Kai kurie vyrai jaučiasi nejaukiai, jei moteris yra viršininkė, arba jo moteris siekia lygybės – jie įsivaizduoja, kad iš jų atimamas vyriškumas, tradicinis vaidmuo. Ypač atvykę iš kitų šalių imigrantai kraipo galvą, nesuprasdami kas čia per šalis, kur moteris nežino savo vietos, o vyrai, anot jų – lepšiai. Visgi valstybinė Norvegijos politika teigia, kad iki lygybės dar toli.
Ką galiu pasakyti apie vyrus ir moteris Norvegijoje? Krenta į akį, kad moterys čia ne taip rūpinasi savo išvaizda, nei mano šalyje. Taip pat mums neįprasta, kad moterys pasimatyme kur nors kavinėje ar restorane susimoka už save. Moterys leidžia laiką su draugėmis, o vyrai – su draugais, nors turi šeimas, ir tai normalu Norvegijoje, o mano šalyje nėra norma. Be to Norvegijoje vyrai – auklėtojai vaikų darželiuose arba slaugytojai , arba daug moterų policininkės ar dirba apsaugoje – pas mus to nėra. (Cristina, rumunė)
Norvegijoje moterys jau praradę moteriškumą. Grožis joms nusispjaut, atrodo kad joms net vyrų nebereikia, sėdi vienos kavinėse, visur vienos eina, tai, sakyčiau, iškrypimas. (Nenad, serbas)
Nuvyrinti vyrai?
Moterims Norvegijoje gyventi tikrai gera. Valstybė padeda vienišoms moterims su vaikais, remia šeimas, skatina vyrus dalyvauti šeimos gyvenime, dalinantis namų ūkio darbus.
Kaip reaguoja vyrai? Ar jie laimingi? Kaip jie jaučiasi moteriškoje šalyje – Norvegijoje? Ar nesijaučia jie paspausti po padu, tapę skuduru?
Tipiškas vaizdelis – vyras su prijuoste sukasi virtuvėje, o moteris prigula pailsėti su žurnalu ant sofos. Arba vyras čiauška su vaiku, jį maitina košele, keičia vystyklus, o moteris išėjusi į darbą, arba dar geriau – sėdi kavinėje su drauge.
Imigrantai į Norvegiją iš kitų kultūrų stebisi, kad Norvegijoje paminamos tradicinės šeimos, vyriškumo ir moteriškumo normos.
Ne taip seniai Lietuvoje ir toje pačioje Norvegijoje, o ir kitose šalyse dar ir dabar tikras vyras nesiterlioja su vaikais, jų maitinimu, migdymu, o juolab su jų vystyklais – tai nevyriška! Tradicinės rolės: moteris prižiūri namus ir vaikus, o vyro darbas – uždirbti pinigus.
Bet ar tikrai vyro uždirbami pinigai yra didžiausia vertybė šeimoje? Ar moteris turi tik būti graži ir gera šeiminikė bei motina, o profesinė sėkmė – visai nesvarbi?
Tėvystės atostogos – per prievartą?
Norvegijoje siekiant įtraukti vyrus į darbus namuose ir vaikų priežiūrą buvo įvestos vaiko priežiūros atostogos tėvui. Tai įvyko 1993 m., kai šalį valdė pirmoji Norvegijos premjerė moteris Gro Harlem Brudtland, pati užauginusi keturi vaikus. Šių apmokamų atostogų ilgis nuolat kito, o dabar (2023 m.) yra 15 savaičių. Įstatymas pradžioje sulaukė didelio pasipriešinimo. Kai kurios partijos prieštaravo ir reikalavo įstatymo tučtuojau atsisakyti. Medikai, psichologai ir sociologai (dažniausiai tradiciškos šeimos gerbėjai) sakė, kad motinai gamtos skirta labiau rūpintis vaiku, ir vien tėvui (be motinos) palikti kūdikį yra nesaugu.
