Konfliktą dažnai sukelia dažnai ne tai, kas daroma, o kaip daroma. Žodžiai yra tik 30 ir net mažiau procentų infomacijos. Įspūdį susidarome ne iš to, ką žmogus sako, o kokie jo gestai, mimika, tonas, netgi kokia laikysena, apranga. Todėl, matant bęstantį konfliktą, reikia elgtis paprastai, be emocijų, dalykiškai. Taip daro norvegai.
Jie rašo laišką.
Jei norvegas vis labiau šypsosi ir ima elgtis dar mandagiau ir kalbėti dar oficialiau – tai ženklai, kad reikalas rimtas. Beje šiuos ženklus kitų kultūrų, pvz. Rytų Europos atstovai, išiaiškina neteisingai. Jie mano, kad viskas gerai, ir lengviau atsipučia. Bet to daryti neverta – tuoj gausite kokį nors raštą.
Aiškintis rimtą reikalą dalykiškai – reiškia aiškintis raštu. Rašant apgalvojamas kiekvienas žodis, nematoma rašančiojo kūno kalba ir mimika. Rašant naudojami neautralūs terminai. Be to raštiškas dokumentas yra raštiškas dokumentas. Parašo laišką, laukia atsakymo ir renka korespondenciją – ką žinai, gal prireiks. Kraštutiniu atveju to gali prireikti teisme. Kas pasakyta – dingo, kas parašyta – yra ir bus.
Žinoma, kolegų susirašinėjimas gali prieiti iki absurdų. Kai kuriais atvejais rašymas gali net pakenkti, nes kuria atstumą,. Konfliktuojant svarbu tiesiog pasikalbėti ir pažiūrėti vienas kitam į akis. Bet kartais rašymas sutaupo laiko, nes yra juk tokių, kurie tai, ką galima pasakyti ar parašyti vienu sakiniu išpučia iki pusvalandžio monologo. Ir tiek prišneka, kad nebesupranti, kas norėta pasakyti.
Norvegai dažnai renkasi rašymą, nes bijo konfliktų.
Jaudintis gavus laišką nereikia, bet geriausia irgi atsakyti raštu
„Man jis galėjo ir pasakyti – o dabar va, parašė, nors kiekvieną dieną prasilenkiame darbe. Kodėl nepasakė? Bijo manęs ar durnium laiko, galvoja, kad nesuprasiu ką sako?” – pyksta užsienietis, kad kolega arba vadovas norvegas jam parašė.
Priežasčių gali būti įvairių. Galbūt tikrai, jei bendravimas apsunkintas kalbos barjero, yra rašoma, kad žmogus turėtų laiko išsiversti ir viską suprasti.
Laiško parašymas nėra noras pažeminti – tai tik komunikacija, siekiant susišnekėjimo.
Rašomi perpėjimai ir pastabos, pareiškiant priekaištus dėl elgesio ar alikto darbo darbuotojams. Būtinai raštiškas turi būti atleidimas iš darbo arba laikinasis atleidimas. Privaloma raštu įdarbinti darbo santykius. Raštiškos yra darbo instrukcijos ir saugumo instrukcijos – jos privalo būti darbuotojams suprantama kalba. Visi rimtesni dalykai paprastai forminami raštu.
Darbuotojai taip pat turėtų irgi raštiškai išdėstyti savo versiją, jei gavo rimtą laišką iš darbdavio ar kolegos.
Todėl nenustebkite, jei norvegas mieliau rašys laiškus, nei kalbėsis. Tai ženklas, kad jis į reikalą žiūri rimtai. Nepykite dėl to – jis taip išmokytas.
Keli patarimai
