Kaip matuojamos kultūros.
Naudojame žodį „kultūra” ivairiuose kontekstuose, tačia nedaug kas iškart atsakys – kas tai? Vienas apibrėžimas teigia, kad tai yra sudėtinė visuma, apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitas vertybes. Tačiau kas yra vertybės? Jos juk priklauso nuo konkrečios šalies, konkrečios visuomenės ir konkretaus istorinio laikotarpio. Afganistane vertybės vienokios, o pavyzdžiui Norvegijoje – visai kitokios. Ir pabandyk šių šalių atstovus įtikinti priešingai – nemanau kad pavyktų. Štai vienose šalyse moterys pliaže nusirengti negali, o kitose tai yra norma.
Matydami kitokius rūbus, kitokį elgesį, kai kurie smerkia. Už tai kad bijo nusirengti, arba už tai kad demonstruoja beveik nuogą kūną. Kiekvienos kultūros atstovas savaip teisus, nes taip yra užaugintas ir taip įtikintas. Skirtingų kultūrų žmonės elgiasi kaip jiems atrodo teisinga. Tai gali nesutapti su kitų kultūrų žmonių įsitikinimais, tampa nesutarimų ar didelių kultūrinių susidūrimų priežastimi.
Kultūrinės dimensijos
Daug mokslininkų tiria kultūrinius skirtumus. Tai sudėtinga ir įdomi tema, ypač svarbi dabartiniu, visuotinės migracijos laikotarpiu. Pasaulinio garso profesoriaus Geert Hofstede, sukūrė būdus matuoti kultūras. Jo nuomone, kiekviena šalis pasižymi tam tikra nacionaline kultūra. Tai – kolektyvinis proto programavimas, kuris skiria vienos šalies žmones nuo kitos. Programavimas prasideda jau vaikystėje, ir todėl vienoje šalyje yra vienokia žmonių elgsena, įsitikinimai, pažiūros, o kitose – kitokios. Kultūra nėra statiškas dalykas, ji nuolant kinta, o ypač dabar, vykstant įvairių kultūrų susidūrimui.
Egzistuojančioje nacionalinėje kultūroje atsiranda kitos kultūros, vadinamosios subkultūros, būdingos nacionalinei mažumai ar gyventojų grupei, jau esančioje tam tikroje kultūroje. Skirtingos kultūros gali egzistuoti taip pat vienoje ar kitoje darbovietėje, organizacijoje, klube ir net šeimoje. Visi mes skirtingi.
Susipažinimas su kitomis kultūromis, supratimas, kodėl žmonės yra kitokie, didina toleranciją, pakantumą kitokiems žmonėms ir yra būtina sėkmingam bendravimui ir bendradarbiavimui.
G. Hofstede išskyrė kelias kultūrines dimensijas (matavimo būdus), pagal kurias tyrė pasaulio šalis ir nustatė skirtumus. Tyrimas vyko apklausiant tarptautinių bendrovių darbuotojus. Apibendrinant atsakymus, buvo išvesti indeksai, kurie rodo vienos ar kitos šalies rezultatą pagal vieną ar kitą kultūrinę dimensiją.
Hofstede kalba apie 6 kultūrines dimensijas:
Galios distancija (Power distance)
Neapibrėžtumo vengimas (Uncerntainty avoidance)
Vyriškumas (lyginanat su moteriškumu, femininity / maculinity).
Individulizmas (lyginant su kolektyvizmu, individulism / collectyvism)
Ilgalaikė orientacija (lyginant su trumpalaike ( Long term orientation)
Indulgencija (Indulgence) arba atlaidumas
Dar vienas svarbus būdas vertinti visuomenės kultūrą, nepriklausantis jau aptartoms šešioms G. Hofstede kultūros dimensijoms – žemo arba aukšto konkteksto komunikacija.
