Norvegijoje oficiali valstybinė kalba yra NORVEGŲ (t.p. samių, bet mums tai neaktualu) ir visi dokumentai paprastai rašomi šia kalba. Sąžiningas darbdavys, samdantis užsienietį, paprastai pasistengs, kad pastarasis suprastų sutartį, kurią pasirašo.
Jei darbdvys samdo TIK UŽSIENIEČIUS, neseniai atvykusius arba atsiveža, t.y. importuoja darbo jėgą, jis ŽINO, kad šie nemoka kalbos, ir paprastai išverčia darbo sutartis arba naudojasi darbo inspekcijos paruoštomis sutartimis, kurios yra norvegų ir kita aktualia kalba.
Jei darbo inspekcija patikrina įmonę ir randa, kad joje dirba tik užsieniečiai, ji gali įpareigoti įmonę geriau KOMUNIKUOTI su savo darbuotojais, ypač kas liečia saugumo instrukcijas ir ypač – statybų sektoriuje. Apmokymai dėl saugumo privalo vykti ta kalba, kurią geriausiai supranta darbuotojai, tai yra reikalavimas iš darbo inspekcijos pusės.
Statybos yra pavojinga darbo vieta, be to statybose dirba labai daug užsieniečių ir ilgą laiką šioje darbo vietoje buvo didelis susižalojmų ir žūčių skaičius (dabar ta tendencija mažėja), todėl būtent čia didesni reikalavimai komunikuoti darbuotojams suprantama kalba, kas išdėstyta Darbo inspekcijos rekomendacijose interneto portale dėl komunikavimo Statybų sektoriuje
Įstatymo, reikalaujančio užsieniečiams darbuotojams pateikti darbo sutartį (ar kokius kitus dokumentus) Jums suprantama kalba (jei nemokate norvegiška) NĖRA. Jei darbdavys Jums duoda sutartį norvegų (valstybine) kalba, turite prašyti laiko ją išsiversti ir išiaiškinti joje išdėstytas sąlygas. REIKLAUTI kad sutartis būti pateikta kokia kita kalba JURIDINIO PAGRINDO NĖRA.
Skaitykite apie tai, kada Jums galėtų skirti (arba galėtumėte prašyti) vertėjo.
Skaitykite apie darbo sutartis.
