„Iš Norvegijos į Lietuvą gyventi grįžo draugų šeima su vaikais, vienas jų – pilnametis, įstojo į mūsų miesto universitetą. Tėvai paprašė, kad priimčiau jį dirbti į savo parduotuvę, tik šeštadieniais – kad ir pinigėlio užsidirbtų, ir šunkeliais nepasuktų. Priėmiau. Nepadirbęs nei kelių mėnesių, jau skambina ir sako, kad į darbą neis, nes lengvai negaluoja. Neva pas juos Norvegijojoje taip galima – net tris dienas sirgti be jokios gydytojo pažymos . Laba dieną! „Čia tau ne Norvegija. Eik pas gydytoją ir gauk pažymą,”- sakau, – „kitaip bus pravaikšta. Mums tinginių nereikia.” (pardoutuvės savininkas).
„Lietuvoje stengiausi nesirgti, nes suklaukčiau pasmerkimo ne tik iš darbdavio, bet ir iš kolegų. Be to – sąžinė neleido, nes juk kiti tada darys mano darbą. Jie turės daugiau dirbti. O Norvegijoje prireikė daug metų suprasti, kad sirgti mėnesių mėnesius jiems visai negėda. Todėl dabar irgi pasiimu egenmeldingus pailsėti.” (Rita, imigrantė).
Daugelis užsieniečių Norvegijoje nustemba, kad labai lengvai duodamas sykemelding (biuletenis), net kai nėra rimtos ligos, o paskui gydymas beveik nevyksta. Tai irgi yra sistemos bei kultūros ypatybė.
Kodėl taip yra?
Žmogui palanki darbo kultūra Norvegijoje
- Sveikata svarbiau už darbą. Jei žmogus blogai jaučiasi (fiziškai ar psichologiškai), manoma, kad geriau jis pailsės ir grįš sveikas, nei į darbą eis sirgdamas .
- Vengiama kontaktų, kad užkrečiamas susirgimas neplistų.
- Prevencija. Biuletenis dažnai duodamas, kad liga „neįsisenėtų“. Pvz., peršalimas, nugaros skausmas ar stresas – gydytojas iškart gali duoti kelias dienas ar savaites poilsio.
Socialinė sistema
- Saugios pajamos sergant. Norvegijoje pirmas 16 dienų apmoka darbdavys, paskui – NAV. Todėl žmogui nereikia bijoti prarasti atlyginimą.
- Sistema paremta pasitikėjimu, kad darbuotojas nepiktnaudžiaus.
Gydymo filosofija
- Ne viską reikia „gydyti vaistais“. Pvz., esant psichologiniam nuovargiui ar lengvam nugaros skausmui, pagrindiniu „gydymu“ laikomas poilsis ir laikas.
- Gydytojas retai skiria daug vaistų ar tyrimų iškart – pirmas žingsnis yra stebėjimas.
- Dažnai kartu su biuleteniu rekomenduojama fizioterapija, treniruotės ar gyvenimo būdo pokyčiai, bet ne visada tai pacientui aiškiai pasakoma.
Kultūrinis aspektas – natūralus požiūris
- Lietuvoje ar Rytų Europoje įprasta, kad „jei sergi – turi gauti gydymą“ (vaistus, procedūras).
- Norvegijoje dažnai laikoma, kad „gydymas yra laikas ir poilsis“. Biuletenis pats savaime suvokiamas kaip terapijos dalis.
Pliusai
- Apsaugo darbuotoją nuo persidirbimo ir lėtinių ligų.
- Skatina pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo.
- Padeda užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Minusai
- Pacientui gali atrodyti, kad „niekas nesirūpina“ ir nėra gydymo plano.
- Kartais žmonės piktnaudžiauja sistema.
- Lėtesnis ar net pavėluotas diagnozavimas ir gydymas, ypač jei pacientas tikisi aktyvaus gydymo.
Biuletenis Norvegijoje nėra tik „nedarbingumas“ – jis laikomas pagrindine gydymo priemone, ypač lengvų arba psichosomatinių ligų atvejais.
Ši kultūrinių palyginimų straipsnių serija siekia suartinti lietuvius ir norvegus, nes žinojimas – pirmas žingsnis į supratimą.
