Ką norvegas padarys – viskas bus gerai

Kodėl Norvegijoje nebandoma surasti kaltų, primesti atsakomybės ir nubausti? Gerai tai, ar blogai? Ar tai pozityvumas, ar neatsakingumas?

Straispnio garso įrašas

Daug metų gyvendama Norvegijoje matau skandalus – tai kažkas pinigus pasisavo, tai iššvaistė. Pavyzdėlis: įrenginėjo Oslo metro bilietų tikrinimo aparatus, išnaudodami daugybę milijonų, tai truko daug metų, prietaisai buvo pusiau įmontuoti, bet po to tyliai ramiai dingo, o sukišti pinigai išgaravo. Aparatai niekada taip ir nepradėjo veikti.

Arba NAV – skandalas po skandalo…

Kiekvieno skandalo atveju paprastai kuria komisiją, kuri ilgai dirba, įvykius tiria, o paskui rašo labai ilgą viešą ataskaitą. Aišku, jos niekas neskaito, nebent žurnalistai, kurie turinį trumpai pateikia visuomenei. Tuo viskas baigiasi.

Žinoma, skandalai irgi būna įvairūs. Vienuose kalba eina tik apie iššvaistytus ar pasisavintus milijonus, kitur – apie žuvusius žmones.

Tragedijos galima buvo išvengti, bet atsakingų nėra

Beveik prieš metus įvyko Gjerdrumo gyvenvietės tragedija. Dėl lūčių išsijudino lakusis sluoksnis žemėje, didžiulė nuošliauža judėjo du kilometrus, nusinešdama viską su savim. Tarsi po kojomis atsivėrė ir viską prarijo žemė. Žuvo 10 žmonių. Įvykiui ištirti irgi buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri pateikė savo išvadas: tragedijos buvo galima išvengti, jei būtų nuodugniai ištirtas gruntas, atlikti paruošiamieji darbai, padaryti sutvirtinimai ten, kur ketinta statyti gyvenvietę. Tačiau taupant pinigus tie darbai nebuvo padaryti, todėl nesutvirtinto grunto erozija buvo neišvengiama. Atsakomybė, kaip visada, padalinama visiems atsakingiems – savivaldybei, vystytojams, statybininkams, o trumpai – niekam.

Taigi, komisiją sudarėm, viską tyrėm, posėdžiavom, algas gavom. Kaltininkas nenustatytas (kaip institucija ar asmuo), o nustatytos nepalankios aplinkybės.

Ir norisi padainuoti dainelę: «Viskas gerai, nuostabioji markize…» arba «Nieks kits čia nekalts…». Žodžiu, kiškim milijonus į statybas, kurių kokybės niekas netikrina, pirkim brangiausius namus pavojingose zonose, o po to, jei iš po kojų dings žemė ir būsime gyvi palaidoti, kažkas sakys: „Taip jau atsitiko…“

Toks pasipiktinimas – būdingas žmonėms, bet nebūdinga oficialiąjai norvegų pozicijai reakcija. Kodėl?

Det går sikkert bra (viskas tikriausiai bus gerai)

Štai pasakėlė iš vaikystės «Ką seniukas padarys viskas bus gerai». Apie seniuką, kuris turėjo tik arklį, bet nusprendė išmainyti jį į naudingesnį gyvūną. Seniuko pačiutė į lūpas jį pabučiavo ir išleido į kelionę. Seniukas arklį išmainė į karvę, karvę – į avį, avį – į žasį, žąsį – į vištą, vištą – į maišą supuvusių obuolių. Nuėjęs į aludę, ten sutiko anglus, kuriems papasakojo visą istoriją. Užsieniečiai sakė: „Na, gausi pylos nuo savo žmonos, kad vietoje arklio atsineši maišą supuvusių obuolių”, Bet seniukas atšovė: „Ne, ji mane pabučiuos ir pasakys, kad ką seniukas padarys,viskas bus gerai.” Užsieniečiai nepatikėjo ir nuėjo su seniuku pas jį namo, patikrinti ar tikrai taip bus. Ir ką manote – tikrai seniuko pati džiaugėsi maišu supuvusių obuolių, nes jai gerai buvo viskas, ką seniukas bepadarė. Užsieniečiai matydami tokį požiūrį, pripylė seniukui statinę aukso…

Moralė: viskuo džiaukis, ir viskas bus gerai. Sakoma, pasakose užkoduota labai svarbi gyvenimo išmintis.

Kur dėti kablelį : „Bausti negalima atleisti” ?

