Ar gali užsieniečiams kilti iššūkiai darbe Norvegijoje, bendraujant su kolegomis? Daug sunkumų ir nesusipratimų gali būti išvengta, žinant kultūrinius skirtumus.
Norvegijoje beveik kas penktas gyventojas yra užsienio kilmės. Daugelis jų dirba ir kasdien susiduria su situacijomis, kurios atrodo keistos ar sunkiai suprantamos. Tačiau dažnai problema slypi ne žmonėse, o skirtinguose įpročiuose, darbo kultūroje ir lūkesčiuose.
Tai matyti tiek kasdienėje komunikacijoje darbe, tiek bendraujant su verneombud (darbuotojų saugos atstovu), vadovu, darbdaviu, BHT (įmonės sveikatos tarnyba) ar valstybinėmis institucijomis.
Pažiūrėkime į keletą svarbiausių kultūrinių skirtumų.
Pasigilinkime į tai, naudodamiesi G. Hofstede kultūrinių skirtumų matuokiu.
Viršininkas sprendžia viską ar nebūtinai?
Daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių darbuotojai yra įpratę prie aiškios hierarchijos – vadovas priima sprendimus, o darbuotojai vykdo nurodymus. Dažnai žmonės vengia prieštarauti ar atvirai išsakyti savo nuomonę.
Norvegijoje situacija kitokia. Čia vadovas dažnai laikomas komandos dalimi, o darbuotojų nuomonė yra svarbi.
Todėl užsieniečiai kartais vengia kalbėti su vadovu ar kreiptis į verneombud, nes bijo pasirodyti problemiški arba „peržengti ribas“. Tačiau Norvegijoje aktyvus dalyvavimas, klausimai ar pasiūlymai dažniausiai vertinami teigiamai.
Pagal Norvegijos darbo kultūrą darbuotojai turi ne tik teisę, bet ir pareigą prisidėti prie saugios ir geros darbo aplinkos.
„Rūpinkis savivimi pats” ar laukti kol išgelbės?
Individualizmas vs. Kolektyvizmas
Lietuvoje ir daugelyje kitų Rytų Europos šalių žmonės dažnai labiau pasitiki artimiausiais žmonėmis – kolegomis iš savo šalies, draugais ar šeima.
Norvegijoje labiau įprasta problemas spręsti tiesiogiai ir oficialiais kanalais.
Pavyzdžiui, jei kyla problemų dėl darbo sąlygų, atlyginimo ar saugos, darbuotojai dažnai kreipiasi į vadovą, verneombud, BHT arba registruoja avvik (pranešimą apie problemą).
Užsieniečiai neretai problemas aptaria tik su kolegomis ar artimaisiais, tačiau vien pokalbiai dažnai nieko nepakeičia. Norvegijoje svarbu ne tik kalbėti apie problemą, bet ir ją oficialiai užfiksuoti.
Visur griežtos instrukcijos ar sveikas protas?
Lietuvoje žmonės dažnai mėgsta aiškias taisykles, detalias instrukcijas ir nuspėjamumą.
Norvegijoje daugiau pasitikėjimo darbuotoju ir daugiau lankstumo.
Todėl kai kurie užsieniečiai jaučiasi nesaugiai – jiems atrodo, kad niekas tiksliai nepaaiškina, kaip reikia dirbti.
Kita vertus, jei vadovas yra iš kultūros, kur įprasta griežta kontrolė, jo darbo stilius Norvegijoje gali būti suprastas kaip nepasitikėjimas darbuotojais. Norvegai dažnai tikisi, kad vadovas pasakys tikslą, o būdą jį pasiekti darbuotojai pasirinks patys.
Konkuruoti ar bendradarbiauti?
Darbo santykių kultūra
Lietuvoje dažniau vertinamas autoritetas, pasiekimai ir aiškus vadovavimas.
Norvegijoje didelė reikšmė teikiama bendradarbiavimui, lygybei ir darbuotojų gerovei.
Todėl užsieniečių tiesmukiškumas, savo pasiekimų demonstravimas, kategoriška nuomonė ar griežtas bendravimas gali būti suprasti kaip nekuklumas.
Tuo pačiu kai kuriems užsieniečiams norvegiškas darbo stilius gali atrodyti per daug neformalus, o vadovai – per silpni ir neturintys autoriteto.
Kodėl sprendimai vyksta taip lėtai?
Kai kuriose šalyse svarbu greitas rezultatas ir greitas sprendimų priėmimas.
Norvegijoje daugiau dėmesio skiriama aptarimui, planavimui ir sutarimui.
Todėl užsieniečiams kartais atrodo, kad sprendimai vyksta per lėtai, o norvegams – kad atvykėliai per daug skuba.
Kodėl kolegos tiek daug kalba prie kavos?
Daugelyje Rytų Europos šalių darbe įprasta būti rimtam, susikaupusiam ir nešvaistyti laiko pokalbiams.
Norvegijoje kavos pertraukos, bendri pietūs ar komandiniai renginiai dažnai laikomi darbo kultūros dalimi.
Todėl užsieniečiai kartais atrodo uždari ar nesocialūs, o jiems patiems gali atrodyti, kad kolegos norvegai nepakankamai rimtai žiūri į darbą, tingniauja ir nesistengia.
Tačiau dažnai būtent neformalūs pokalbiai padeda kurti pasitikėjimą komandoje, pasikeisti dalykine infomacija ir rasti sprendimus.
Ką verta prisiminti?
Jeigu dirbate Norvegijoje ir susiduriate su nesusipratimais, neskubėkite manyti, kad problema yra kalba ar bloga kolegų valia.
Dažnai tai – tiesiog skirtingi įpročiai ir lūkesčiai.
Norvegijoje paprastai vertinamas:
- atviras bendravimas;
- darbuotojų įsitraukimas;
- klausimų uždavimas;
- problemų sprendimas oficialiais kanalais;
- pagarbus dialogas;
- pasitikėjimas darbuotojo savarankiškumu.
Kultūrinių skirtumų supratimas padeda ne tik išvengti konfliktų, bet ir lengviau jaustis darbo vietoje bei geriau suprasti vieniems kitus.
Užsieniečiai gali patirti sunkumų bendraujant darbe, nes ateina iš kultūros, kurioje vyrauja hierarchija, nepasitikėjimas institucijomis, baimė ir stiprus kolektyvizmas, o Norvegijoje tikimasi atvirumo, individualios atsakomybės, lygiateisiško dialogo ir lankstumo.
Šis straipsnis nušviečia bendras tendencijas, ir nebūtinai atitinka individualias asmenines patirtis.
