovą arba įvykį, o rodo savo išsiauklėjimą, manieras. Sužinojus apie nemalonų įvykį, nelaimę, norvegui svarbiausia pademonstruoti, savo geležinę savitvardą: „manęs niekas neišmuš iš vėžių“. Net ašarėlė neišriedės, sužinojus net apie tragediją.

Taigi ir jums reikia būtinai to išmokti.

Norvegijoje yra konfliktų vengimo kultūra. Negatyvas čia nepriimtinas, todėl jie reiškiasi paslėptai ir iškreiptai. Socialinė kontrolė, nepripažįstant jokių išorinių pykčio apraiškų, sukelia vidinį konfliktą, ir tada žmonės reiškia negatyvius jausmus pasyvia agresija.

Imigrantams iš šalių, kuriose pyktis reiškiamas atviriau, sunku pagauti signalus. Jie nesupranta, kad šypsena nebūtinai reiškiamas palankumas. Neišmokę bendrauti pagal norvegiškas normas, galite turėti problemų.

Tai, kas žmogiška yra ir norvegams nesvetima, taip pat ir konkurencija. Jie ir konkuruoja, ir lyginasi, tačiau tai slepia, nes taip yra išauklėti nekritikuoti, nekonkuruoti, todėl daro tai paslapčia. Taip atsiranda manipuliatoriai-virtuozai, kurių nepažinsi iš pirmo žvilgsnio, niekuo neapkaltinsi, nes viskas padaryta su šypsena ir geranorio kauke. Kovojama slaptai: kenkiant, ignoruojant ar nekreipiant dėmesio į idėjas, vagiant kito mintis ar pasiūlymus. Pasyvusis agresyvumas būdingas šalyse, kuriose vyrauja  konfliktų vengimas, socialinėmis visuomenės normomis ir auklėjimu įdiegtas privalomasis pozityvumas, linksmumas, nuolatinė šypsena.  

Toliau skaityti „Dėmesio: pasyvusis agresyvumas.“

Velykos Norvegijoje.

Norvegiškos tradicijos ir Raudonojo kryžiaus gelbėtojų patarimai poilsiaujantiems kalnuose.

Klausytis straipsnio garso įrašo galite čia

“Per velykas Osle jaučiausi kaip R. Bredberio fantastinio apsakymo herojė. Išėjusi paklaidžioti po miestą, nesupratau, kur aš esu – mėnulyje, ar mieste, kur žmonės neseniai buvo išnaikinti bakteriologiniu ginklu. Taip, uždarytų parduotuvių vitrinose puikavosi kiaušiniai ir viščiukai, geltonos žvakės ir staltiesės, bet žmonių gatvėse nesimatė. Tik kartais nuslinkdavo grupelė juodaodžių paauglių ar toks pats, kaip ir aš išsigandęs, nesuprantantis, kas vyksta, turistas” – pasakoja Lina iš Lietuvos apie Norvegijoje praleistas kelias velykines dienas 2010 metais.

Dabar 2021 metai, ir velykos vėl kaip kasmet atėjo su saule ir pavasariu. Tik šie metai dar labiau ištuštino gatves dėl Covid -19 pandemijos. Dar labiau panašu į globalią katastrofą, nes žmonės su kaukėmis. Viskas uždaryta, nes uždarė valdžia. Galioja griežtos taisyklės riboti socialinius kontaktus. Osle tai juntama, gatvės tuščios. Bet žmonės siautėja maisto parduotuvėse, kurios vienintelės atidarytos, ir perka perka perka… Dauguma norvegų iškeliavo į savo hyttas, nes keliauti į  užsienį griežtai nerekomenduojama. Nors ir nedraudžiama, bet grįžę iš užsienio į Norvegiją baudžiami apgyvendinimu karantino viešbučiuose, nors gal stovi tušti jų namai. Taigi tenka pamiršti turkijas ir ispanijas, tada hytta – geriausai išeitis tiems, kas ją turi ar sugebėjo išsinuomoti.

Toliau skaityti „Velykos Norvegijoje.“

Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.

2011 metais Norvegiją sukrėtė ypatinga byla. 8 metų Moniką jos mama Kristina, parėjusi iš darbo, rado negyvą. Bergeno policija bylą greitai nutraukė, nes, anot jų, mergaitė pati sau atėmė gyvybę. Nors atvejų, kad tai padarytų mažas vaikas Norvegijoje anksčiau nepasitaikė, bet Amerikoje, pareiškė Bergeno policija, tokių atvejų yra buvę… Vėliau paaiškėjo, kad policija klydo, ir byla buvo tirta iš naujo. Ką tik perskaičiau knygą apie šią mane labai dominusią bylą , ir ji sukėlė daug minčių…

Knygos viršelis
Audio įrašas

„Kova už Moniką. Istorija apie vieno vaiko žudiko medžioklę“ (Kampen for Monika,  Historien om jakten på en barnemorder. Autoriai Aasa Christine Stoltz ir Stig Nilsen, 2019). Tai yra knyga, kurią turime skaityti ir apie ją rašyti. Neabejoju, kad ši tragiška byla išliks ir Norvegijos kriminalistikos, ir lietuvių Norvegijoje istorijoje.

