Švedija ir Norvegija yra pasaulio šalys, kurios vadinamos moteriškiausiomis pasaulyje. Kodėl? Gal dėl to, kad čia patogu gyventi moterims, nes joms padeda įvairios vyriausybės remiamos programos. Vyrai, šeimų tėvai yra skatinami (kartais prievartiniu būdu), dalyvauti šeimos ūkyje, prižiūrėti vaikus – tai praeityje (o kai kuriose šalyse dar ir dabar) buvo ir yra išimtinai moterų darbas.
Vyriškumo / moteriškumo kultūrinė dimensija yra susijusi su socialinių vaidmenų visuomenėje (t.p. emocinių) tarp vyrų ir moterų pasiskirstymu. Visuomenėse, turinčiose aukštą vyriškumo (tuo pačiu žemą moteriškumo) indeksą pasižymi ryškiais lyčių skirtumais, pasiskirstant vaidmenimis visuomenėje, o turinčiose žemą vyriškumo (aukštą moteriškumo) indeksą visuomenėse to nėra. Skandinavijos visuomenės yra būtent tokios – čia aukštas moteriškumo, ir žemas vyriškumo indeksas. Todėl visuomenės vadinamos moteriškomis arba (aukštas moteriškumo indeksas) ir vyriškomis (atvirkščiai).
Vadinamose moteriškose visuomenėse vyrauja labiau moterims priimtinos „švelniosios” vertybės, t.y. lygiava, socialiniai ir tarpasmeniniai santykiai, noras padėti, susitarti, rūpintis kitais, šeima, jauki fizinė aplinka. Skandinavijos šalys ir Kanada yra šalys, kuriose dominuoja moteriškos vertybės. Normalu, kad vyrai vis dažniau dirba tradiciškai moteriškus darbus (vaikų darželio auklėtojas, slaugytojas) ir atvirkščiai, moterys dirba tradiciškai vyriškose profesijose (policininkės, advokatės, sunkvežimių vairuotojos)
Vyriškose visuomenėse vertybės grubesnės. Tai karjera, pinigai, kitos materialinės vertybės, statusas. Vyrai atlieka paprastai tik vyriškus darbus, moterys – moteriškus, yra griežtesnė riba tarp moteriškų ir vyriškų profesijų. Vyriškumo indeksas aukštas Japonijoje, o vakarų Europoje – Austrijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje.
Skaitykite apie kultūrinius skirtumus ir kitas kultūrines dimensijas.
