Sakoma, kad jei Lietuvoje visos dienos kaip pirmadienio rytas, visi lekia bėga skuba ir stresuoja nuo ryo iki vakaro, o Norvegijoje visos dienos kaip sekmadienio pavakarys. Nes čia niekas niekur neskuba, raginti negalima, o jei spausi, atsakys: „ting tar tid“.
Atšventėme naujuosius metus ir vėl nuo pradžių pradedame sausio mėnesį, bet viskas pasikartos vėl ir vėl.
Panagrinėkime norvegišką darbo metų kalendorių ir sužinokime, kodėl atsakymų šioje šalyje iš tam tikrų įstaigų (ypač valstybinių) reikia laukti labai ilgai ir kokiais laikotarpiais geriausiai tvarkyti reikalus, nes tada tikrai dirbama.
Taigi, sausio pirmos dvi savaitės – ramiai, nes dar neįsivažiavome. Po to padirbame apie dvi savaites, bet tai daugiausai darbų planavimas.
8,9,10 savaitės yra žiemos atostogos, iš tikrųjų tai viena savaitė, bet skirtinga skirtinguose Norvegijos regionuose. Nes jei būtų visuose, tai vėl užsidarytų viskas, o dabar užsidaro pagal regionus (vinterferie avhengig av fylke).
Kovo men dirbame, bet jau pamažu ruošiamės velykoms. Velykos – mažiausiai dvi savaites, o kai kada ir tris.
Tada dirbame nuo balandzio galo iki 17 gegužės.
Na o po to jau daugybė švenčių ir visuotinis vasaros atostogų laikotarpis iki rugsėjo 30 dienos – įstaigos dirba daug mažesniais pajėgumais.
Spalio mėnesi dar pora savaičių, kol įsivažiuojame po vasaros atostogų, o tuoj po to, nes visi vėl labai pavargo, yra rudens atostogos 40 ar 41 savaite t.y. spalio mėn., o lapkričio gale jau prasideda julebord, gal ligos ir peršalimai, o paskui jau ir kalėdos ir vėl naujieji metai.
Be to dag kiek reikalų žmonėms reikia tvarkyti ir tomis dienomis, kai nėra atostogų ir laisvų dienų! Ir pas gydytojus eiti, ir vesti ten vaikus, ir eiti į tėvų susirinkimus, ir taip toliau… Daugelis darbo vietų leidžia dirbti iš namų. Viršininkai nėra griežti, čia pasitikėjimo visuomenė, todėl visi gerai jaučiasi, nes nepersidirba.
