Lietuvos filialas Norvegijoje (tik blogesnės kokybės)

 Gyvenimas per skaipą

Dabartinė situacija Norvegijoje visiškai kitokia, nei ji buvo kad ir prieš 20- 25 metus.

„Norvegija taip arti, kad net nesijaučia – pusantros valandos lėktuvu ir aš jau Lietuvoje, pasikraunu energija. Bet praeina pora savaičių – ir jau noriu į Norvegiją, noriu švaros, ramybės„, – sako D.P. , Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti 7 metus.

Dabartiniai migrantai gyvena per dvi  ar net kelias šalis, dėka komunikacinių naujovių ryšį su draugais ir giminėmis palaikydami nuolat. Skaito internetinius potalus, žiūri LTV, bendrauja skypu, facebooku ir dar visaip. Ir vyną geria skypu. Ir gydosi per internetą – facebooku ir skaipu.

Dirba su lietuviais, pas lietuvius, atostogauja, pramogauja su lietuviais, vaikšto į lietuviškus renginius, vaikus veda į lietuviškas mokyklas. O jei reikia informacijos, ją sužino irgi per Facebooką ir kitas socialines medijas.

Influenceriai

Yra tokių pseudo influencerių, kurie pertransliuoja norvegiškas naujienas – išverčia ir į FB įdeda tai kas jam ar jai įdomu.

Pertransliuotas straipsnis tiems, kas nemoka kalbos

Tekstas persiskaito per 2 minutes. Nauda? Galbūt. Ir susidomėjusių yra, ir skaito, komentuoja. Bet toks sutrumpintas ilgo straipsnio atpaskojimas  ir lietuvių kalba be lietuviškų rašmenų  tampa nebe kalba, o puskalbe, o žinios – pusžinėmis. Nei tai žinios, nei tai pliurpalas virtuvėje. Nei pats parašiau, nei išverčiau, bet va – ištransliavau žinias. O juk kažkas tik tiek teskaito, ir jiems užtenka.

Kritikuoti negalima. Viskas leidžiama, nes ką noriu tą dedu, ką noriu, tą skaitau. Facebookas priklauso liaudžiai (arba leudziai). Bet tada kokybei – viso gero.

Kursai internetu

Neseniai pasirodė skelbimas, kur mergina siūlėsi išlaikyti už darbininkus saugos kursus. Na, maždaug, aš viską žinau, kursus jau praėjau, dabar jūsų vardu irgi vėl tą patį darysiu, tik pinigus man mokėkite. Darbininkas liks nieko nežinantis apie saugumo reikalavimus, bet, galvodamas kad viska gerai, karsis ant pastolių, rizikuos savo gyvybe. Popierių nusipirko, turi ir galės parodyti darbdaviui, o tas – parodyti, jei kažkas ateis patikrinti.

O jei užsimuš, susižalos? Niekas kitas čia nekalts, tik bernužėli tu pats.

Kas čia daro nusikaltimą, kuris sukčiauja – pardavinėjantis ar perkantis tokią „paslaugą“?  

Burbulai

O dabar apie lietuviškuosius burbulus, kas moksliškai vadinasi segregacija, t.y. užsienietiškų terpių užsienyje formavimusi. Jiems susiformuoti ir gyvuoti dabar yra visos sąlygos. Informacija – gerai.  Mums jos reikia. Štai, net žinios apie Norvegiją bus lietuvių kalba.

Komunikavimas su savais ir įvariomis, taip pat ir nuotolinėmis komunikacijos priemonėmis, padeda migrantams išvengti didelių socialinės atskirties problemų – paklausi, o kažkas visada atsakys.  Informaciją gausiu savo kalba. Ir puiku, kad ji jau dažnai kokybiška – tik reikia atsirinkti šaltinį.

Kokybė?

Bet dažnas tingi  ieškoti kokybės. Daugeliui vienintelis informacijos šaltinis – Facebookas. Ten pilna visažinių, kurie atsakys į bet kokį klausimą.