Visgi vaiko priežiūros atostogos tėvui pasiteisino. Nuo dirbančios moters pečių nuimama atsakomybė būti vienai atsakinga už viską namuose. Tėvas ir motina pasiskirsto namų ūkio ir vaiko priežiūros darbus. Pakito santykiai tarp vyro ir moteris, tarp darbdavio ir darbuotojo, tarp vaiko ir tėvo. Dabar Norvegija be vaiko priežiūros atostogų tėvui (papparermisjon, sutrumpintai – pappaperm) nebeįsivaizduojama. Malonus akiai vaizdelis: jaunų vyrų grupė, žaidžia su savo dar nevaikštančiais vaikučiais – Norvegijos kasdienybė. Tėveliai laukia peppaperm su džiaugsmu.
Moterys vis dar kovoja.
Vyriausybė kas keli metai kuria naujas strategijas kaip dar labiau sulyginti vyrų ir moterų teises. Ar to vis dar reikia?
Štai keli nelygybės pavyzdžiai:
- Vyrai vis dar uždirba daugiau ne moterys. Moterų atlyginimas per valandą vistiek yra beveik 10 % mažesnis, nei vyrų.
- Daug daugiau moterų nei vyrų gauna minimalią (labai mažą) pensiją: 23,5% moterų, 4,2 % vyrų.
- Tik 14 % aukščiausius vadovaujančius postus privačiose komercinėse įmonėse užima moterys.
- Savivaldybėse vadovaujančius postus užima tik 40 % moterų.
- Vis dar net 85 % gyventojų renkasi tipiškas vyriškas arba moteriškas profesijas.
Šiuos duomenis pateikia lygių galimybių tyrimų centras CORE.
Vikingas su prijuoste nelaimingas?
Visgi kai kurie Norvegijos vyrai nepatenkinti. Jie skundžiasi, ir kokie gi tie skundai?
Jie sako: „Moterys nori iš mūsų neįmanomo. Turime būti ir minkšti, ir kartu kieti, būti jautrūs, bet kartu sugebėti būti ryžtingi. Turime dirbti ir namuose, ir darbe. Iš mūsų tikimasi daugiau nei anksčiau. Mus kastravo, pavertė bobomis.„
Tiesa ta, kad reikalavimai vyrams padidėjo. Nebeužtenka būti savaimine vertybe – vyru, kuris dirba tik darbe, o namie guli ant sofos, o žmona vistiek garbina ir neša valgyti ir alaus. Vyrams nebūdinga kapstytis savyje, nagrinėti savo jausmus ir gilintis į vidinį pasaulį. Jie laiko šeimą savaime suprantamu dalyku, o ne sfera, kurioje laukia sunkus darbas ir nuolatinės pastangos kuriant santykius. Nesistengiant to daryti, šeimoje gali kilti problemų. Vyrai ne visada moka bendrauti, nepažįsta savęs, nesigilina į šeimos narių poreikius. Ieškoti pagalbos nenori, nes nemoka pripažinti, kad to reikia. Gydosi svaigalais ir kenčia, kol žmona (jei tokia dar yra) nepriverčia nueiti pas gydytoją.
Europoje atliktas tyrimas nustatė, kad moterų ir vyrų lygybe dažniausiai nepatenkinti yra nedidelio išsilavinimo, mažai uždirbantys ir kaimo vietovėse gyvenantys Europos vyrai.