Jei domina daugiau – bylą, ir pirmą ir antrą tyrimą, labai plačiai nušvietė ir Lietuvos, ir Norvegijos žiniasklaida (video medžiaga su visais veikėjais).

Tiems kurie nežino ar primiršo – istorija trumpai

2011 metai, lietuvė Kristina Šviglinskaja su 8 metų dukrele Monika gyvena prie Bergeno ir dirba žuvų fabrike. Ji susipažįsta su lietuviu Darium Lukoševičium, ir po kurio laiko jis apsigyvena moters namuose. Neilgai trukus Kristina, pamačiusi, kad iš šitų santykių nieko gero tikėtis negalima, paprašo vyriškį išsikraustyti. Jis taip ir padaro. Į Kristinos el.paštą ir feisbuką iš kažkokių nežinomų siuntėjų ima eiti grąsinančios žinutės. Kristina mano, kad jas siunčia buvęs sugyventinis ir ima jo bijoti.

Toliau skaityti „Nuskambėjusi Lietuvoje ir Norvegijoje MONIKOS byla. Ko išmokome. Mintys perskaičius knygą.“

Covid-19 (taisyklės atvykstantiems į Norvegiją)

Šiuo metu (iki 2021 m. vasario 28 d.) į Norvegiją įleidžiami tik Norvegijoje gyvenantys (reziduojantys) asmenys. Yra išimtys.

Savideklaracijos forma (privaloma): prieš atvykdami išsispausdinkite, užpildykite ir turėkite. Daugiau infomacijos čia. Pildykite skaitmeniniu būdu čia.

Atvykstantiems užsieniečiams būtina turėti neigiamą Covid-19 testo pažymą, bet yra išimtys.

Privalomas pakartotinis testas. Privaloma pasidaryti testą atvykus į Norvegiją. Testas privalomas visiems nuo 2021 m. sausio 2 dienos , su kai kuriomis išimtimis. Vaikams iki 12 metų testo nereikia.

KARANTINAS

  • Visi atvykę privalo būti karantine 10 dienų (yra išimtys)
  • Atvykusieje privalo vykti į karantinavimosi (izoliacijos) vietą.
  • Vykdami į karantino vietą privalote dėvėti kaukę.
  • Kartu iš užsienio atvykę asmenys gali karantinuotis vienoje vietoje.
  • Privaloma karantinuotis 10 dienų (net su neigiamu testu).
  • Jei pasireškė simptomai – kreipkitės med. pagalbos, telefonas +47 116117

KARANTINO VIETA

Atvykus iš užsienio iš principo visiems yra privalomas karantino viešbutis. Jo kaina 500,- nok / parai privačiam asmeniui, 1500,- nok/ parai įmonei. Karantino viešbutyje darmo nemokami Covid – 19 testai.

IŠIMTYS, t.y. karantino viešbutis nebūtinas tiems, kurie:

  • Gyvena Norvegijoje (deklaravę čia gyv. vietą) nuosavame arba nuomotame būste
  • Gyvens būste, atitinkantį karantinavimosi reikalavimus: atskiras kambarys, vonios kambarys ir tualetas, vieta ruošti maistui. Tai gali būti hytte, viešbutis, nuomojamas apartmentas ir pan.)
  • Sutuoktiniai ir vaikai gali karantinuotis pas sutuoktinį, legaliai gyvenantį ir turintį būtą Norvegijoje;
  • Turintys darbdavio parūpintą būstą atitinkantį reikalavimus;
  • Vairuotojai;
  • Yra kitos išimtys;
  • Privaloma pateikti dokumentus: apie nuosavą ar nuomojamą būstą; tai gali būti gyv. vietos pažyma, norv. bostedsattest, būsto nuomos sutartis, darbavio raštas apie suteikiamą būstą ir sąlygas ten ir pan.) ;

Atvykusiems iš Lietuvos reikia būti karantine 10 dienų. Situacija gali keistis sekite bendrąją informaciją .

Yra išimtys, kai nereikia karantinuotis nei darbo valandomis, nei laisvalaikiu, apie jas skaitykite bendroje informacijoje.

Būnant karantino vietoje yra privaloma:

  • Išeiti galima tik jei įmanoma išvengti artimo kontakto su kitais asmenimis, neskaitant tų, su kuriais gyvenate;
  • Draudžiama būti darbo vietoje, kur yra kitų žmonių,
  • Taip pat − mokykloje ar vaikų darželyje;
  • Draudžiama naudotis viešuoju transportu (nebent vykstama iš ar į kelionės vietą, ty oro uostą, jūrų uostą ar pan.). Tada – privaloma veido kaukė, (virš 12 metų asmenims).

KAS APMOKA SU KARANTINAVIMUSI SUSIJUSIAIS IŠLAIDAS?

