Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros

Norvegijoje apie 30 proc. gyventojų nuolat vartoja alkoholį, išgeria kas savaitę. 10 proc. Norvegijos gyventojų, manoma, turi problemų dėl alkoholio, rodo Norvegijos centrinio statistikos biuro duomenys. Su šia problema susiduria ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai. „Niekas, net ir tie, kurie mane mylėjo, nesugebėjo man padėti, aš juos kankinau. Aš nevaldžiau savo gyvenimo“, – pripažįsta su alkoholizmu kovojęs tautietis. 

Norvegijoje alkoholis yra brangus, jo pardavimas griežtai reguliuojamas. Alkoholio reklama draudžiama, vynas ir stiprieji gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse „Vinmonopol“, jos sekmadieniais nedirba. Alaus galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėse, bet tik iki tam tikros valandos ir ne sekmadienį. Todėl „Taxfree“ parduotuvės Norvegijos oro uostuose visada pilnos žmonių – jie perka alkoholį, parskridę iš kitų šalių, nes čia jis parduodamas kiaurą parą ir yra pigesnis.Daugelis žino taisyklę: vyksti į Norvegiją – apsirūpink alkoholiu. Norvegijoje šalta, žmogus jaučiasi vienišas, pramogų mažai, paplitęs savaitgalinis girtavimas, kai pradedama gerti penktadienio vakarą ir baigiama sekmadienį, nes ruošiamasi į darbą.

Lietuvoje buvęs kultūros darbuotojas, Norvegijoje transporto srityje dirbantis Tomas sako, kad šioje šalyje lengva įklimpti į alkoholizmą, jei turi polinkį.

„Imigrantiška vienatvė užknisa. Esi niekam nesvarbus ir neįdomus. Naujoje šalyje viskas pradedama nuo nulio, tavo anksčiau turėtas statusas ir socialiniai ryšiai išnyksta. Tai gali varyti į neviltį. O jei dar gyveni ne mieste, o gyvenvietėje ar priemiestyje, kurioje pagrindinis kultūros centras – degalinė?

Tada lieki pats su savimi ir alkoholis – tavo vienintelis ir geriausias draugas. Pinigų uždirbi, išmoksti alkoholiu apsirūpinti iš anksto. Reikia daug valios ir vidinės stiprybės, kad atsispirtum“, – pripažįsta pašnekovas. Jis pats sugebėjo neįklimpti į alkoholį, nes atrado pomėgį – keliones.

Toliau skaityti „Norvegijos lietuvis apie kovą su alkoholizmu: man nebuvo svarbu nei aplinka, nei tėvų ar žmonos ašaros”

Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?

Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.

Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)

Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)

Nuvyrinti vyrai?

Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.

Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?

Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.

Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.

Toliau skaityti „Norvegijoje moteriški vyrai ir vyriškos moterys?”

Kas stebina užsieniečius Norvegijoje

Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.

Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.

Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:

Toliau skaityti „Kas stebina užsieniečius Norvegijoje”

Kritika ar galimybė tobulėti?

Išmokime kritikuoti ir priimti kritiką.

Kas tai – skundas, kritika, o gal pastaba, patarimas? Norvegai turi daug eufemizmų tam pačiam žodžiui, nors esmė ta pati – tai pastaba apie tai, kas kam nors nepatiko ar ką galima daryti geriau. Kaip į tai bus sureaguota, priklauso nuo to kas pasakė, kodėl pasakė, kaip pasakė ir kam pasakė.  

Pexels, Andrea Piacquardio
Toliau skaitytiKritika ar galimybė tobulėti?

Norvegiška senatvės pensija.

Ar visi gali tikėtis nemažų norvegiškų pensijos sumų ir oraus pensininko gyvenimo? Ar norvegišką pensiją gaus visi, gyvenantys Norvegijoje? Kiek metų reikia čia gyventi, kiek reikia dirbti, kiek uždirbti – ar tai svarbu? Ar gausi „norvegišką pensiją”, jei Norvegijoje gyveni tik kelis metus? Kokia ta Norvegiška pensija? Ar galima išvykti gyventi į kitą šalį ir išsivežti norvegišką pensiją?

Apie pensiją yra daug mitų ir pensinės sistemos nesupranta patys norvegai – tai tikra tiesa. Pensinė sistema nuolat kinta, be to pensijų mokėjimas priklauso nuo asmens gimimo metų. Tai sudėtinga sistema su painiais apskaičiavimais.

