Kita kultūrinė dimensija yra neapibrėžtumo vengimas (angl. Uncertainty avoidance). Ji atskleidžia siekimą kontroliuoti neapibrėžtas gyvenimo situacijas. Gyvenimas nepaklūsta taisyklėms, o žmonės tai suvokdami stengiasi sukurti būdus, padedančius kontroliuoti ir vengti galimų neaiškių situacijų. Šalyse, kur yra nedidelis neapibrėžtumo vengimo indeksas, neapibrėžtumas suvokiamas kaip gyvenimo dalis, kurią sukontroliuti nevisada galima, ir į tai reaguojama ramiai. Tokiose visuomenėse remiamasi sveiku protu, paliekama vietos interpretacijoms. Visuomenėje vyrauja tolerancija naujiems reiškiniams. Tai lañksčios, pažañgios visuomenės, jų nariai nesibaido naujovių, atvirkščiai – jų nori kaip iššūkių. Mažo neapibrėžtumo vengimo visuomenės yra Švedija, Malaizija, Indonezija, Indija, kai kurios Afrikos šalys.
Rumunai, rusai, lenkai, užlipę į Prekestolen, baisisi, kodėl valdžia nepastatė aplink turėklų – juk gali nukristi. Norvegai iš to juokias.
Šalys, kurios neapibrėžtumo vengimo indeksas didelis, neapibrėžtumas suvokiamas kaip grėsmė, kurią reikia kontroliuoti ir jos vengti. Tokios šalys pasižymi griežtomis taisyklėmis ir tradicijomis. Vyrauja autoritarinis vadovavimo stilius. Interpretacijoms, tolerancijai ir kitoms nuomonės vietos mažai. Tokia visuomenė paprastai konservatyvi. Žmonės joje patiria daugiau streso ir baimės padaryti kažką ne taip, nes dažnai taikomos griežtos nuobaudos nepaklusniesiems. Žmonės jaučiasi bejėgiai kažką keisti. Didelio neapibrėžtumo vengimo indekso šalys yra Rusija, kai kurios Rytų ir Vakarų Europos valstybės (Austrija, Vokietija, Lenkija, Rumunija), t.p. Arabijos šalys.
Skaitykite apie kultūrinius skirtumus ir kitas kultūrines dimensijas.