Bendrai nustatytos tvarkos nėra. Jei keliaujate privačiai, visos išlaidos – jūsų rūpestis. Jei į  Norvegiją atvykote dirbti, testavimą organizuoja ir apmoka darbdavys arba užsakovas. Jei keliaujate darbdavio nurodymu į taip oganizuojamą darbą, kad dirbama važinėjant į Norvegiją ir atgal – visų išlaidų apmokėjimai (apgyvendinimas, karantinavimosi dienos ir kt. yra susitarimo su darbaviu reikalas). Iš principo turėtų apmokėti darbdavys (pagal turimą darbo sutartį), bet geriausia kad visas aplinkybes sutartumėte raštu.

KITA:

  • Šios taisyklės galioja atvykstantiems iš Lietuvos
  • Atvykusiems iš kitų šalių gali galioti kitos taisyklės.
  • Atvykstantiems iš Didžiosios Britanijos – jau galioja sugriežtintos taisyklės
  • Taisyklės gali keistis – pasitikrinkite.
  • Visą informaciją lietuviškai, skelbiamą oficialių Norvegijos institucijų rasite čia.

Nuolat atnaujinama informacija feisbuko grupėse Gyvenu Norvegijoje ir Dirbantiems Norvegijoje. Junkitės!

Kaip mokytis norvegiškai

Pukiais patarimais dalijasi Simona Čepulevičiūtė

Ar žinojote, jog norvegų kalbos galima mokytis visiškai nemokamai? Norėčiau pasidalinti su jumis savo patirtimi, įdomiais šaltiniais bei vietomis kur tai galite daryti.

KALBĖJIMAS

Pradėti kalbėti yra labai svarbu, tačiau tai ir vienas sudėtingiausių uždavinių, tad mano pasiūlymas – språkkaffe („kalbos kavinė“) bei savanorinė veikla:

Savanorinės veiklos pasiūlymai:

  • Frivillig.no (galima ieškoti pagal gyvenimą vietą, visoje Norvegijoje)
  • Røde Kors (Raudonasis kryžius, siūlo įvairiausias veiklas)
  • Įvairios organizacijos/įmonės – patogiausia susirasti kontaktinį asmenį.

Språkkafe:

Renginiai/užsiėmimai. Gal turite kokį pomėgį, pvz., megzti? Savivaldybės, įvairios organizacijos organizuoja susibūrimus įvairiomis tematikomis, tad tiesiog panaršykite internete pagal norimą raktažodį.

KLAUSYMAS

SKAITYMAS

ŽODYNAI

Geriausias, mano nuomone, LEXIN. Galima versti į lietuvių kalbą

UŽDUOTYS/GRAMATIKA

Taigi – belieka tik noro ir pirmyn!

Kita Norvegijos pusė. Skaudi gydytojos patirtis šioje šalyje. Atsisveikinimas su Norvegija, o gal „Iki pasimatymo“ ?

Galite skaityti straipsnį arba klausytis įrašo.

Ingen beskrivelse er tilgjengelig.

Gydymo centro «Daivike» savininkė ir daktarė Daiva sako Norvegijai: «Sudie»…O gal iki pasimatymo? Daiva Medalinskaitė Johansen ketina grįžti į Lietuvą po 27 Norvegijoje praleistų metų ir gana sėkmingos gydytojos karjeros. Gydytoja ji dirbo nuo 2000, taigi jau dvidešimtmetį.“Visada jaučiau, kad noriu gyventi Lietuvoje“, – sako ji.

Gydytoją Daivą Norvegijoje pažįsta ne vienas. Gydymo centro „Daivikė“, kuri šešis metus veikė Askime, uždarymas, sukėlė daug kalbų. Ne vienas spėlioja, kas atsitiko.

Daiva – viena iš kelių pirmųjų lietuvių imigrantų, į Norvegiją atvykusi keliais metais vėliau nei aš. Su Daiva kartu kūrėme Norvegijos lietuvių bendriją, kartu buvome valdyboje. Visiems žinomas jos noras padėti tautiečiams, organizuoti renginius, būti lietuviškų įvykių sūkūryje. Daivą, kaip žmogų ir kaip gydytoją, pažįsta labai daug Norvegijos lietuvių.

Toliau skaityti „Kita Norvegijos pusė. Skaudi gydytojos patirtis šioje šalyje. Atsisveikinimas su Norvegija, o gal „Iki pasimatymo“ ?“

Norvegijoje gyvūnai laimingesni nei Lietuvoje. Kodėl?

Gyvendami svečioje šalyje visada lyginame kaip čia ir kaip pas mus, Lietuvoje. Šįkart – žvilgsnis ne į žmones, o į mūsų mažuosius draugus – gyvūnus. Gyvūnų teisės, rūpinimasis tais, kurie negali savimi pasirūpinti rodo kiek toli šalis pažengusi humanizmo, civilizacijos keliu.

Tekstą parašė Simona Čepulevičiūtė

Toliau skaityti „Norvegijoje gyvūnai laimingesni nei Lietuvoje. Kodėl?“