Daugelis mūsų ne tik dirba, bet ir mokosi – po darbo. Dažnas tai daro savo gimtąją kalba ir ne norvegiškoje aukštojoje mokykloje, o užsienyje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima. Užsienietiškus diplomus Norvegijoje pripažinti galima.
Bet ar pripažins juos jūsų esamas ar būsimas darbdavys Norvegijoje?
Sulaukiu daug klausimų apie tai, „ar privalo darbdavys didinti atlyginimą, jei turiu kvalifikacijos pažymą ar kitą dokumentą ir jį net pasitvirtinau Norvegijoje?”
Daugelį gali nustebinti atsakymas – ne, nebūtinai.
Nagrinėti šį klausimą labai svarbu, nes jis atskleidžia realią spragą tarp teisinio kvalifikacijos / išsilavinimo pripažinimo ir darbo rinkos realybės Norvegijoje.
Nors Hdir (HK-dir) / NOKUT pripažinimas patvirtina įgytą išsilavinimą, jis neįpareigoja darbdavio mokėti daugiau.
Štai kodėl taip yra.
Kvalifikacijos ar išsilavinimo Norvegijoje pripažinimas nebūtinai suteikia automatinę teisę į aukštesnį atlyginimą
- HK-dir ar NOKUT vertinimas reiškia tik tai, kad tavo išsilavinimas atitinka norvegišką lygį (pvz. bakalauras, magistras, fagbrev).
- Tai yra išsilavinimo pripažinimas, o ne įstatymu nustatytos darbdavio prievolės susitarimams tarp darbdavio ir darbuotojo.
- Taigi, valstybė pasako: „Taip, šis žmogus turi kvalifikaciją/ išilavinimą ir mes tai pripažįstame“.
- Bet valstybė nepasako, kad darbdavys privalo už tai mokėti daugiau.
Darbo užmokestis priklauso nuo rinkos ir kolektyvinių sutarčių
Norvegijoje nėra įstatyminio „automatinio atlygio pagal diplomą“.
Atlyginimą lemia:
- Tariffavtale (kolektyvinė sutartis) – jei įmonė ją taiko;
- Darbdavio sprendimas ir derybos su darbuotoju– jei įmonė netaiko minimos kolektyvinės sutartes.
Jei darbdavys sako:
„Mums nereikia žmogaus su aukštesne kvalifikacija, užtenka minimalių įgūdžių“ —
tai yra teisėta, kol jis laikosi tarifinio minimalaus valandinio užmokesčio aktualiai šakai (jei toks galioja).
Darbdavys moka už darbą, o ne už diplomą.
Tai labai norvegiškas požiūris: „Mes mokame už darbą, ne už tai, ką esi baigęs.“
Tai reiškia, kad jei darbas nereikalauja aukštos kvalifikacijos (pvz. statybininko padėjėjas, valytojas, sandėlio darbuotojas), darbdavys gali teisėtai mokėti minimalų tarifą, net jei darbuotojas turi NOKUT ar Hdir pripažinimą dėl tam tikro išsilavinimo. Jis gali sakyti: „Mes samdome pagal pareigas, o ne pagal išsilavinimą. Mūsų siūlomam darbui atlikti darbuotojo turimo išsilavinimo NEREIKIA“.
Žinoma, negalima atmesti, kad darbdavys tiesiog taupo pinigus, nenorėdamas mokėti daugiau. Bet ar tai įstatymo pažeidimas? Nebūtinai.
Kolektyvinės sutartys lemia, ar Norvegijoje pripažintas išsilavinimas turi vertę. Kai kuriose šakose toks pripažinimas suteikia tiesioginį poveikį atlygiui.