Pexels nuotrauka

Jaunimui atrodo kad senimui nedaug bereikia – vaikai užauginti, butai išmokėti. Puoštis ir gražintis – irgi nėra ko, kokia prasmė. Senimas mano kitaip. Juk blogėja sveikata ir dažnesni vizitai pas gydytojus, brangios procedūros ir vaistai. O jei nori gerai atrodyti, ir jaunystė nebepuošia, tai daug kainuoja. Be to ir senimui norisi pramogų ir kultūrinio gyvenimo. Daugelis mano – išeisiu į pensiją, tada jau pagyvensiu sau, ypač jei visą gyvenimą dirbta.

Čia dar kartą apibendrinu visą surinktą informaciją apie norvegišką pensiją.

Toliau skaityti „Norvegiška senatvės pensija.”

Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.

Pexels, Gabriela Palai

Daugiausia apie vienatvę Norvegijos spauda ėmė rašyti 2019 ir 2020 metais, kai per kalėdas, gruodžio 25 d. nusižudė Norvegijos princesės Martha Louise buvęs sutuoktinis, rašytojas ir tapytojas Ari Behn. Tarsi pranašaudamas sau ateitį jis 2015 m. parašė knygą „Døden er en avposring” (Mirtis yra tarsi atsitraukimas), apie meilę, mirtį ir vienatvę. Tada socialinėse medijose plito raginimas pastebėti vienišus -ypatingai kai visi švenčia ir vienatvė labiausiai slegia – ir atverti jiems savo namus. Bet šis judėjimas greitai nurimo kaip nebuvęs.

Būti vienam gerai, kai tai pasirenki pats. Vienatvė yra puiku, kai ji yra laikina. Tik asketai, atsiskyrėliai gyvena vieni ilgus periodus, bet vėlgi – patys tai renkasi. Vienatvė negali būti primesta. Ilga vienatvė yra destruktyvi. Vienatvė tarp žmonių – baisi. Žmogus – socialinė būtybė, trokšta dėmesio ir pripažinimo. To ilgą laiką neturint, nepaisant kiek vaidinsi kad tau gerai vienam, rezultatas gali būti depresija.

Žinoma, vienatvės, o kartu ir depresijos priežastys gali būti medicininės, tai psichologų ir psichiatrų reikalas.

Pakalbėkime apie paprastąją vienatvę, kuri dar nėra peraugusi į sutrikimus.

Toliau skaityti „Vienatvė – Norvegijos baubas. Kodėl? Ir kaip jį nugalėti.”

Norvegiška mantra „Det går sikkert bra”

Apie kultūrinius skirtumus. Kodėl norvegai nepersistengia, o imigrantai linkę prisiima visą atsakomybę?

Nesureikšminti mokomi nuo vaikystės

Išminčiai moko: Gyvenime reikia atskirti, kas yra svarbu, o kas ne. Jei nieko negali pakeisti – kam nervintis, jei gali pakeisti – keisk, kam nervintis. Kažkas atsitiko – ar verta nervintis, nes jau atsitiko. Dar neatsitiko, bet bijai kad atsitiks – daryk viską, kad neatsitiktų, bet nesinervink. Visai tai daug kam žinoma, tačiau taikyti gyvenime šią teoriją reikia išmokti.

Toliau skaityti „Norvegiška mantra „Det går sikkert bra””

Kodėl norvegai pasitiki valdžia

Straipsnio garso įrašas

„Tie norvegai tokie patiklūs ir naivūs,” – galvoja ne vienas imigrantas – „kad juos taip lengva apgauti”. Tačiau būten ši palanki ir pozityvi kultūra imigrantus traukia į šią šalį. Kaip atsiranda įstatymų laikymosi, visuotinio moralumo kultūra? Kodėl Norvegijoje ji palaipsniui dingsta? Kodėl vis dažniau taikoma griežtesnė kontrolė ir sankcijos?

Valdžia – geroji teta ar piktas dėdė?

Įvairiose visuomenėse yra skirtingas požiūris į valstybės aparatą. Vienose tas valstybės aparatas – tai mes (pvz. Norvegijoje, kt. Skandinavijos šalyse), nes vykdo žmonių valią, atstovaujamą demokratiškai išrinkto Parlamento, kuris leidžia įstatymus. Kitose visuomenėse valdžia yra prievartinis baudžiamasis aparatas, paprasto žmogaus priešas.

Toliau skaityti „Kodėl norvegai pasitiki valdžia”