Susitikime su Pietų Korėjos darbo inspekcijos atsovais dariau prezentaciją apie privalomųjų kortelių (HMS kort) tvarką statybų sektoriuje. Delegacijos nariai, išklausę pristatymo, klausė: „Kokios sankcijos laukia įmonių, kurios tų kortelių neparūpina?“. Kolega atsakė: „Įspėjimas, nes bausti nėra Norvegijos tradicija”. Korėjiečiai traukė pečiais ir kraipė galvas: „Tai kam tada tas korteles užsakinėti jei nėra sankcijų?” Kolega aiškino, kad Norvegijoje vyrauja pasitikėjimo kultūra, tikimasi, kad informavus apie tvarką, įmonė susipras ir užsakys korteles. Dabar, beje, sankcijos dėl HMS kortelių neturėjimo jau yra, jos finansinės ir gana griežtos. Norvegija irgi keičiasi.

Įsitikinimas „Det går sikkert bra” Norvegijoje gajus. Norvegiškos kultūros dalis -pozityvumas. Norvegijoje netikima kerštu, galvų kapojimu, žmonių žlugdymu. Norvegijoje neaipibrėžtumo vengimo indeksas nėra didelis, todėl galima norvegus pavadinti fatalistais. Visos nelaimės ar nepasisekimai – gyvenimo dalis. Atsitiko kas atsitiko. Gyvenk toliau. Reikia mokytis iš klaidų, o ne bausti kaltus. Pavyzdžiui Norvegijos kalėjimai yra ne kankinimo, o perauklėjimo įstaigos.

Sutrupinta atsakomybė – jokios atsakomybės?

Žurnalistai kelia klausimus apie atsakomybės skaidymą (pulverisering av ansvaret). Gremėzdiškos biurokratinės struktūros, kur viena įmonė atlieka darbus, kita – duoda leidimus, o dar kita – tikrina. Už padaryta darbą atsako ne žmogus, o įstaiga. Toks atsakomybės išskaidymas – tikslinga ir kryptinga strategija. Kaltieji nesurandami ir nepersekiojami. Gerai tai ar blogai?

Primenu – Norvegija yra pasitikėjimo šalis (tillitssamfunn). Tai pozityvu – tikėti kad viskas suveiks. Bet suveiks tik tada, kai visi atliks savo darbą, bus sąžiningi. O jei neatliks? Nebūkime pesimistai, tikėkimės, atliks…. O jei ne? Kas tikrins, kas privers? Deja, nelabai yra kam. Tai žinant visuomenėje plinta pusiau darymas ir nedadarymas: reikia padaryt, bet nedarysiu, tingiu, sergu, negaliu, gal kitas padarys…O jei niekas netikrins, tai niekas ir nesužinos… Taip pasitaiko vis dažniau: aš nepadariau, kitas nepadarė, niekas nepadare. Rezultatas? Blogas. Kas kaltas? Niekas.

Kitos kultūros požiūriu – baisu, kai niekas neatsakingas. Lietuvoje būtų ilgai ir garsiai piktinamasi, kad reikia kažką apkaltinti ir griežtai bausti. Būtų atskirų pareigūnų užsipuolimai žiniasklaidoje, badymai pirštais ir visuotinis smerkimas. Norvegijoje tokios reakcijos – laimei (?) – nėra tradicija. Visi gali gyventi, nebodami atsakomybės, nes jos tau niekada niekas neprimes. Visada bus arba aplinkybės netikusios (uheldige), arba atsakomybė pasimes tarp biurokratinių institucijų, kurios viena kitai atskaitingos, o atsakomybė išgaruoja tarp daugybės painių taisyklių. Kita vertus, šalyje, kuri neužsiima raganų medžioklėm, žmonėms gyventi ramiau: nei iš darbo išmes, nei baudą duos, nei smerks. Gyvendami Norvegijoje kerštingumą pamirškite.

Norvegų pozicija: reikia žiūrėti pozityviai, pasitikėti žmonėmis ir nekurstyti bereikalingų aistrų, pilant benziną į ugnį – net ir tragedijų akivaizdoje. To kas atsitiko – nepakeisi, įvykį tyrė komisija, iš klaidų mokomės, o bereikalingas kaltininkų ieškojimas tik supriešins žmones ir neduos jokios naudos.

Viena aišku -niekas nenorėjo tragedijos. Visi, nuo kurių priklauso statybos, kurie davė leidimus, nepatikrino, nesužiūrėjo ar taupė pinigus, nedarydami reikiamų sprendimų, patys žino apie savo asmeninę atsakomybę šioje istorijoje. Sąžinės teismas žmogui dažnai labiau kankinantis, nei bet koks kitas. 

Turite nuomonę? Išsakykite ją feisbuko grupėje „Gyvenu Norvegijoje„.

Patikima ir aktuali informacija feisbuko grupėje „Dirbantiems Norvegijoje„.