Vieni, atvykę į Norvegiją, niekuo nesistebi ir sako: „Čia kaip namie”.
Kiti randa daug dalykų kurie juos stebina. Pavyzdžiui kainos – daug kas sako, kad Norvegijoje viskas labai brangu. Arba visiškai tuščios miestelių ir gyvenviečių gatvės – kur gyventojai? Ką jie veikia? Kiti sako, kad jiems yra neįprasti didžiuliai ir neuždangstyti užuolaidomis langai. Arba gegužės 17, konstitucijos diena, kai beveik visi privalomai dėvi tautinius rūbus (no. bunad). Kiti kraipo galvą dėl valgymo įpročių, t.t. tradicinio matpakke.
Čia dar keletas dalykų, kurie stebina užsieniečius Norvegijoje:
Keistas dūsavimas, t.y. norvegų pritarimo garsas (kaip lietuviškas MmmH). Ne, tai ne astmos priepuolis (aš taip galvojau, kai pirmą kartą išgirdau ir norėdavau ieškoti kokių vaistų, ar bent jau vandens). Tai tiesiog toks įprotis tarti norvegišką „ja” (taip) įkvepiant orą, ypač demonstruojant visišką, besąlygišką pritarimą. Reagavimas tokiu garsu yra didelio susidomėjimo išraiška, įdėmiai klausant pašnekovo ir kartojant: „Jah, jah, jah…“ Jei jau išmokote taip daryti, esate gerame kelyje į tapimą norvegu.
Nuolatinis remontas. Norvegai remontuoja ir perdaro virtuvę (ir visą butą) kas keli metai. Madingiausias sterilus skandinaviškas stilius, kaip Ikėjoje. O po to kviečiasi valytoją, gana greitai ir remontą daro vėl, nes viskas neprižiūrint greit nusitrina ir nusinešioja. Juk jei samdau valytoją kuri ateis kartą per savaitę, tai pats kasdien nieko nedarau ir tvarkos nesilaikau – kitaip kam samdyt, tik pinigus išmest. Nor dabar, poCovidiniu laikotarpiu, kai kronos kursas nukrito, palūkanos padidėjo ir gyvenimo lygis nusmuko, šios tendencijos mažėja.
Daugybė žvakių namuose, visur jų pristatyta ir vakare – pridegiota. Tai vadinasi koselig (tariamas lietuviškai „kūšli“)– jauku, bet tai platesnė sąvoka. Koselig– norvegiška dvasia, menas leisti laiką kartais visai nieko neveikiant, bet labai jaukiai: židinys, degančios žvakės, vilnonės kojinės, didžiuliai jaukūs megztiniai, vyno taurė, garuojanti arbata, pūkiniai apklotai, naminiai sausainiai, saldumynai, knyga, muzika, pokalbiai su draugais. Paprasti dalykai iš kurių susideda gyvenimas. Ir jie tokie svarbūs ypač Norvegijoje, kur žmonių nedaug, iki miesto toli, žiema ilga ir vakarai tamsūs . Bet norvegai moka džiaugtis mažu. „Det var så koselig”, sako jie apie paprasčiausią eilinį vakarą. Tam kad norvegai galėtų kose seg, pajungta visa dizaino ir kičo pramonė gaminti koselige daiktus.
Gaudyti saulę. Jei tik pasirodo saulė, norvegas tuoj lenda į lauką ir nusirengia, arba sėdi kaip driežas atsisukę į saulę (apsigaubę pledais). Kavinėse net ir žiemą lauke pilna sėdėtojų. Būti namie, jei lauke šveičia saulė, negalima. Žinoma, niekas nebaus, bet sąžinė užgrauš. Bet vistiek – visiems trūksta vitamino D.
Kiek metų. Jei laikraštis rašo apie kokį žmogų, tai būtinai nurodoma jo vardas, pavardė ir amžius skliausteliuose, kodėl – niekas nežino, aš irgi.
Norvegai gerbia įstatymus, išskyrus du atvejus: 1. kai iš Švedijos vežasi daugiau nei leista „alkoholio ir maisto ir 2. kai yra ant dviračio – tada negalioja jokios eismo taisyklės. Nes dviratis Norvegijoje yra kaip karvė Indijoje – šventas.
Imigrantai Norvegija skųstis negali. Norvegai turi daug priekaištų Norvegijai, tačiau užsienietis skųstis Norvegija negali. Jis turi būti visada patenkintas, nes jam čia visada turi būti gerai.
Girtas norvegas!!!! Toks daug juokiasi, daug šneka, moterys geria lygiai su vyrais ir dar daugiau, girti norvegai – labai emocionalūs ir seksualūs. Kitą rytą tas, kuris su jumis buvo atviras ir intymus net nesisveikins. Nesupykite ir laukite kol vėl pasigers.
Julebord – stebuklų vakaras, kai nepažinsite žmonių, su kuriais bendraujate kiekvieną dieną. Kas atsitiko julebord (kalėdinis pobūvis) -lieka julebord – nerašyta taisyklė. Permiegojote su kuo nors – rytoj jis galbūt net nesisveikins – ir tai normalu. Laukite kitų metų julebord arba rodykite iniciatyvą.
