Kodėl kartais nesuveikia sistema ir susižalojęs darbe žmogus lieka be išmokų ir net su skola? Nors buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkinga. Norvegija juk yra rimta, civilizuota šalis, kurioje viskas turėtų veikti be jokių sutrikimų. Deja, ne visada.
Ką labai svarbu žinoti?
Norvegijoje, nors taisyklės gana aiškios, kartais atsitinka taip, kad jos nesuveikia dėl tam tikrų klaidų. Tada sunku gauti pagalbą ir informaciją. Dažniausiai tai atsitinka užsieniečiams. Pasiklystama tarp institucijų ir jų kompetencijų, ir padėtis, atrodo, yra be išeities.
Straipsnis padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų. Nepatingėkite, perskaitykite ir įsigilinkite.

Sistemos trūkumais įsitikino Florin Sauluc iš Rumunijos, kuris dirbo Tiktok-kompiuterių centre prie Hamaro. Darbe jis nukrito iš aukščio ir susižalojo kojas. Būtent tada jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Jis tikėjosi, kad viskas yra legalu, ir kad dirbant Norvegijoje jam automatiškai yra suteiktos visos socialinės garantijos. Bet taip neįvyko. Nuoroda į straipsnį.
Nelaimė atsitiko pernai, 2024 m. rugpjūčio 10 d.
Vyras dirbo elektriku ir krito iš beveik 4 metrų aukščio ant betoninių grindų. Jis susižalojo kojas. Pirmąją pagalbą jis gavo Elverum ir Gjovik ligoninėse. Nors tikėjosi, kad skubi medicininė pagalba gaunama nemokamai, bet ligoninė už suteiktas paslaugas sąskaitą (200 000,- nok) atsiuntė nukentėjusiam. Susižalojusįjį ištiko šokas.
Dėl traumos žmogus ilgai buvo nedarbingas, bet ligos išmokas gavo tik dvi savaites, iš darbdavio. Po to nebegavo nieko, nors toliau turėjo biuletenį. Užsienietis liko Norvgeijoje ir gyveno darbdavio parūpintame būste. Jam buvo labai sunku, nes jis nevaikščiojo. Padėjo kolegos. Po kurio laiko draugas jį nuvežė į Rumuniją. Čia sunkiai sekasi išgyventi, nes tolimesnis gydymas brangus, o kur dar išlaidos reabilitacijai ir kitiems specialistams. Jis iki dabar vaikšto su ramentais ir gali likti neįgalus visam laikui.

Dagbladet dienraščio straispnio nuotrauka, nuotrauka privati.
Tik įsikišus laisvanoriškoms organizacijoms ir – galiausiai – profsąjungų advokatams ir praėjus pusei metų ši sudėtinga byla pajudėjo iš mirties taško.

