Kalbėjimas ir (ne)susikalbėjimas migruojančiame pasaulyje.
Visi nori būti išklausyti ir suprasti. Ar visada pavyksta?
Kad mus suprastų labai norime, bet ar klausomės pašnekovo?
Bendravimas ne tik šeimoje, bet ir darbe ar valstybinėse institucijose imigrantams gali būti sunkus ir nemalonus. Ką verta žinoti ir kaip pasiruošti.
Štai pasakojimas apie tai, kaip norvegas iš užsienio atsivežė žmoną. Ji buvo graži, daug jaunesnė ir jis ją labai mylėjo. Ji dar nemokėjo jo kalbos, tik gražiai šypsojosi. Po kelių metų, kai žmona pramoko norvegiškai jie ėmė kalbėtis. Ir abu suprato, kad viskas buvo iliuzija. Vyras: „Pirmi trys metai buvo nuostabūs, ji visą savo laiką skyrė man, aš buvau toks laimingas. Kai išmoko norvegiškai ir ėmė reikšti savo nuomones, supratau, kokios atsilikusios jos pažiūros”.
Moteris: „Pirmieji trys metai buvo siaubingi, nieko nesupratau, nieko negalėjau pasakyti, nieko nepžinojau ir visiškai priklausiau nuo jo, jaučiausi bejėgė. Kai pramokau norvegiškai, supratau kad jis man svetimas – egoistas ir materialistas.”
Gyvename užsienyje, kalbame mums svetima kalba. Bendruojame, komunikuojame, sakome, kad viską suprantame. Vieni bando išmokti naują kalbą ir suprasti šalį, kiti nededa jokių pastangų. Daug kas sako: „na, kažkaip juk susikalbame…”.
Taip. Tarsi ir kalbame, klausome ir girdime, bet ar susikalbame? Ar norime suprasti ir kiek suprantame? Klausimas labai sudėtingas.
Komunikacinis neįgalumas
Vienoje konferencijoje apie komunikaciją lektorė sulygino imigrantus su neįgaliaisiais, paskirdama juos į vieną klientų grupę, kuri dažnai negauna kokybiško aptarnavimo ir susiduria su sunkumais. Imigrantai, sakė ji, atsidūrę kitoje kultūroje ir kalbinėje terpėje, automatiškai praranda komunikacinę funkciją, labai svarbią kokybiškam gyvenimui.
Imigrantas nesuvokia, kad nemokėti kalbos yra tarsi apakimas ar apkurtimas. Žmonės ne tik nebesusikalba žodžiais, bet ir nesupranta kitų, neverbalinių kalbinių kodų. Todėl nebėra ne tik kokybiško, bet kartais ir jokio bendravimo su aplinka.
Bet bendrauti reikia, todėl tai daroma -ypač tada, kai bendravimas labai svarbus (pvz. pas gydytoją ar policijoje)- su pagalbinėmis priemonėmis (žodynais, per kitas kalbas ar per tarpininkus). Kasdieniniame gyvenime pastangos nededamos, ir naujos šalies pažinimas tampa sunkiai pasiekiama svajone. Bet netgi pagalbininkai – vertėjai, draugai, vaikai, konsultacinės firmos – neužtikrina bendravimo kokybės. Bendraujama kaip per sugedusį telefoną, aprūkusį stiklą ar užsikimšus ausis. Imigrantą pasiekia tik maža dalis informacijos iš aplinkos.
Komunikacija – kaip kova
Dar sunkiau darbe arba valstybinėse įstaigose. Žmogus kažko nori, mano, kad viską teisingai pasakė, bet negauna ko prašė, lieka neišgirstas. Pyksta, nervinasi. Bejėgis visuomenėje žmogus privalo tinkamai funkcionuoti, būti šeimos maitintoju ir autoritetu savo vaikams. Ar įmanoma? Apsunkinta komunikacija veda prie ilgalaikio streso, ligų.