Štai vienas kelia aštrią problemą, sakydamas, kad Norvegijos vyrai privalo būti moteriški, o vyriškumas smerkiamas kaip blogybė. Vyrų perdirbimas į sukalbamesnius ir labiau moteriškus prasideda jau ugdymo įstaigose – Norvegijos darželiuose ir mokyklose. Visa ugdymo sistema feminizuota, nes ten dažniausiai dirba moterys. Berniukai visokiais būdais tramdomi ir raminami, kartais net tabletėmis. Gyvūnus kastruoja, o berniukams duoda medikamentus nuo ADHD, sako straipsnio autorius. Tokia sistema diskriminuoja vyrišką lytį. Tokioje visuomenėje kai kurie vyrai ne savo noru lieka nevedę arba bevaikiai. Slopinamas vyiškumas reiškiasi iškreiptai. Vyrans sunkiau prisitaikyti visuomenėje, daugiau vyrų nei moterų padaro nusikaltimus (95 % kalinių yra vyrai), žudosi arba svaiginasi ir kvaišinasi. Jiems reikia pagalbos, bet ši problema nesprendžiama, sako didelį rezonansą Norvegijoje sukėlusio straipsnio autorius.
Norvegės į apniktą problemų, asocialų vyrą nebežiūri, jos geriau lieka vienos. Todėl tokiems nurašytiems vyrams geriausiu atveju belieka importuoti turinčią tradicines vertybes žmoną, iš pavyzdžiui Tailando, Filipinų ar Rusijos. Užsienietė žmona džiaugiasi galimybe pagerinti gyvenimą su bet kokiu vyru (kad ir alkoholiku ir bedarbiu). O pastarasis, būna, geros žmonos rankose suklesti.
Jauni norvegai – laimingi
Norvegijoje vyrų, besiilginčių senųjų laikų dar yra, bet mažėja. Dauguma, ypač jaunų, vyrų dabartine padėtim Norvegijoje negali atsidžiaugti.
„Niekada nebuvo geriau. Galbūt labiau patenkintas gali būti ypatingai turtingas, alfa patino charakterio vyras mačo visuomenėje, išlaikantis keletą meilužių, bet ir tai – ne visada. Norvegijoje gyventi nuostabu. Mes nepriversti vergauti pinigams, mūsų neėda zyzianti, namie sėdinti ir neturinti kur energijos dėti žmona dėl to, kad kaimynas savo bobai padovanojo gražesnius kailinius. Žmona – mūsų draugė, su kuria galima aptarti pasaulio įvykius. Kailinius ji nusiperka pati. Vyras turi galimybę atgaivinti i puoselėti savo moterišką pusę – būti jautresnis, auklėti vaikus, juos geriau pažinti. Iš vyro nereikalaujama nei būti seks gigantu, nei super turtuoliu, nei Švarcnegeriu ar Bradu Pitu. Vyrui atsivėrė galimybės dirbti kitus darbus, kurie anksčiau neva buvo gėdingi. Jis gali nešioti ir kitų spalvų – pvz. rožinės – drabužius ir niekas nebadys jo pirštais. Primityvus supratimas, kad vyras – tai tas, kuris išlaiko šeimą, o jei neišklaiko – tai ne vyras, gali eiti pasikarti, Norvegijoje negalioja. Vyras yra žmogus, o ne pinigų uždirbimo mašina. Jam irgi gali būti krizės, jis gali netekti darbo, gali uždirbti mažiau nei moteris, tačiau tai nepanaikina jo vyriškumo. Tradicinės vyro vertybės – santūrumas, t.y. kad jis neverkšlens ir nesiskųs, logiškas mąstymas, drąsa, savigarba, gebėjimas priimti sprendimus – lieka galioti. Tačiau Norvegijoje nebūtinai vyriškas tas, kuris lenda į muštynes, yra agresyvus. O jei vyras nelabai veržiasi pakeisti kūdikiui vystyklų – tai irgi puikiai suprantama.” (Anders, 38 metai).
Kiekviena šeima skirtinga. Viena daugiau tradicinės, kita – moderni. Vienose gal visą laiką tėvelis verda valgyti, o kitose – mama. Bet galbūt dalijasi kitas namų ūkios sferas po lygiai. Viskas gerai, jei vaikai smagūs ir šeima laiminga.
Turite minčių? Norite papasakoti savo istoriją? Parašykite mums arba diskutuokite FB grupėje Gyvenu Norvegijoje.
