Galbūt kalbame ir apie kultūrinius skirtumus. Užsieniečiai nesupranta, kad problemos kaupiasi ilgai ir jų prisikaupia labai daug, bet jie nieko nedaro, laukia kažko, ir kai jau viskas pasidaro nebeištveriama – einama su problemų kalnu ir norima profsąjungos pagalbos. Bet nusiviliama, kai gaunamas atsakymas, kad per vieną dieną tų per metų metus susikaupusių problemų niekas neišspręs, arba tai užims ilgą laiką.
Tai ypač dažnas atvejis, kai užsieniečiai ateina pas mus, kai buvo laukta per ilgai. Tada mes bandome jiems padėti, kad jie atgautų darbą, bet yra ir kitų būdu. Sunku trumpai kalbėti apie šiuos dalykus. Pagal įstatymus darbuotojai turi teises, bet kartais yra sunku pasiekti jų.
Kai kurie dalykai labai aiškūs ir aiškiai apibrėžti: algos minimumas, viršvalandžiai, atostoginiai, kompensacija už susižalojimą. Tačiau yra kitos bylos: psichosocialiniai dalykai arba kai darbuotojas praranda darbą, nes turi problemų dėl alkoholio. Šiaip darbdavys gali jį lengvai atleisti, įsikišusi profsąjunga gali organizuoti susitikimą ir gal rasti sprendimą, kaip išlaikyti darbo vietą. Bet kokiu atveju – profsąjunga negali įsakyti ar liepti darbdaviui, bet visada vyksta derybos.