Imigrantai ir pensija

Esminė taisyklė – Norvegijoje reikia pragyventi legaliai 40 metų iki 67 m., t.y. dabartinio pensinio amžiaus, kad gauti nesumažintą senatvės pensiją, o jei nedirbai – minimalaus lygio pensiją.

TAČIAU daugelis imigrantų turi trumpesnį gyvenimo Norvegijoje laikotarpį, nes jie atvyko jau vyresniame amžiuje.  Ar priklauso jiems minimalaus lygio pensija?

MINIMALAUS LYGIO PENSIJA.

Jei asmuo gyveno 40 metų Norvegijoje legaliai, jis net nedirbęs arba dirbęs mažai, turės teisę į vadinamą minimalią arba bazinę pensiją (minstepensjon). Jos dydį kiekvienais metais nustato Stortingas.

SUKAUPTA PENSIJA.

Jei asmuo dirbo, jo pensija priklauso nuo dirbtų metų skaičiaus ir uždirbtų pajamų t.p. sumokėtų mokesčių,

IMIGRANTŲ PROBLEMA ta, kad daliai vyresnių imigrantų reikalavimas būti gyvenus Norvegijoje 40 metų gana smarkiai sumažina jų galimybę gauti pakankamas pragyvenimui Norvegijoje pensines pajamas. Todėl jiems galioja PAPILDOMOS TVARKOS. Imigrantai pagal teises į pensiją skiriami į kelias grupes.

PABĖGĖLIAI (flyktning) gaus pensiją, vadinamą „minstepensjon“, nepaisant to, kad negyveno Norvegijoje reikalaujamų 40 metų. Jiems ji apskaičiuojama pagal tai, kiek metų jie gyveno Norvegijoje. Pensija gali būti apie 150 000 – 300 000 nok metams, priklausomai nuo individualios šeimos situacijos.

Kiti imigrantai, pvz. DARBO IMIGRANTAI, neturintys pabėgėlio statuso (t.p. lietuviai), jei gyveno Norvegijoje trumpiau nei 40 metų tada kai jiems sukako pensinis amžius (dabar – 67 metai, gali keistis) neturės teisės į pilną ar bazinę pensiją. Tačiau, aišku, turės teisę į pensiją, kurią sukaupė dirbdami. Jiems pensija apskaičiuojama pagal bendrąsias taisykles.

Suprantant, kad kai kurie imigrantai turės mažai lėšų pragyvenimui pagal šias taisykles, 2006 metais įvesta PAPILDOMA IŠMOKA (suplerende stønad). Pretenduojantys į šią išmoką turi prisistatyti į NAV įstaigą pateikti paraišką. T.p. turi pasirodyti NAV įstaigoje asmeniškai du ar daugiau kartų per metus. Ši išmoka skiriama tik metams ir jos reikia prašyti kasmet pakartotinai. Išmoka 2017 metais buvo apie 180 000 NOK metams, gali varijuoti priklausomai nuo šeimos situacijos. Ši išmoka mažinama, atitinkamai tiek kronų, kiek yra kitų pajamų, pvz. kita pensija, išmokos (t.p. iš kitos šalies) ar pajamos iš turto (pvz. nuoma). Pabėgėliams minimali pensija nemažinama, jei jie ir gauna kokias nors papildomas pajamas. Tam, kad gauti šitą išmoką yra tam tikri reikalavimai. Asmuo turi turėti arba norvegišką pilietybę, arba pastovų leidimą gyventi Norvegijoje, arba leidimą, suteikiantį teisę į pastovų leidimą. T.p. gaunantys šią išmoką privalo nuolat gyventi Norvegijoje, ir gali išvykti iš Norvegijos ne ilgesniam nei 90 dienų, t.y. trijų mėnesių laikotarpiui per metus. Esantys sveikatos priežiūros institucijoje arba kalėjime ilgesniam nei 1 mėn. laikotarpiui šią išmoką praranda.

ATVYKĘ PAS SAVO VAIKUS GYVENTI pagyvenę asmenys šeimos susijungimo pagrindu, gali gauti leidimą gyventi Norvegijoje ir tapti soc. draudimo (folketrygd) nariu, taigi jiems priklausys medicininė priežiūra, tačiau pensija jiems bus apskaičiuojama pagal bendrąsias taisykles (ty kiek uždirbo ir kiek laiko Norvegijoje gyveno), o į papildomą išmoką (suplerende stønad) tokie asmenys negali pretenduoti.

Pensijų skyrimo tvarka kinta visa laiką. Žadama naikinti lengvatas pabėgėliams nuo 2020 metų, taip pat gali būti ir kitų pasiketimų. Visą informaciją konkrečiai apie SAVO pensiją geriausia susižinoti per gerovės tarnybą NAV.

Turite klausimų, kitos informacijos ar rūpi kita tema? Pradėkite diskusiją FB grupėje Gyvenu Norvegijoje