Darbo yra, bet darbuotojai atsisako dirbti

Darbdaviai skundžiasi: „Darbo turime, bet žmonės reikalauja laikino atleidimo (permittering). Kokios taisyklės galioja?“

Pirmiausia – darbo sutartis. Jei sutartyje nurodytos darbo valandos, tokia sutartis įpareigoja darbuotoją būti darbe, ir jis turi būti darbe.

Jei darbuotojas negali atvykti į darbą (pvz. yra Lietuvoje ir nėra lėktuvų), jis turi tartis su darbdaviu ir spręsti situaciją. Įstatymais numatytų sprendimų nėra. Laikinas atleidimas (permittering) tokiu atveju negali būti taikomas. Kas moka darbuotojui, kol jis dėl rimtų priežasčių negali išeiti į darbą pagal susitarimą? Darbuotojas informuoja darbdavį, geriausiai raštu, kodėl neįmanoma atvykti (atšaukti reisai ir pan.). Darbdavys tai paprastai supranta ir išsprendžia situaciją surasdamas kompromisą.

Jei darbuotojas iš Lietuvos atvyksta į Norvegiją dirbti, karantinas privalomas 14 dienų. Jei darbdavys suteikią būstą, tas būstas privalo būti toks, kad galima būtų izoliuotis. Kas moka už tas dienas? Iš principo turėtų būti mokama pagal turimą darbo sutartį. Bet darbuotojas supranta, kad neuždirbami pinigai, todėl galėtų susitarti su darbdaviu kaip spręsti šią situaciją. Jei žmogus tik karantine, bet nėra ligos požymių, nei ligos išmokos (sykepenger), nei laikinas atleidimas (permittering) negali būti taikomi.

Kada galima taikyti laikiną atleidimą (permittering)? Tada kai įmonėje sumažėja darbo (neturi užsakymų, uždaryta ir pan.). Jei įmonėje darbo yra, darbuotojas turi įsipareigojimus darbdaviui pagal galiojančią darbo sutartį, ir privalo vykdyti tuos įsipareigojimus, t.y atvykti į darbą.

Jei darbuotojas į darbą neatvyksta be jokių pateisinamų priežasčių, tai yra darbo sutarties pažeidimas ir darbdavys gali taikyti numatytas juridines sankcijas.