„Sveiki dar syki! Vienas klausimas neduoda ramybes vis, pavyzdziui jeigu mano draugas darbe nukriti nuo kopeciu, ir jam dabar yra tarkim luze sonkauliai jam issmokes kokia nors draudimo issmoka? Uz ta nelaiminga atsitikima? Nesam susidure o informacijos apie tai irgi niekur nerandam.“

Sveiki:) gal kas yra/buvo susidure: zmogus dirba vasaros sezonu, turi tik D numeri, nutiko nelaime, dabar guli ligoninej ir laukia operacija. Kaip tokiu atveju su sveikatos draudimu? ar nereiks moket uz operacija? kur kreiptis, i Nav? dekui uz atsakymus:)

„Sveiki gal zinote kaip buna su bileteniu jei sirgau kol darbo buvo na kontraktas iki liepos men. Bet dirbti baige anksciau. Ir uz birzeli gavau labai mazai pinigu. Gal zinote kaip jie moka?“

„Labas mergytes. Idedu nuotrauka, labai isbere veida, gal kas gali pasakyti kokiais tepalais tepti, kad preitu?“

Skaitai ir kraipai galvą – negi jie negali pasiklausti tam skirtoje įstaigoje? Arba nueiti pas gydytoją? Arba įsivesti žodį „veido bėrimas“ ir skaityti specialistų patarimus. Juk FB suteikta infomacija gali būti labai abejotina.

Bet ne – kai kurie lietuviai vengia bendrauti ne tik su valdžios įstaigomis, bet ir su savo darbdaviais. Vengia skaityti ilgus tekstus. Ir tada puikios šiuolakinės bendravimo per atstumą galimybės padeda segreguotis (atsiskirti), nesiintegruoti, formuotis valstybėms valstybėje. 

Komunikacinis neįgalumas

Dažnai nustebina užsieniečiai (nebūtinai lietuviai), kurie  gyvena metų metais neišmokdami kalbos, nieko nežinodami apie Norvegiją, nepažindami artimiau nei vieno vietinio žmogaus, nes visas gyvenimas – tai tik darbas, namai, internetas, balius su tautiečiais, lėktuvas ir giminių lankymas. Yra visos galimybės užsienyje įkurti tą patį „– iškių“ kaimą ir nesukti sau galvos apie tai, kuo gyvena žmonės čia.

Tai tam tikras pasirinkimas – likti svetimkūniu, gyvenčiu tarp šalių, priklausomu nuo kitų, tam tikru komunikaciniu neįgaliuoju, nes  kokybiška informacija, žinios apie Norvegiją ir šią visuomenę jo nepasiekia. 

Kalbos nemokėjimas ir kokybiškos informacijos dėl šios priežasties neradimas turi skaudžias pasekmes. Per  „mažųjų Lietuvų“ ar „mažųjų Lenkijų“ džiunglių telegrafus sklinda daugybė nepatikrintos ir klaidingos informacijos. Vystosi paralelinis, šešėlinis pasaulis. Labiau prakutęs tautietis ima išnaudoti neseniai atvykusius, imasi, pats nieko neišmanydamas, konsultuoti kitus, aišku, neveltui. Užsimezga įvairiausi „bizniai“, kur sukasi 90 proc. nelegalių pinigų. Visi atsivežtinio „verslo“ principai – nemokėti mokesčių, algą mokėti vokeliais, išnaudoti silpnesnį – atkeliauja ir į užsienį. Įsiurbtiems tokio pasaulio gali tekti dar labiau baimintis nei Tėvynėje – paskųs, pagaus, pasodins… Toks pasaulis gali būti baisokas, jis skęsta apkalbose, intrigose, prasiskolinimuose, grasinimuose.

Ką manote jūs? Ar verta mokytis norvegiškai ir pažinti šalį, ar puikiai gyvenate be šito?  Norite mums parašyti ar pradėti dikusiją? Padarykite tai facebooko grupėje Gyvenu Norvegijoje.