Imigrantų tikėjimai apie Norvegiją: kas priklauso ir kas ką privalo?

Dagelis imigrantų tiki, kad Norvegija yra tokia šalis, kurioje tu būsi visada teisus. Viskas kas beatsitiktų, bus taip kaip tu norėsi išaiškinta ir tavo teisė apgintos bet kokiu atveju. Tikėti nedraudžiama, bet….

Dirbom Norvegijoje, statybose pas norvegą, kontrakto nedave. Viršininkas pradėjo nubraukinėti valandas, t.y. mokėti mažiau atlygimo nei priklausė, taip pat nurašė atostoginius. Mokėjo juodais. Neištvėrę nutraukėm darbus. Po savaitės darbdavys pasakė , kad visa brigada, 3 zmones yra iškart atleidžiama iš darbo ir liepė tą pačią dieną susirinkti daiktus ir išsikraustyti is namo, kur gyvenom. Mes pasakėm kad niekur nesikraustysim ir kad jis negali mūsų tiesiog be priežasties, arba naudodamas išsigalvotus faktus atleisti. Po kelių dienų atbėgo tas pats viršininkas ir išplėšė tiesiog iš sienos interneto kabelį. Už dviejų savaičių atvažiavo elektrikai ir atjungė elektrą. Atėjo policija ir liepė kraustytis. Kodėl policija gina ne mus o darbdavį, kuris daro nusikaltimą? Kreipėmės kur reikia, sakė rašyt laišką, reikalauti algos. O jei jis nemoka? Kur mus gyventi kol lauksime pinigų? Sako, kad reikalingi dokumentai įrodyti kad dirbom, o kaip mes ta galim irodyti? Dėl situacijos kreipėmės ir į policiją ir į arbeidstilsynet ir į profsąjungas (deja nebuvome nariais, bet ieškojom pagalbos visur), bet visos instancijos tiesiog ignoravo tai. Mes įsidarbinome kitoje įmonėje laikinai padirbėti, vel nedave kontrakto, o ką mums daryti jei neduoda?. Tada susiradome kitą būstą, bet po kurio laiko pritrūko darbo. Kreipėmės į NAV, kad gauti dagpenger. Užpildėme visus dokumentus ir laukėme NAV atsakymo. Dabar praėjus daug laiko paskambinus NAV paaiškėjo, kad pinigų nemokės išvis, nes pagal popierius mes nedirbome Norvegijoje!!!!! O mes juk tikrai dirbom! Kiti is mano brigados isvaziavo, jie nebenori kovoti. Pas mane atvaziavo drauge, ji nescia, bet musu neregistruoja. As esu priverstas dirbti nelegaliai. Is NAVo negausime nė cento, vien dėlto. Per tą laiką prisikaupė daug skolų, darbo nebuvo, su mielu noru būtumę dirbę (gyvenamosios vietos negalėjome keisti dėl susiklosčiusių sąlygų). Taip esame be kaltes diskriminuojame salyje, kuri garseja gerbuviu. Kodel buvo neteisėtai nurašomas atlyginimas, neteisėtai iškraustyti iš būsto, NAV nemoka dagpenger, kur mums kreiptis, ką galėtume daryti? Ačiū

Tai labai dažna istorija. Ją pasakoja ne lietuvių kilmės imigrantas, tačiau galėtų būti ir lietuvis – nukentėti gali bet kas. Visi, išgyvenę tokią situacija, paprastai sako: „Mes dirbome, ir tikėjome, kad viskas bus gerai, o jei ne, tai kažkas padės. O dabar nebežinom kur eiti, visi nusisuka.“

Užuojauta, bet deja taip….

Puiku, kai žmogus tiki. Žmogus turi būti optimistas, tačiau ne lengvatikis. Šių laikų reiškinys – modernioji vergovė. Ji atsirado su galimybe keliauti.  Kai keliauja tam nepasiruošę, jie gali pakliūti į išnaudotojų rankas. Tačiau ši istorija –  ne toks atvejis. Vergovės aukos paprastai yra labai pažeidžiami žmonės, kurie net niekur nesikreiptų. Mūsų istorijos herojai bandė ieškoti pagalbos, tik deja ne taip kaip reikia.

Todėl istorija ne apie aukas, o apie lengvatikius, kurie nemąsto ir dirba juodai, o paskui jiems, deja, negalima padėti. Lengvatikiai savo noru tampa nesąžiningųjų žaislais.

Į Norvegiją ne vieną atveda tikėjimas kad čia vos ne stebuklų šalis. Kokie gi imigrantų pagrindiniai tikėjimai apie Norvegiją, kurie traukia kaip magnetas ir jie yra tiesa?

Tikėjimas 1: Norvegijoje viskas gerai, visi turtingi ir jei negerai, kažkas visada padės ir viską duos.

Norvegija yra šalis, kurioje labai maži turtiniai skirtumai, ir juos siekiama mažinti visą laiką įvairiomis programomis, pašalpomis ir išmokomis. Tam, kad gauti socialines garantijas, žmogus turi būti socialinio draudimo nariu, t.y. Norvegijoje gyventi legaliai. Imigrantai jau žino, kad reikia gauti numerį norvegišką numerį – tada jau bus viskas gerai. Jam gauti galioja tam tikros sąlygos. Kartais taip lengvai jo ir negausi. Ir tai ne biurokratų išmislas, o reikalavimui, siekiant apsaugoti gerovės sistemą, kad išmokos nebūtų duodamos tiems, kam jos nepriklauso. Bet kartais ir numerio neužtenka. Paprašius išmokų, vertinama konkreti situacija – dirbo, nedirbo, ar užsidirbo, ar mokėjo mokesčius. Neužtenka fakto, kad „gyvenu Norvegijoje“.

Nėra taip, kad egzistuotų institucija, kuri sutvarkys visus asmeninius reikalus, jei to prireiks. Ypač jei tie reikalai labai supainioti, jei žmogus dirbo ar gyveno nelegaliai. Nepaisant to, kad dirbo, jis turi PATS pasirūpinti susitvarkyti visus reikiamus formalumus. NAV reikalvimai griežtėja, ir nepakanka padejavimo „O iš ko man gyventi?“, ko užteko anksčiau. Galima kreiptis į laisvanoriškas organizacijas esant ekstra atvejui, tačiau ne visada pavyksta viską sutvarkyti.

Iš naujųjų ES šalių piliečių dabar jau reikalaujama būti suaugusiais, t.y. patiems atsakyti už savo pasirinkimus. Jei renkamasi atvykti į Norvegiją, po to turi sekti pasirinkimas dirbti legaliai. ES šalyse galioja tokios pačios darbo rinkos taisyklės – legaliai dirbant, reikia darbo sutarties ir mokėti mokesčius – tada priklauso ir išmokos.

Toliau – sąrašas kitų tikėjimų, apie stebuklų šalį – Norvegiją.

Bet ar jie teisingi? Sužinokite kaip yra iš tiesų. Paspauskite ant kiekvieno teiginio ir rasite paaiškinimą.

svajonių šalis?