Daugelis imigrantų iš kitų kultūrų su kitokiais komunikaciniais įgūdžiais patiria didelį stresą, ir darbe, ir atėję į valstybinę įstaigą. Kai kam tai tampa didžiuliu streso šaltiniu, nes jiems atrodo, kad juos žemina, diskriminuoja, ignoruoja. Kaip? Norvegišku ramiu elgesius. Nes norvegai nesinervina, nekelia balso, nepuola į ginčus. Imigrantas ispanas pyksta, jam atrodo kad jo nepaiso, ignoruoja. Jie labai emocingi, kalba daug ir kelia balsą. Kai norvegas lieka ramus, ispanas jaudinasi, gestikuliuoja, bando pašnekovą išprovokuoti, užkrėsti savo temperamentu. Abu išsiskiria nepatenkinti – norvegai, kad veržiasi į jų asmeninę zoną ir kalba nedalykiškai, ispanai – kad norvegai tokie ramūs ir apsnūdę. (Astrid, kalba ispaniškai, gyvenimo draugas – ispanas).
Lietuvių ir norvegų temperamentas panašus, bet vistek dažnai pasitaiko, kad lietuviai laužyta kalba bando norvegams kažką paaiškinti, o norvegai atitinkama veido išraiška užsiblokuoja ir traukiasi fiziškai nuo jų galva „užpuolimo” – jiems intensyvus bendravimas nepriimtinas.
Jei pakvietė darbdavys – lauk blogiausio?
Arba štai – iššaukė į pokalbį darbdavys. Kažko nesuprato, nori išiaiškinti. Imigrantas jau savaitę prieš pokalbį laksto, nemiega, nervinasi, renka įrodymus ką darbdavys blogai daro, ruošiasi kovai. O reikėtų kaip tik nesinervinti, negalvoti, kad viskas bus blogai. Galbūt atsirado šansas pasikalbėti su darbdaviu. Geriau išgerti raminančių ir ramiai nusiteikus eiti iį susitikimą. Ruoštis ne kovoti, o suprasti kas įvyko.
Jei į įvykį reaguojama emociškai, be šalto proto, jau pačioje pradžioje provokuojamas konfliktas (nors jo dar nėra). Protas sukuria siaubo scenarijų, į pokalbį einama su sunkiąją artilerija – priekaištais, grasinimais. Ištinka fizinės rekcijos – dreba rangos, raudonuojama ir bąlama, prakaituojama. Dalykiško pokalbio tada tikėtis sunku.
Atsitikus, ko nebuvo tikėtąsi, žmogus išsigąsta. Įsijungia vadinamasisi „reptilijos protas”, kai nevalingai norisi arba bėgti, arba kovoti – prieš tai nepagalvojus (fight or flight). Loginiam mąstymui vietos nebelieka. Pakyla kraujospūdis, įsitempia raumenys, reaguojama fiziškai.
Jei konfliktai (arba įsivaizduojami konfliktai) yra dažni, organizmas labai alinamas. Kartais stresinė būklė būtina, tačiau ji neturi būti dažna ar labai dažnai kartotis. Imigrantai dažnai yra užsitęsusiame strese būtent dėl nesugebėjimo komunikuoti. Kai negali išsiaškinti, neturi su kuo pasitarti labai kenčia sveikata. Stesas malšinamas aktyvumu, svaigalais, kartai kyla agresija, ir tada bendrdarbiauti dar sunkiau.
Kantrybė geriausias draugas
Žinomas norvegiškas posakis „Det går bra eller går det over„ (Viskas gerai arba viskas praeis). Norvegiška pozityvioji reakcija sako „Nieko nedaryk. Lauk”. Gal savaime išsispręs. Kartais tai tikrai gera išeitis, sauganti nuo spontaniškų emocijų ir reakcijų. Norvegiškas „Sove på saken” (lietuviška patarlė būtų „rytas už vakarą protingesnis”) ragina nepulti daryti išvadų ir gerai pagalvoti, prieš darant svarbų sprendimą.
Norvegai – lėti. Biurokratinės struktūros milžiniškos, vienas tarnautojas ar pareigūnas, su kuriuo imigrantas kalbasi, neturi jokios galios ar sprendimo teisės. Todėl pulti ant jo neverta. Ir nervintis neverta. Į susitikimą su valdiška tarnyba ateikite gerai pasiruošę ir apsirūpinę dokumentais.