Pasigilinkime ir išmokime svarbias pamokas.
Taisyklės sako kad ES piliečiai privalo gauti nemokamą medicininę pagalbą pagal EEE dvišales sutartis. Be to, visi dirbantieji Norvegijoje turi būti apdrausti privalomujoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe (no. yrkeskadeforsikring) ir nuo pirmos savo darbo Norvegijoje dienos yra socialinio draudimo (NAV) nariai (jei registruoti darbuotojų registre).
Kas atsitiko? Kur klaida? Žurnalistai vsiką išsiaiškino. Bet kaip norvegiškų taisyklių, įstatymų ir institucijų džiunglėse turi susigaudyti darbuotojas iš užsienio? Juk tai praktiškai neįmanoma. Užsienietis atvyksta į civilizuotą šalį, eina į darbą ir ….susižalojęs pasijunta be jokių teisių. Pasirodo, sistema yra sudėtingesnė, nei atrodo.
Visa problema, pasirodo, glūdi tame, kad Rumunijos piliečio tiesioginis darbdavys buvo Didžiosios Britanijos bendrovė ANGLO EUROPE LIMITED (NUF). NUF – užsienio bendrovė, registruota Norvegijoje. O jei dirbi NUF, tai problemų kyla dėl to, kad kartais darbdavys nesupranta Norvegijos įstatymų ir padaro klaidų.
Registruotas netinkamame registre
Nors susižalojęs asmuo buvo gavęs HMS kortelę (privalomą visiems statybų darbuotojams) ir net ją rodė ligoninėje, tačiau ši kortelė, kuri turėtų tarnauti kaip garantas kad viskas legalu, nepadėjo. HMS kortelės išdavimą administruoja Norvegijos darbo inspekcija. Ji išduodama tik tada, kai darbuotojas yra registruotas privalomuosiuose registruose «nødvendige offentlige registre». Už registravimą atsakingas darbavys, pats darbuotojas apie tai net nieko nežino.
Pasirodo, šis darbuotojas buvo registruotas ne AA- registre (darbdavių ir darbuotojų registras, tada jis patektų į sistemą ir taptų Norvegijos soc. rūpybos draudimo , t.y. NAV, nariu), o kitame registre OAR-registeret. Pastarasis yra užsieniečių, atliekančių laikinus darbus Norvegijoje, registras. Šiame registre esantys nėra Norvegijos sveikatos priežiūros sistemos nariai. Todėl ligoninė ir nerado susižalojusio Florin Sauliuc, kaip priklausančio Norvegijos sveikatos draudimo sistemai, ir todėl jam buvo išsiųsta jį šokiravusi sąskaita už paslaugas ligoninėje.
Ligos išmokų jis irgi negavo, nes, pasirodo, niekada jų ir neprašė. Susižalojęs darbe užsienietis galvojo, kad Norvegijoje viskas tvarkosi savaime arba kad kažkas kitas tvarkys šiuos formalumus, ir visos išmokos automatiškai bus mokamos. Taip, deja, neįvyko.
Žurnalistai kreipėsi į NAV. Jų darbuotojai miglotai atmena, kad tarsi ir buvo susisiekę su Rumunijos piliečiu ir informavo jį apie būtinybę rašyti prašymą ligos išmokoms gauti. Kokia kalba buvo kalbama, irgi nežinia. Užsienietis sako, kad tokios informacijos negavo. Bet esmė tame, kad NAV darbuotojai neprivalo ieškoti kiekvieno pretenduojančio į ligos išmokas asmens ir raginti jį rašyti prašymus gauti išmokas. Žmogus turi tai daryti pats, bet pirmiausia, aišku, jis žinoti apie tai. Iš kur užsienio darbuotojas galėtų tai žinoti ne NAV reikalas.

