Atlikote darbą, o klientas turi pretenzijų. Jis kelia finansinius ar kitokius reikalavimus darbą atlikusiai įmonei. O darbdavys sako darbuotojui: „Tu darbą atlikai blogai – tu ir mokėsi!”
Ar tai teisėta? Ar gali darbdavys perduoti kliento finansinius reikalavimus darbuotojui?
Už žalos, atsiradusios dėl darbuotojų klaidų darbe, atlyginimą paprastai yra atsakingas darbdavys.
Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrini darbuotojų kvalifikacijas, darbo priemones bei apsaugos priemones ir suteikti reikiamus apmokymus, kad darbuotojai galėtų tinkamai ir saugiai atlikti darbą. Darbuotojas privalo sugebėti vertinti rizikas darbe ir informuoti per atitinkamas darbdavio nurodytas priemones (kanalus ar asmenis), jei darbo tinkamai atlikti neįmanoma.
Minima darbdavio atsakomybė apima žalą, kurią darbuotojas padaro darbdaviui ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, įmonės klientams. Tai – darbdavio atsakomybės, numatytos Žalos atlyginimo įstatymo 2-1 straipsnyje, dalis skadeserstatningsloven § 2-1.
Pašaliniai darbai ar klaida daroma tyčia?
Žinojimas, jog darbdavys (įmonė) atsako už galimas finansines žalas, suteikia darbuotojams saugumą.
Tačiau ši darbdavio atsakomybė nėra besąlygiška. Darbdavio atsakomybė negalioja, jei klaidos padarytos nors ir darbo vietoje, bet atliekant paslaugas, nesusijusias su įmonės veikla. Darbdavys pvz., nėra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl to, kad darbuotojas darbo valandomis privačiai atlieka užduotis, visiškai nesusijusias su įmonei priklausančiomis darbo užduotimis. Tokiais atvejais atsakingas yra darbuotojas.
Kada už padarytą darbe žalą atsako darbuotojas?
Kai kuriais atvejais darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo atlyginti padarytą žalą. Tai nustato Žalos atlyginimo įstatymo § 2-3 Nr. 1skadeserstatningsloven § 2-3 nr. 1 . Juridinė praktika rodo, kad asmeninė atsakomybė darbuotojui pirmiausia taikoma tada, kai darbuotojas dirba ypač neatsargiai arba padarė žalą tyčia. Tais atvejais, kai darbuotojas tarnyboje padarė nusikalstamas veikas, darbdavys paprastai gali peduoti žalos atlyginimą darbuotojui.
Tačiau net ir tais atvejais, kai darbuotojui gali būti perduota žalos finansinė atsakomybė, darbdavys ne visada gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų visus patirtus nuostolius. Finansiniai reikalavimai darbuotojui tokiu atveju turi būti vertinami realistiškai, pagal tai, kiek yra darbuotojo kaltės pagal darbuotojo pareigybę (darbinę atsakomybę). Taip pat atsižvelgiama į darbuotojo finansines galimybes. Tai nustačius, darbuotojui gali būti peduodama ne visa, o tik dalis finansinės atakomybės.
Darbdavys persiunčia darbuotojui kliento sąskaitą. Ką daryti?
Jei klientas turi pretenzijų ir kelia finansinį reikalavimą įmonei, o darbdavys reikalauja atlikusį darbą darbuotoją atlyginti padarytą žalą, darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas darė klaidas piktybiškai ir tyčia.
Jei darbdavys gautą iš kliento kliento sąskaitą- faktūrą dėl padarytos darbe žalos persiunčia darbuotojui, darbuotojas turėtų tokį darbdavio finansinį reikalavimą užginčyti raštiškai per profsąjungą ir / ar advokatą.
Sprendžiama teisme
Visgi teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai darbdaviui buvo priteisa atsakomybė už darbuotojų padarytus nusikaltimus darbe. Pavyzdžiui darbdavys priapžintas atsakingas už vagystes klientų namuose (atliekant remontą, valymą, ligonio slaugą pas klientą). Taigi svarbu žinoti, kad galioja juridinė praktika, jog konkreti atsakomybė nustatoma konkrečiu atveju. Lemia daug veiksnių vertinant konkrečią situaciją.
Klausimai dėl finansinės darbdavio atskomybės perkėlimo darbuotojui dažniausiai nagrinėjamas teisme.
