Kada norvegai laimingi ir kokios jų vertybės

Koks tas norvegas? Nuomonių esama įvairių. O be to – ar galima žmones klasifikuoti pagal tautybes? Ar yra kažkoks tipiškas norvegas? Kokios jo vertybės? Visi žino, kad vertybės sukuriamos ir įsivirtina per ilgą laiką, o sugriauti vertybių sistemą galima labai lengvai. Jos kinta visą laiką, ypač dabar, kai į Norvegiją didžiulė imigracija, o atvykėliai su savimi atsiveža kitas vertybes, kurios pamažu daro įtaką Norvegijai.

Norvegai myli gamtą, jie mieliau renkasi gyventi užmiestyje ar kaime (ten taip pat daug didesnis būstas už tą pačią kainą, o gyvenimo kokybė net gerenė, nei mieste), mėgsta sportuoti ir leisti leisti laiką gamtoje. Jiems svarbu geras darbas, nors nepersidirba, jie mėgsta skaityti, svarbu norvegams ir šeima, geri santykiai su atimaisiais. Norvegai galvoja apie kitus, jie nori padėti vargstantiems, rūpinasi visu pasauliu, jie yra idealistai. Norvegams nuoširdžiai atrodo, kad jų šalis yra nuostabi, ir jie labai noriai savo vertybes platina ir kitiems.

Norske verdier - Jeg vil ha et Norge for alle - Dagbladet
Norvegai yra dideli savo šalies patriotai

Norvego laimė: „Bare bra“ (viskas gerai)

Kokie norvegiškos laimės komponentai? Norvegijoje skųstis neįprasta, taigi jei paklausi kaip gyveni, visada bus atsakyta – gerai, no. bare bra, nes norvegui svarbu į viską žiūrėti pozityviai.

Pagal statistiką, jaunystėje laimingesni yra vyrai, net dvigubai nei moterys, ir taip jie jaučiasi visą gyvenimą, kol nesulaukia 60 metų – tada jau laimingesnės moterys, nes jos socialesnės, daugiau bendrauja. Na, o vyrai senatvėje pasijunta vieniši.

Kas lemia norvegų laimę? Sveikata, šeimos situacija, draugai ir socialinė aplinka, darbas, laisvalaikis, lytis? Ar išvis verta kalbėti apie laimę? Tikriausiai – taip, nes kiekvienas ieško gyvenimo prasmės, o būti laimingu – vienas iš prasmės komponentų. Norvegai mano kad jie laimingesni, jei gyvena ne dideliame mieste ir jo centre, o vidutinio dydžio mieste, priemiestyje, arba net kaimo gyvenvietėje. Gal todėl Oslas virsta imigrantų miestu. Norvegams didmiesčio nereikia. Jei nori koncerto, operos – pasidarai savaitgalio kelionę, pernakvoji viešbutyje, papietauji restorane. Tai labai įprasta. O mieste būstas brangesnis, o ir gauni jį ne ką geresnį nei pvz. kaimo vietovėje. Už tą pačia kainą už miesto gali įpirkti namą, o mieste – tik nedidelį butelį.

Osle gyvena apie 33 proc. imigrantų

Darbas – irgi viena iš sudėtinių laimės dalių, o Norvegijoje daugelis patenkinti savo darbu ir kolektyvu (9 iš 10). Laimę norvegams suteikia t.p. pasivaikčiojimas ir buvimas gamtoje, lengvas sportas – važiavimas  dviračiu, bėgimas ristele, vaikščiojimas su šiaurės lazdomis, kitos lengvos treniruotės. Laimingiausieji treniruojasi 5-6 kartus per savaitę. Televiziją laimingi norvegai žiūri labai retai – tik 23 min. per dieną, o štai dvigubai nelaimingesni – 3 ir daugiau val. per dieną.  Laimingieji skaito daug knygų (11-14 per metus), tačiau nelabai laimingumu atsilieka ir tie, kurie išviso knygų neskaito, o štai dalyvaujantieji kultūros renginiuose dažnai yra daug laimingesni, nei to nedarantys. Laimingiausi tie norvegai, kurie turi artimuosius ir su jais gerai sugyvena, yra geros sveikatos, gerai uždirba (arba pakankamai), yra patenkinti savo kūnu, nesikremta dėl ateities, pasitiki kitais ir yra socialiai aktyvūs, turi draugų. Religija norvegams neturi didelės reikšmės. Universalu, nes manau, lietuviai irgi yra laimingi dėl tų pačių priežasčių.

