Individualizmas ir kolektyvizmas (Individualism / Collectivism)

Tai dimensija, kuri atskleidžia tendenciją rūpintis arba tik savo paties ar savo šeimos gerove, ar priklausyti platesnei grupei, besirūpinančiai savo nariais, ir taip pelnant saugumą.  Ši dimensija rodo, kokiu mastu individualiems interesams suteikiama pirmenybė grupės interesų atžvilgiu.

Žemo individualizmo (ir tuo pačiu aukšto kolektyvizmo) visuomenė yra tradicinė, ten žmonės jau gimdami ima priklausyti šeimai ir giminei (kartais labai didelei), turi laikytis tradicijų ir -jei jų nepažeidžia ir yra lojalūs – šeima juos gina ir jais pasirūpina. Šiose šalyse vertinamas kolektyviškumas, nes asmeninis tapatumas yra pagrįstas naryste grupėje ir asmens vieta ten. Dominuoja savimonė „MES“, asmuo turi stiprią emocinę priklausombę kolektyvui: šeimai, giminei, grupei, organizacijai, o kolektyvas savo ruožtu įtakoja asmens gyvenimą ir suteikia asmeniui vietą, statusą, kompetenciją, tvarką, pareigas ir saugumą kolektyvo viduje. Kolektyvistinėje visuomenėje savęs suvokimas yra socialinis, kaip grupės dalies, vyrauja poreikis priklausyti grupei, jautrumas atstūmimui, konkurencijai, netiesioginis ir ritualizuotas bendravimo stilius (laikomasi tvarkos, hierarchijos, ir taisyklių), pirmenybė suteikiama socialinių tinklų kūrimui.

Ir atvirkščiai, aukšto individualizmo (ir tuo pačiu žemo kolektyvizmo) visuomenė vadinama modernia, kur kiekvienas individas rūpinasi tik savimi ir artimiausiais šeimos nariais. Dominuoja savimonė „AŠ“, orientuojamasi tik  save, dominuoja visiems vienodi vertybiniai standartai. Individas nėra priklausomas nuo kolektyvo: šeimos, giminės, organizacijos ar kitos grupės. Pabrėžiama nepriklausomybė, vertinama asmeninė iniciatyva  ir pasiekimai, kiekvienas turi teisę į asmeninį gyvenimą, būdinga autonomija ir asmeninis finansinis saugumas. Individualistinėje visuomenėje daminuoja optimizmas, aukšta savivertė, žemas socialinis nerimas, pasitenkinimas savimi ir gyvenimu, laisve, gebėjimas veikti bet kokioje situacijoje ir bendrauti su neįprastais individais (t.y. bendravimo nenulemia statusas ar kt.), nėra griežtų  įsipareigojimų. Individualizmu pasižyminčiose šalyse akcentuojamas individas ir jo šeima, gerbiamas asmens prioritetas ir šeimos vertybės, vertinama autonomija ir nepriklausomybė.

Trumpai tariant, individulistinėje visuomenėje rūpinamasi pirmiausia savimi, o kolektyvistinėje – asmeniniai poreikia aukojami kolektyvo vardan.

Palyginimui – kai kurių šalių lentelė pagal šią skalę. Viršuje – šalys, kurių individualizmo koficientas žemas, jose vyrauja kolektyvistinė kultūra.

Skaitykite apie kultūrinius skirtumus ir kitas kultūrines dimensijas.