Norvegijoje gyvūnai laimingesni nei Lietuvoje. Kodėl?

Gyvendami svečioje šalyje visada lyginame kaip čia ir kaip pas mus, Lietuvoje. Šįkart – žvilgsnis ne į žmones, o į mūsų mažuosius draugus – gyvūnus. Gyvūnų teisės, rūpinimasis tais, kurie negali savimi pasirūpinti rodo kiek toli šalis pažengusi humanizmo, civilizacijos keliu.

Tekstą parašė Simona Čepulevičiūtė

Norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis/patirtimi dėl gyvūnų teisių Lietuvoje ir Norvegijoje. Mano nuomone, rūpinimasis gyvūnais/silpnaisiais yra veidrodis, parodantis daug apie tautą. Štai NRK įrašas skelbia kaip yra išnaudojamos beždžionės kokosų gavyboj ir praneša, jog Norvegija atsisako kokosų pieno iš Tailando. Tai patvirtina, kad Norvegijai yra svarbu darbo etika. Arba kitame NRK reportaže skelbiama apie netinkamą avokadų auginimą Meksikoje ir minima, kad avokadai Norvegijoje nėra atvežami iš šios šalies.

Lietuvoje, deja, geresnės darbo sąlygos nėra svarbiau, nei mažesnė kaina. Lietuviška žiniasklaida plačiai nekalba apie Lietuvoje ar pasaulyje vykstantį gyvūnų išnaudojimą. Tik prieš kelis metus pradėta kalbėti apie baisiomis sąlygomis laikomus egzotinius gyvūnus skirtus turistų pramogom: “Tailandas suderina abu šiuos pasaulius. Iš vienos pusės, šalyje netrūksta žiaurumo. Negailestingu mušimu ant nugaros nešioti turistus išmokyti drambliai. Raminamųjų vaistų prišerti ir todėl su jais fotografuotis plūstančių smalsuolių nepuolantys tigrai tuščiomis akimis. Siaubingomis sąlygomis laikomi krokodilai, vėžliai, gyvatės, su kuriomis rengiami kasdieniai kovų pasirodymai. Turistų antplūdis paskatino vietinius gyventojus uždarbiauti be skrupulų.”

Nebijo, todėl abejingi?

Nėra sunku susidaryti nuomonę apie gyvulių ūkius, keliaujant po abi šalis… Ar esate matę Norvegijoje pririštą karvę?

Kodėl taip yra? Svarbu apžvelgti ir skiriamas nuobaudas. Norvegijoje už leidimą bei skatinimą šunims žudyti kitus gyvūnus, vyrukas nuteistas 2,5 metų kalėjimo. Tuo tarpu Lietuvoje už baisias kankynes karvėms, ūkininkam teko susimokėti “net” 25 EUR.

Lietuvoje bausmės, deja, tik piniginės, bet, tikiuos, tai greit pasikeis.

Dar apie prieglaudas. Savanoriavavau gyvūnų prieglaudose tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Deja, bet skirtumas didžiulis… Norvegų savanoriai, pasakodami apie 9 kates iš moters „cat-keeper“ braukia ašaras, jog vargšai katinukai turėjo kirmėlių-buvo siaubingai neprižiūrėti. Tuo tarpu Lietuvoje plojame katutėmis, kai gauname tik su kirminukais, o ne kaip nors baisiau sužalotas, nes nereikia nei dešimčių erkių traukt, nei operacijų po sužalojimų atlikti… Į Norvegijos prieglaudas gyvūnai dažniausiai patenka dėl „netinkamos socialinės priežiūros“ arba dėl to, kad savininkai turėjo vienų ar kitų priežasčių jų atsisakyti. Prieglaudų politika ir kiekis taip pat labai skirtingas. Tekdavo keliauti 80 km iki FOD, nes Norvegijoje yra ženkliai mažiau prieglaudų. Norvegijoje beglobiai gyvūnai turi didesnes patalpas, nei Lietuvoje: katinai turi savo kambariukus, ne mažiukus narvukus, šunims yra įrengti kambariukai, vagonėliai arba didesni narvai. Šunys turi vietas lakstymui (treningsområde) .

Strategija, siekiant surinkti aukas irgi skirtinga. Lietuvoje žadinamas galestis, rašomos širdį griebiančios istorijos, tuo tarpu FOD (draugija, kuri rūpinasi gyvūnais) dalinasi laimingais snukučiais….

Kalbant apie gyvūnų teisių problemas, norvegai mini šunų socializaciją, intelektualinę veiklą (reikiamą kiekį išėjimų, bendravimą su kitais gyvūnais ar žmonėmis, teisingą auklėjimą ar reikiamą protinę veiklą…

O Lietuvoje… Mes dar 2018 m. kovojome dėl gyvūnų kankintojų bausmių griežtinimo peticijomis – išėjo šnipštas.

Abi tautos kalba apie gyvūnų policijos/gerovės bendrovės būtinybę… Tačiau kodėl šis skirtumas tarp dviejų valstybių toks milžiniškas, nors abi yra Europoje?

Turite minčių ar nuomonę? Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.