Kontroversiškos norvego vertybės

Visgi, truputį atidžiau pasižiūrėjus į atliktus tyrimus, matomos ir kontroversiškos vertybės. Susidaro įspūdis kad norvegas, kaip tas Mikė Pūkuotukas, nori ir vieno, ir kito – nors norai prieštarauja vienas kitam. Tyrimas, kuriems teiginiams labiausiai pritaria ar nepritaria norvegai rodo štai ką:

Altruizmas – egoizmas.  Teiginiai kuriems dauguma norvegų pritaria: „Atsižvelgti į kitus, o ne tik gavoti apie savo norus“. BET, norvegai tiki ir šia tiesa : „Pirmiau išsispręsk savo problemas pas, o tik po to gali padėti kitiems“.

Autoritetas – antiautoitetas. „Vaikai turi išmokti paklusnumo ir pagarbos“, IR  „Vaikams negalima visko drausti, jiems reikia išaiškinti“.

Sveikata – antisveikata. „Svarbiau skonis, o ne sveikas maistas“, TAČIAU „Sveikas gyvenimo būdas ir gera fizinė forma yra svarbu.“

Materializmas- nematerializmas. Norvegai tikrai yra materialistai, nes dauguma pritaria šiems teiginiams: „Reikia materialinių dalykų norint gerai gyventi“, „Rūpinimasis savimi reiškia vis kažką pirkti“, „jei laisvas penktadienis – eisiu apsipirkti.“

Statusas – antistatusas.  Dauguma norvegų pritaria teiginiams: „Reikia daiktų, kurie darytų kitiems įspūdį . Gražus namas, gera mašina kelia susižavėjimą.“ Nors viešai deklaruojama, kad tai nesvarbu, ir kad visi yra lygūs. Visgi neturtingam ar ne taip turtingai ir gražiai atrodančiam, turinčiam ne tokius prestižinius namus ar automobilį nebus atvirai rodoma jokia nepagarba ar panieka (kas labiau įprasta kitų tautų kultūroms).

Technologija- antitechnologija. Pozityviai žiūri į techninę pažangą beveik visi norvegai. Nors daug kas dar žavisi hytte be tualeto ir vandentiekio, tačiau daugelis turi hyttes kuriose geriausi patogumai (kai kada net geriau nei namie). Visuomenės skaitmenizavimas vyksta visu pajėgumu, bendravimas su institucijomis neįsivaizudojamas be programėlių išmaniuosiuose telefonuose.

Atstumas – artumas. Norvegai nori tam tikro atstumo nuo kitų, bet nori ir draugystės. Jei norvegas turės netikėtai laisvą penktadienį, praleis jį su šeima ar draugais (jei jie negyvena už 1000 km).

Išlaidumas – taupumas. Norvegai taupumu nepasižymi. Noriai perka išsimokėtinai, nes jaučiasi finansiškai saugūs. Nešvaisto pinigų blizgučiams, išvaizdai. BET, prisiperka pigiai per išpardavimus, nes šeštadienio pramogos dažnam yra shoping. O paskui neturi kur tų daiktų dėti, nes daugiau nei pusės nenešioja ir atiduoda su etiketėmis labdarai…

Sveikas protas – jausmai. Svarbu nesileisti užvaldomam jausmų, bet – visgi labai trokšta jausmingų išvgyvenimų…. Bet protas ir pragmatiškumas dažniausiai nugali jausmus.

Seksulinė laisvė – puritoniškumas. Seksualinės patirtys gerai šeimos gyvenimui. Požiūris į pornografiją – hmmmm… Ji draudžiama, bet juk galima laisvai nuvažiuoti iki Švedijos sienos, kur pirksi ne tik pigesnę mėsą ar alkoholį, bet ir vieną kitą porno žurnalą ar CD. Why not. Prostitucija Norvegijoje, kaip meilės pakaitalas vienišiesiems, irgi klesti. Filmai su atviromis sekso scenomis, vaikų seksualinis švietimas nuo darželinio amžiaus – gyvenimo kadienybė.

Hedonizmas – saikingumas. Norvegai nori patenkinti savo aistras ir patirti gyvenimiškus malonumus, bet daugelis vis dar mano, kad reikia tvardytis, nes nėra gerai patenkinti visus savo troškimus. Bet vistiek nori…

Patriotizmas. Norvegai – nepalaužiami savo šalies patriotai. Visi turi bunad (tautinius rūbus) ir jais rengiasi per svarbias šventes. Visi švenčia Norvegijos konstitucijos dieną – gegužės 17. Kad Norvegija yra geriausia pasaulio šalis norvegai yra įsitikinę nuo vaikystės, ir niekas jų neįtikins kitaip. Renkasi norvegišką gyvenimo būdą, didžiuojasi būdami norvegais ir galisi, kad norvegiškumas nyksta.

