Kažko nesuprato? Ar Lietuvoje kitokios taisyklės? Betgi istorija kartojasi vėl ir vėl…
Tai va, žinokit, dirbu jau čia ilgai, jau seniai, jau daug metų, apie 10 metų. Kalbą ar moku? Ne….. tai čia ir angliškai viską susikalbu. Angliškai ar moku?… Nu… tai nelabai reikia, draugai moka, padeda kai reikia.
Ar dirbu legaliai? Taip, viskas legaliai, čiki piki, sutvarkyta nuo balandžio šių metų jau visi popieriai yra: leidimas, skatas (norv. žarg., mokesčiai – čia ir toliau aut. past.), viskas… Bet išdūrė mane, kiaulės, blin. Dirbau pas norvegą, o dar sako kad norvegai tai ne sukčiai! Sukčiai, lygiai tokie kaip ir visi. Algą visą laiką nusukinėdavo ir nemokėdavo tiek tiek reikia. Darbo laiką tai pildėm visada, bet šeimininkas mums tų valandų nedavė. Liepdavo rašyti po 8 valandas, nors dirbom po 12 ir 14 per dieną, toks buvo žodinis susitarimas. Tai tabely parašyta kad po 8. Patys taip rašėm, nes liepė. Taip ir nusukinėdavo visą laiką. Dirbom kaip arkliai, o gavom kapeikas.
Tai va, dabar jau nusprendžiau, kad išeisiu aš iš to svoločiaus, tai noriu jį priduot. Tegul dabar jį patampo. Dabar jau kitą darbą gavau. Noriu paklaust, o jei mano kontraktas fastas (norv. žarg., liet – pastovus), tai atleist negali? Gali? Bet kai fastas taigi negali, niekada negali… Gali vis tiek?… Aha… Niekas, sakot, negali garantuoti gyvenime nieko pastovaus… nu jo. O kompensaciją tada moka už kiek? Už pusę metų? Už tris mėnesius? Tik už vieną mėnesį! Ir ne kompensacija, o turiu atidirbt!? Nu duoda… Ir čia Norvegija vadinasi, svajonių šalis…. Aišku. Tai jeigu atleis, tai darbdavys turi parašyt raštu prieš mėnesį, turi būt priežastis, ir aš tada turiu vieną mėnesį atidirbti ir gausiu už tai algą… Ir jokios kompensacijos…. Nu jo, tai Lietuvoj geriau….
Tai va, kadangi kitą darbą dabar susiradau, tai iš šito darbdavio noriu išeit. Tai aš jam jau pasakiau ir nuo šiandien jau nedirbu. Ką, aš irgi raštu turiu perspėt prieš mėnesį?! Ir turiu atidirbti mėnesį?! Kodėl? Jis mane tai išdūrinėjo! Aš jau susitariau, kad nuo rytdienos dirbsiu kitur! Nieko aš neatidirbinėsiu! Gali pareikalaut padengt nuostolius? Nu jo, čia matau jokių mano teisių negina, tik darbdavių! Jiems viskas, o man – atidirbt. Čia tai tikrai betvarkė kažkokia…
Ko dar noriu? Tai tegul sumoka man. Už visus nedamokėjimus, už visus mėnesius nuo balandžio. Kodėl anksčiau nesikreipiau? Tai tada dar ten dirbau, būčiau kreipęsis – būtų išspyrę. O dabar išeinu, dabar visą teisybę pasakysiu. Dabar tegul patampo ta šiknių. Ką, niekas už mane negali algos išsireikalaut, man priklausančių pinigų? Aš pats turiu tą daryt, pats išsireikalauti? O kaip? Surašyti reikalavimą, kiek man darbdavys skolingas? Nu gerai, o kas man apskaičiuos kiek jis man skolingas? Niekas negali apskaičiuoti? Aš pats turiu apskaičiuoti? Tai čia labai daug skaičiuoti…. Čia buhalterio darbas. Kodėl aš pats turiu skaičiuoti! Man nedamokėjo, ir dabar tegul sumoka. O kiek – tai jie patys tegul žino, tiek kiek priklauso, tegul atiduoda mano pinigus kuriuos nusuko, čia ne mano darbas kažką skaičiuoti!
Nu gerai, paskaičiuosiu jeigu, tai kas tą reikalavimą parašys, čia gi norvegiškai? Turiu samdyti advokatą, vertėją, jeigu nemoku pats?! O kas toliau, jei vis tiek nemokės? Eit bylinėtis? O kiek čia užtruks? Ilgai? Nu žinot, tai jeigu taip, tai išviso neverta prasidėti. Kodėl negali būti kokios nors įstaigos, kur viską už mane padarytų, paimtų pinigus iš tų sukčių ir man atiduotų? Kodėl aš, nukentėjęs, turiu viską daryti pats? Fy fan (liet. po velnių, norvegiškas keiksmažodis), tai aš jau geriau tuos pinigus tai durnai Norvegijai padovanosiu, tegul paspringsta, niekur nėra teisybės, net ir Norvegijoj…..