Kai kurie pavyzdžiai:
| Šaka | Kolektyvinė nuostata | Išsilavinimo pripažinimas |
| Statybos (Byggfag) | Skirtumas tarp fagarbeider ir ufaglært | Jei turi pripažintą fagbrev, turi teisę į fagarbeider tarifą |
| Sveikatos sektorius | Skirtumas tarp helsefagarbeider ir assistent | Pripažintas kvalifikavimas = aukštesnis tarifinis atlygis |
| Valymo sektorius | Tarifai nepriklauso nuo išsilavinimo | Pripažinimas neturi įtakos atlyginimui |
| Logistika, aptarnavimas | Tarifo lygiai nustatomi pagal pareigas, ne pagal diplomą | Pripažinimas dažniausiai neturi įtakos |
Jei įmonė nepasirašiusi kolektyvinės sutarties (tarifavtale) dalis, ji gali ignoruoti šiuos išsilavinimo skirtumus.
Darbdavio teisė „nepripažinti išsilavinimo/ kvalifikacijos vertės“.
Teisiškai darbdavys turi vadinamą ansettelsesfrihet (laisvę samdyti ir nustatyti atlyginimą).
Tai reiškia:
- Jis gali manyti, kad aukštesnė kvalifikacija nepadidina produktyvumo siūlomoje / esamoje darbo vietoje.
- Kol jis nemoka mažiau nei leidžia kolektyvinė sutartis arba minimalūs valandininiai tarifai, arba nepažeidžia diskriminacijos įstatymo, tai yra teisėta.
Ką gali padaryti darbuotojas
Tapti profesinės sąjungos nariu (Fagforening)
Profesinės organizacijos, pvz. Fellesforbundet, EL og IT, FO, NNN ir t.t., gali
- Patikrinti, ar darbuotojo atlygis atitinka fagarbeider lygį.
- Reikalauti, kad darbdavys taikytų kolektyvinę sutartį.
- Padėti derybose su darbdaviu.
Paprašyti rašytinės kvalifikacijos vertės priežasties. Galima paklausti raštu:
„Kan jeg få en skriftlig begrunnelse for hvorfor min fagkompetanse ikke gir høyere lønn?“ (prašau pateikti raštišką pagrindimą, kodėl mano turima dalykinė kompetencija nesuteikia teisės į didesnę algą)
Tai leidžia vėliau kreiptis į dėl pvz. diskriminacijos arba į profsąjungą, jei yra abejonių dėl algos nustatymo teisėtumo.
Kaupti norvegišką darbo patirtį
Deja, Norvegijoje labiau vertinama norvegiška patirtis, nei išislavinimo dokumentai.
Jei žmogus ją turi, reiškia – jis moka dirbti pagal norvegiškus standartus (HMS, tempą, kokybę). Tada atsiranda daugiau galimybių derėtis dėl geresnio atlygio. O mokant norvegų kalbą tokių galimybių dar daugiau.
Pasinaudoti „real kompetansevurdering“ (faktinių kompetencijų, t.y. darbinės patirties vertinimas).
HK-dir turi sistemą, kur galima įvertinti realias darbo kompetencijas . Tai yra ne išsilavinimo dokumentu, o patirčių, įgytų dirbant, vertinimas.
Tokiu atveju iš ten gautas dokumentas gali būti pripažintas kaip norvegiškas kvalifikacijos pažymėjimas (fagbrev) net be formalių mokslų pažymos– ir tai svarbu derantis dėl algos.
| Klausimas | Atsakymas |
| Ar Hdir/NOKUT pripažinimas automatiškai suteikia teisę į didesnį atlyginimą? | ❌ Ne. Tai tik turimo išsilavinimo vertinimas, kuris nebūtinai turės įtaką jūsų algai. |
| Ar darbdavys gali sakyti „mums tavo kvalifikacija nereikalinga“? | ✅ Taip, jei tai pagrįsta darbo pobūdžiu ir nepažeidžia diskriminacijos ar minimalaus užmokesčio tarifų. |
| Kada pripažinimas padeda? | ✅ Kai darbdavys taiko kolektyvinę sutartį arba kai dirbi tam tikroje šakoje, kur tai gali galioti. |
| Ką gali daryti darbuotojas? | 🔹 Kreiptis į profsąjunga, 🔹 žinoti koks minimalus valandinis gali priklausyti 🔹 kaupti norvegišką patirtį. |