Religingumas – nereligingumas. Norvegas save laiko krikščioniu.  Pagal tai, kiek religinių švenčių yra laisvos dienos, galima būtų galvoti, kad norvegai labai religingi, kur kas religingesni už mus, Marijos žemės atstovus. Dalyvavimas religinėse apeigose? Ne, norvegui religija – gamta, todėl laisvos dienos yra kelionė į hytta ir gamtos garbinimą.

Savęs realizavimas  ir nerealizavimas. Bando turėti turtingą vidinį gyvenimą. Nenori nuobodaus darbo, net jei jis gerai mokamas. Nori ugdyti save kaip žmogų. Tačiau renkasi tarp kūrybiškumos ir ekonominio saugumo. Pragmatinis protas nugali ir čia. Visgi, kai beveik visus nemlonius darbus ir statuso neturinčius darbus atlieka imigrantai, ir yra visagalis NAV, norvegai gali sau leisti išbandytis savęs paieškas mene, kaučerio ar jogos trenerio ir kitose įdomiose profesijose.

Individualumas- kolektyviškumas. Svarbu laikytis tradicijų ir būti kaip visi. Janteloven – t.y. būtinybė neišsiskirti iš pilkosios masės yra svarbi įsitvirtinusi tradicija. Susirinkimai, talkos, laisvanoriškos organizacijos, darbas visų labui, savanoriavimas – labai norvegiška. Tačiau dėl kompanijos nesikars ir mėgsta būti vieni.

Pramonės augimas – gamtos apsauga. Pramonės augimui – prioritetas. Shopigas , būsto remontas ir baldų keitimas kas keli metai, visokių jaukių niekam nereikalingų niekučių namų gražinimui pirkinėjimas (o po to išmetimas arba atidavimas į labdarą) yra norvegams labai būdinga, nes jie nori ir stengiasi gyventi gražiai (o gal turi per daug pinigų) BET! gali atsisakyti vartojimo dėl gamtosaugos. Ir šiukšles rūšiuoja jau beveik visi.

Tolerancija – netolerancija . Reikia cenzūruoti TV ir radiją. Žmonės turi gyventi taip kaip nori, nesvabu kas ką gavoja. BET! Užsieniečiai Norvegijoje turi gyventi kaip norvegai, mėgti tai, ką mėgsta norvegai (pvz. slidinėjimą). BET užsieniečių restoranai ir parduotuvės tapo gyvenimo dalimi.

Laisvos lyčių galimybės – tradicinis supratimas. Partneriai turi dalintis darbu namuose ir vaikų priežiūra lygiai. Uniseks, tačiau moteriška moteris ir vyriškas vyras vis dar vertybė.

Lygiava – nelygiava. Įsitikinę, kad reikia padalinti gerovę vienodai ir padidinti bendrą šalies gerovę. VISGI nelygybė yra, ji didėja, nors apie tai nekalbama, dar slepiama. Visą laiką deklaruojama, kad rūpinamasi esančiais didesnėje rizikoje (pvz. imigrantais), bet praktinių sprendimų ta linkme beveik nėra. ..

Paklusimas įstatymams. Norvegui visiškai toleruotina: nepirkti bilieto visuomeniniame transporte, nuslėpti pajamas nuo mokesčių tarnybos, rastus pinigus pasilaikyti, važinėti truputį labiau išgėrus nei leidžiama, namie gaminti alkoholį, vairuoti didesniu nei leistina greičiu, rūkyti hašišą / marihuaną. Taip, pasirodo mano daugiau nei pusė??? norvegų. WOW!

Rigidiškumas – spontaniškumas. Detalus planavimas net kasdienybėje.  Visi turi kalendorius – knygeles, su suplanuotais susitikimais (net asmeniškais) kelis mėnesius į priekį. BET! Reikia klausyti savo norų ir spjauti į rutinas ir taisykles! Nors tai beveik niekada nepavyksta, nes juk viskas suplanuota iš anksto, o be to gidder ikke (nepajėgiu) arba orker ikke (tingiu) keltis bėgt ir lėkt, jei staiga atsiranda pasiūlymas kažką veikt.

Rizika – saugumas. Mėgsta daryti tai kas pavojinga ir uždrausta. BET! Nori ramaus gyvenimo. Nori būti saugūs.

Kaimiška –  miestiška. Gyv. kaime patogesnis nei mieste. BET! Miesto galimybės yra svarbesnės nei gamta.

Pagrindinės vertybės svarbumo tvarka: Lygiava, nepriklausomybė, pagarba įstatymui, nereligingumas, technologijos, antimaterializmas, nerūpi statusas, taupumas, patriotizmas, kaimiškumas, saugumas, sveikas protas (ne jausmai), laisvė .