Nesaugus darbas
Prieš atvykdamas į Norvegiją dirbti, imigrantas iš Rumunijos 8 metus gyveno Anglijoje. Jis legaliai dirba įmonėje Anglo Europe Limited. Šis darbdavys komandiravo jį vykdyti užduočių projekte Norvegijoje. Jis čia, Norvegijoje, ėmė dirbti užsakovui Velox Electro Nordics.
Norvegijoje prasidėjo nesklandumai. Rumunijos pilietis teigia, kad tvarka Tik tok-centre Hamare, kur jis dirbo, buvo bloga, darbas – nesaugus. Norvegijos darbo inspekcija (Arbeidstilsynet) Norvegijoje tai irgi patvirtina. Atvykę į nelaimės vietą, inspektoriai nustatė, kad įmonė Velox Electro Nordics, t.y. užsakovas, kuriam dirbo susižalojęs darbuotojas, neužtikrino darbuotojo saugumo.
Iš niekur informacijos negavo, nes niekur nesikreipė
Susižalojęs užsienietis teigia, kad darbo inspekcija su juo net nebendravo. Darbo inspekcijos užduotis yra duoti sankcijas darbdaviui už darbo saugos pažeidimus ir užtikrinti, kad viskas vyktų saugiau ateityje. Darbo inspekcija gali suteikti infomaciją, ką daryti susižalojusiam asmeniui, jei šiuo klausimu į ją būtų kreiptasi.
Po nelaimingo įvykio susižalojusįjį apklausė policija, bet daugiau su juo nesusisiekė. Policijoje buvo užvesta byla, bet ji nutraukta. Policija taip pat, pagal esamą tvarką, neprivalo suteikti informacijos nukentėjusiąjam. Jos pareiga – ištirti ar buvo nusikalstama sudėtis įvykyje.
Ligoninės atsakomybė yra gydyti, bet gydytojai taip pat neprivalo informuoti susižalojusiojo apie jo teises Norvegijos draudimo sistemoje.
Tiktok- sentras, kur buvo atliekamas darbas ir kur susižalojo imigrantas, priklauso Izraelio bendrovei Green Mountain. Statybas ten vykdo CTS Nordics, gavusi milijardus už šį projektą. Kita įmonė, Velox Electro Nordics, irgi iš dalies priklausant CTS, yra rangovas, samdantis atlikti darbams subrangovą Anglo Europe Limited. Būtent ši įmonė yra susižalojusio Rumunijos piliečio Saulucs, darbdavys (su šia įmone yra pasirašyta darbo sutartis).
Anglo Europe Limited yra Norvegijoje registruota užsienio įmonė (NUF) ir neturi privalomojo darbo traumos draudimo (no. yrkesskadeforsikring). O kaip dėl kitų darbo vietoje dirbusių įmonių? Deja, atskomybės priimti jos nelinkusios.
Lennart Olsen, atsakingas Velox Electro Nordics atstovas sako, kad su susižalojusiu darbuotoju buvo palaikomas kontaktas. Green Mountain (savininkas) kontaktuoja su CTS Nordics (užsakovas) ir reikalauja kad darbo sąlygos būtų saugesnės, taip pat reikalauja, kad susižalojęs darbuotojas gautų visą reikiamą pagalbą. Green Mountain sako, kad žino apie tai, kas įvyko ir nors, sako jie, tiesiogiai nėra atsakingi už susižalojusį darbuotoją, nes nėra jo tiesioginis darbavys. Bet , sako, bet ieškos galimybių jam padėti.
CTS Nordics etikos vadovas Michael Lawson, atvirkščiai, sako kad Green Mountain perėmė pastatą tada, kai įvyko trauma, ir todėl buvo atsakingi už saugumą. Bet su tuo nesutinka Green Mountains regioninis direktorius, nes anot jo statybų gen. rangovas (no. byggherre), t.y. CTS Nordics visada turi pilną atsakomybę už objekto HMS (saugią darbo aplinką), taip pat pažymi, kas Velox Electro Nordics yra nurodytip kai atsakingi už susižalojimą pagal Darbo inspkecijos dokumentus.
Šviesa tunelio gale – po metų

Byla pajudėjo iš vietos tik po to, kai jos ėmėsi profsąjungų asociacijos (LO) juristai. Jie sako, kad tai labai sunki byla. Su ja dirba net du LO advokatai. Vienas iš jų atstovauja YEF (no. yrkesskadeerstatningsforeningen, t.y. darbo susižalojimų kompensacijų organizacija). Nustačius, kad kompensacija turėtų būti mokama, organizacija sumoka ją susižalojusiam darbuotojui. Vėliau sąskaita pateikiama darbdaviui, ir darbdavys privalo ją padengti.
Dabartiniu vertinimu susižalojusio rumuno darbdavys Anglo Europe Limited (NUF) pažeidė įstatymus. Darbdavys, suteikiantis darbą Norvegijoje, privalo turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe taip pat tinkamai registruoti darbuotoją, kad jis patektų į Norvegijos soc. rūpybos (NAV) sistemą.

Po straipsnio pasirodymo spaudoje ir po to, kai advokatai įsigilino į bylą, susižalojusio darbuotojo ligoninės sąskaitą apmokėjo užsakovas Dekker sykehusregning
Jums gali būi naudinga apie traumą darbe, biuletenis, šeimos gydytojas, ligos išmokos.
